Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-10-03 · Civilinė byla Nr. 2S-678-154/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-03
Bylos Nr.
2S-678-154/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04185-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
  • 77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2S-678-154/2012

Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04185-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija 77.3.;110.1;122.4.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 3 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo V. M. laikinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. L. M. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu dėl santuokos su atsakovu V. M. nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt.

Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo V. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams: po 600,00 Lt kas mėnesį nepilnametei dukrai G. M., gim. (duomenys neskelbtini); ir po 500,00 Lt kas mėnesį nepilnametei dukrai V. M., gim. . (duomenys neskelbtini), nuo 2012-07-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodė, kad viena rūpinasi vaikų materialine gerove, vaikų tėvas dukrų finansiškai neremia, nors abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau atsakovas nesirūpina savo dukrų išlaikymu. Šiuo metu teisme tik priimtas procesinis dokumentas – ieškinys, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Atsakovo neprisidėjimas prie vaikų išlaikymo, rodo, kad gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. M. laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams – G. M., gim. . (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. . (duomenys neskelbtini), mokamą po 400,00 Lt kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo prašymo pateikimo teismui dienos, t. y. 2012-07-12, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu turi būti išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, nevaržant kitų asmenų interesų labiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma laikino išlaikymo suma 600,00 Lt kas mėnesį dukrai G. M. ir 500,00 Lt V. M. kas mėnesį yra nemaža, be to byloje nėra duomenų apie atsakovo pajamas. Priteisdamas laikiną išlaikymą, orientaciniu kriterijumi teismas nurodė vieną minimalią mėnesio algą (LR CK 6.461 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepranešė atsakovui, tuo apribodamas atsakovo galimybę pateikti atsikirtimus bei įrodymus, kurie būtų sudarę pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

2. Nurodo, kad dukra V. M. gyvena su atsakovu.

3. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1500 Lt, todėl priteisus 400 Lt išlaikymą kiekvienai dukrai, jų turtinė padėtis taptų geresnė už atsakovo. Teigia, kad priteistos išlaikymo sumos neatitinka dukrų poreikių. Dukros vasarą būna išvežamos į kaimą, todėl nėra patiriamos išlaidos darželiui, mažiau išlaidų patiriama ir papildomam ugdymui, nėra patiriamos šildymo, transporto išlaidos.

4. Be to, iki šiol nėra nustatyta dukrų gyvenamoji vieta. Jos gali gyventi tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Nenustačius dukrų gyvenamosios vietos, dukroms gyvenant tai pas tėvą, tai pas mamą, klausimas dėl laikino išlaikymo priteisimo bei šių išlaidų tvarkymo uzufrukto teisėmis nespręstinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad abi nepilnametės dukros gyvena su ieškove, yra jos išlaikomos. Atsakovas niekada gera valia nedavė lėšų vaikų išlaikymui.

2. Atsakovas yra dizaineris ir uždirba pakankamai, kad galėtų išlaikyti savo vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaujantis LR CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. LR CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos LR CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra LR CK 3.65 str., kuriame numatytos laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, taikytinos teismui nagrinėjant šeimos bylas. Minėta teisės norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. LR CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. kai yra tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Vienos iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų LR CK 3.65 str. 2 d., kurias ir prašė taikyti ieškovė, pateikdama ieškinį, yra priteisti iš atsakovo V. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. M. ir V. M. (LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 400 Lt/mėn. kiekvienam vaikui atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t. y. užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai (LR CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirojo skundo argumentus, kad teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, kad priteisus po 400 Lt/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui, vaikų finansinė padėtis taptų geresnė, nei atsakovo, pripažįsta nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas netyrė ieškovo finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nenagrinėjęs byloje esančių įrodymų, nes įrodymų pateikimo procesas tik prasidėjęs, todėl tokios procedūros teismas atlikti net ir negalėtų. Priteista 400 Lt suma kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukroms G. M. ir V. M. išlaikyti iš atsakovo nėra per didelė, taip pat ji yra pakankama laikinai užtikrinti būtinas šalių nepilnamečių vaikų, gyvenančių kartu su ieškove, vystymosi sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagrįstai būtino nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo dydžiui nustatyti kaip orientaciniu kriterijumi nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 800 litų.

Pažymėtina, kad atsakovo pareiga įrodyti, jog jis materialiai išlaiko savo nepilnametes dukras, ar yra kitų aplinkybių, kurios įtakotų šios pareigos vykdymą (LR CPK 177 str., 178 str.). Tuo tarpu su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikė materialinį išlaikymą savo dukroms, kaip nepateikė ir įrodymų, pagrindžiančių, kad dukra V. M. gyvena su atsakovu. Priešingai, ieškovės L. M. į bylą pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad abi nepilnametės dukros gyvena su ja, kad motina, o ne tėvas nepilnametę V. M. atveda ir pasiima iš lopšelio – darželio „Ąžuoliukas“, darželio auklėtojos mergaitės tėvo nėra mačiusios (22-25 b. l.). Aplinkybės, kad mergaitės didžiąją vasaros dalį praleido kaime, nepanaikina tėvams pareigoms teikti vaikams išlaikymą.

Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikams teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnametėms šalių dukterims, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Galimai nustačius, jog šalių nepilnametėms dukroms teiktinas mažesnis išlaikymas negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tuomet sumokėtos išlaikymo sumos vykdymo procese būtų įskaitytos.

Nagrinėjant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepranešimas dalyvaujantiems asmenims priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės pažeidimo gali būti panaikinta tik tuo atveju, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ne dėl argumento per se, kad šaliai (nagrinėjamu atveju atsakovui) nebuvo pranešta apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama nustačius, kad vertinant duomenis, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, bei tuos, kuriuos atsakovas pateikė su atskiruoju skundu, nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip jau anksčiau konstatuota, duomenų bei įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad laikinas išlaikymas nepilnametėms dukroms yra priteistas nepagrįstai arba priteistas per didelis, atsakovas nepateikė.

Dėl nurodytų motyvų Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Kadangi atsakovas prie skundo nepridėjo dokumentų, patvirtinančių, kad žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą buvo sumokėtas, netenkinus atsakovo skundą, iš jo priteistina 100 Lt žyminio mokesčio už skundo padavimą (LR CPK 80 str. 2 d., 96 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. . (duomenys neskelbtini)) valstybei 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį už atskirojo skundo padavimą, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Teisėja Danutė Matiukienė