Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1094-563/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-12
Bylos Nr.
1-1094-563/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45294-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1094-563/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45294-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gim. (duomenys neskelbtini)Klaipėdos m., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G. 2019-10-22 apie 19.28 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,13 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. G. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino pilnai ir nurodė, kad 2019-10-22, po 17.00 val., susitiko su draugu R., kuris pasiūlė nusipirkti alaus. Nusipirkę alaus, nuėjo į automobilį, kuriame jį ir gėrė. Sau buvo nusipirkęs 8 butelius alaus. Jiems begeriant, sumanė pasišildyti, R. davė raktą, kurį jis įkišo į užvedimo spynelę, tačiau automobilio iškart neužvedė, tik žadėjo tai padaryti. Dėl suvartoto alkoholio kiekio tikslių įvykio aplinkybių nepamena, todėl negali nurodyti kokiu metu užvedė automobilį. Tuo metu, dėl savo girtumo, manė, kad, būdamas automobilyje, tiesiog kliudė svirtį (laisvą pavarą), o automobilis stovėjo nuokalnėje, dėl ko ir atsitrenkė į priešais juos stovintį automobilį, tačiau neneigia, kad galėjo automobilį užvesti. Įvykio metu nukentėjusiojo automobilis stovėjo skersai, o jų - išilgai. Automobilio vairo sukti nebandė. Į nukentėjusiojo automobilį trenkėsi automobilio dešine puse. Judėjimo kryptis galėjo būti į dešinę ir į kairę. Automobilis stovėjo tiesiai ir važiavo tiesia trajektorija. Automobilis yra su mechanine pavara. Ar prieš užvedant automobilį buvo išmynęs sankabą, nepamena. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Liudytojas A. M. nurodė, kad 2019-10-22 apie 19.28 val. būnant savo bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (1 aukštas), išgirdo iš kiemo sklindanti garsą panašų į eismo įvykio, kurio metu suveikė automobilio signalizacija. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad jo automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiam po langais veikia signalizacija. Tuo metu matė į jo automobilį atsitrenkusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo žmona A. M. apie įvykį iškart pranešė paskambinus pagalbos telefonu. Jis iškart išėjo į kiemą, kur priėjęs prie automobilių, automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ už vairo pamatė iš matymo pažįstamą vardu A., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad tai yra A. G.. Dėl jam apgadinto automobilio yra padaryta žala 300 Eur. (b. l. 42-43)

Liudytoja R. R. nurodė, kad 2019-10-22 nuo 19.00 val. pradėjo darbą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje, auto patrulyje šaukinys „L1704“ kartu su specialistu M. R.. Apie 19.28 val., patruliuodami nustatytame maršrute, iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., neblaivus vairuotojas atsitrenkė automobiliu į automobilį, bando šalintis. Pranešėja namo gyventoja. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjos vyras A. M., kuris paaiškino, kad būdamas savo bute (I aukšte) išgirdo garsą panašų į eismo įvykio, išgirdo iš karto suveikusią automobilio signalizaciją, prie lango priėjęs pamatė, kad veikia jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), signalizacija, tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi atsirėmęs į jam priklausantį automobilį. Tuo metu jo žmona, A. M., paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, o jis iš karto nusileido į apačią, išėjo į kiemą. Priėjęs prie automobilių, „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje už vairo pamatė sėdintį iš matymo pažįstamą pilietį vardu A., asmuo jam pasirodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Žalą vertina 300 Eur. Atvykę į kiemą šalia pranešėjo pamatė du stovinčius vyriškius, vienas iš jų, kaip nustatyta, A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prisipažino, kad jis sėdėjo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir perjungus automobilio pavaros svirtį į laisvą, automobilis nuriedėjo ir atsitrenkė į „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad kartu su A. G. automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje važiavo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini). Pagal automobilių apgadinimų mastą darytina prielaida, kad apgadinimai atsirado ne automobiliui riedant, o važiuojant. A. G. pripažino, kad sėdėdamas minėtame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ atliko veiksmus, kuriais jis buvo valdomas, tai yra jį vairavo. Kolega M. R. A. G. alkotesteriu nustatė blaivumą, pirmu pūtimu 19.41 val. nustatytas girtumas 3,13 promilių, antru pūtimu 19.59 val., nustatytas girtumas 3,25 promilių. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiku nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). (b. 1. 46-48).

Liudytojas R. M. nurodė, kad jis turi automobilį, kurį nusipirko 2019-10-08, tačiau jo VĮ „Regitra“ priregistruoti nespėjo, nes tam neturėjo laiko. 2019-10-22 apie 15.00 val. su pažįstamu V. jis atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, su jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes su pastaruoju tarėsi dėl jam priklausančio automobilio remonto. Patikslina, kad jis vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl automobilį vairavo V.. Praėjus porai valandų jis užėjo pas draugą A. G. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pastarojo namuose nerado. Pagal susitarimą jis A. norėjo palikti automobilį saugojimui. Su A. netrukus susitiko prie jo laiptinės, jis A. padavė savo automobilio raktelį, nes kaip minėjo automobilį žadėjo palikti saugojimui. Po ko, jie su A. nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alaus, kebabų bei po to grįžo prie automobilio į kuri įsėdo. A. už vairo, o jis šalia priekinėje keleivio sėdinėje. Sėdint automobilyje jie gėrė alų, valgė kebabus. Vienu momentu pamatė, kaip A. į automobilio užvedimo spynelę įkišo automobilio raktelį, tuo metu nesuprato kokiam tikslui, nes žino, kad A. vairuotojo pažymėjimo neturi ir jei neklysta vairuoti nemoka. A. įkišęs raktelį į spynelę pasakė, kad būtu labai gerai pasivažinėti. Užvedus automobilio variklį perjungė svirtį į laisvą pavarą pajudėjo iš vietos. Viskas vyko labai staigiai, būdamas išgėręs net nespėjo sureaguoti kaip pamatė, kad jo automobilis įvažiavo bei atsitrenkė į priešais stovinti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ar automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po susidūrimo suveikė signalizacija, jis pasakyti negali, bet kiek pamena ji suveikusi nebuvo. Netrukus į kiemą išėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris pradėjo bendrauti su A.. A. pokalbio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui pažadėjo atlyginti jam padaryta žalą dėl sugadinto automobilio. Dėl jam padarytos žalos (dėl sugadinto „(duomenys neskelbtini)“ automobilio) su A. dar nekalbėjo. Automobilio dokumentų prie ikiteisminio tyrimo pateikti negali, nes jie yra namuose, o jis nuo šios dienos turi pagal administracinį pažeidimą atlikti bausmę. Jam paskirta 15 parų arešto. Po įvykio pamena, kad 2019-10-22 netrukus į kiemą atvyko policijos pareigūnai, kurie surašius priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą pasiėmė jo automobilį. Atvykusiems policijos pareigūnams automobilio dokumentų pateikti negalėjo, kadangi jų neturėjo, jie buvo namuose. (b. 1. 52-54)

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad A. M. parodė automobilių stovėjimo susidūrimo metu vietą bei automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo vietą prieš susidūrimą. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK vyresniajai tyrėjai Ž. J. sėdint tarnybiniame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikant svirtį padėtyje (laisva pavara), automobilis iš vietos nepajudėjo. Apžiūrint vietą, kurioje 2019-10-22 stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ji yra lygi be nuokalnės . (b. 1. 64-75)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta transporto priemonės - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užfiksuota, kad minėto automobilio apgadintas priekinis bamperis, išdaužtas dešinės pusės priekinis žibintas. (b. 1. 20-35)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas CD vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota kaip A. M. parodo, kad į jo automobilį įvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. G. patvirtina, kad jis tuo metu buvo už vairo. Taip pat A. G. alkotesteriu nustatomas girtumas: 19.41 val.- 3,13 promilių, 19.59 val. - 3,25 promilių. (b. 1. 36-38)

Iš neblaivumo nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019-10-22 neblaivumo matavimo prietaisu „Alcotest 7510“, A. G. 19.41 val. nustatytas 3,13 promilių neblaivumas, o 19.59 val. - 3,25 promilių neblaivumas (b. l. 14). Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad ši matavimo prietaisas patikrintas, tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020-02-21 (b. l. 16).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo ir 2019-10-08 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas R. M. (b. l. 56, 63).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 1997 metų gamybos vidutinė kaina Lietuvoje 917 Eur be PVM (b. l. 57).

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. G.2019-10-22 apie 19.28 val. Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini)namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,13 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. A. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis A. G. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam nebaustas, yra jauno amžaus. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam įstatymo numatytam šios bausmės, skirtinos už nesunkius tyčinius nusikaltimus, dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalis). Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2019-10-22 19.41 val. iki 2019-10-23 14.47 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad A. G. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,13 promilių neblaivumas, be to, jis vairavo automobilį neturėdamas šios teisės (teisės nėra įgijęs), taip pat važiuodamas (pajudėdamas iš vietos) kliudė kitą transporto priemonę, teismas sprendžia, kad jam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, todėl vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, įskaitant tokią teisią įgyti.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – R. M. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – R. M., nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo transporto priemonė bus panaudota nusikalstamos veikos padarymui. Tai matyti tiek iš teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamojo A. G., tiek iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo R. M. parodymų. Taigi, BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti šį automobilį teismas nenustatė.

Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nurodytu reguliavimu yra ne tik įgyvendinami bausmės tikslai – dėl automobilio ekonominės vertės konfiskavimo kaltininkas patiria finansinius nuostolius, kas atgraso nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, tačiau tuo pačiu ginamos ir turto savininkų, kurie su savo turtu elgiasi sąžiningai bei apdairiai, teisės. Priešingu atveju, pašalinus neigiamą ekonominį faktorių kaltininko turtui, jis galėtų sąmoningai naudoti kitiems asmenims priklausantį turtą nusikalstamoms veikoms daryti, žinodamas, kad toks turtas nebus konfiskuojamas.

Byloje nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi ekonominę vertę. Jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika. Siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas kaltinamajam taptų finansiškai nenaudingas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – pasiektų jam keliamus tikslus, iš kaltinamojo turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Nors iš byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 1997 metų gamybos vidutinė kaina Lietuvoje 917 Eur be PVM, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad konfiskuotinas automobilis iki nusikalstamos veikos padarymo buvo parduotas už 650 Eur. Nors teismas neatmeta civilinėje teisėje galiojančio dispozityvumo principo, leidžiančio šalims laisvai susitarti dėl bet kokios transporto priemonės pardavimo kainos, kuri gali būti nulemta įvairių subjektyvių kriterijų, tačiau iš šio automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos minėto automobilio vertės, sprendžia, kad vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė lygi 2019-10-08 pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytai jo pardavimo kainai, tai yra 650 Eur.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,– paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Skaitmeninė laikmena su nuotraukomis bei vaizdo ir garso įrašais, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. 1. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui - R. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą parą – nuo 2019-10-22 19.41 val. iki 2019-10-23 14.47 val., ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 38 MGL (1900 Eur) (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą A. G. savanoriškai privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant tokią teisę įgyti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš A. G. konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis bei vaizdo ir garso įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui - R. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė