Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas T. V.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – O. V. ir jos įgaliotam atstovui advokatų kontoros Konsus advokatų R.Mištauto ir T.Milickio padėjėjui Mariui Vaškui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vaidai Matulionei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. Trakų r., Paluknio sen., Madžiūnų k., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla),

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. V., būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonė, bendrovė), įmokos kodas 300073229, vadovė, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, padarė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus. Šiais savo veiksmais O. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje (b.l. 1-26).

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal administracinio nusižengimo padarymo vieta. Atsižvelgiant, kad įmonės vardu O. V., pažeidus CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, neteisėtai atsiskaidavo su kreditoriais įmonės buveinės teritorijoje, t.y. (duomenys neskelbtini), Madžiūnų k., Paluknio sen., Trakų r., tai byla turėjo nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnio 1 dalimi, 228 straipsniu 1, 2 dalimis, Vilniaus rajono apylinkės teismas, bylos parengimo nagrinėti teisme neišsprendus bylos teisingumą, teisminio nagrinėjimo metu kompetentingas išnagrinėti minėtą bylą ir priimti nutarimą.

Pareiškėja- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017-10-05 pareiškime (toliau-pareiškimas) dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo nurodė, o jos atstovė V. M. teisme parodė, kad patikrinus Bendrovės pateiktas sąskaitų išklotinės už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-07-24 nustatyta, kad į sąskaitą įplaukė 201,914,59 eurų, o išlaidos sudarė 234,771,20 eurų. Bendrovės į valstybės biudžeto surenkamąsias sąskaitas savanoriškai pravedė 5088, eurų, t .y. 2.5 procentų nuo visų gautų įplaukų į Bendrovės sąskaitas. Iš Bendrovės pateiktų duomenų apie pinigų lėšų judėjimą nustatyta, kad per nagrinėjamą laikotarpį buvo atsiskaitoma su darbuotojais, tiekėjais, mokama už automobilio nuomą. Patikrinimo metu surinktomis duomenimis konstatuota, kad vykdant atsiskaitymus su kreditoriais ir, nepervedant lėšų į valstybės biudžetą, buvo pažeisti CK 6.930¹ straipsnio reikalavimai „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“. Remiantis tuo, institucija prašo pažeidėjai paskirti (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. Šiai dienai permoka yra praktiškai sumokėta, todėl prašoma dėl žalos klausimą nenagrinėti, o dėl baudos dydžio sprendimą priimti teismo nuožiūra (b.l. 1-26, 67-70).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. V. teismo posėdyje sutiko su tuo, kad pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Taip pat ji nurodė, kad mokesčių nepriemokos susidarymo priežastys buvo būtinos lėšos užtikrinti tolesnį įmonės veiklą. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad siekdama atsiskaityti su valstybės biudžetu, teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad VMI pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo. Jei būtų paskirta bauda, teismo ji prašo paskirti švelnesnę nuobaudą (b.l. 68-70).

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorinių teisių pažeidimą, tarp jų už kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, tuo tarpu CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1-ąją dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

O. V. kaltę padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies pažeidimą įrodo O. V. prisipažinimas teisme bei byloje esantys dokumentai: mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų, UAB ,,Maldis prašymų dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo, UAM Maldis sąskaitų ir kasos knygos išrašų, kopijos bei kiti byloje esantys dokumentai (b.l. 4-25, 36-60).

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiama O. V., kaip UAB ,,Maldis“ vadovė, padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, nes pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI teises.

O. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai jog ji pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą O. V., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, O. V. viena atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta bei į jos finansinę padėtį. O. V. administracine tvarka nebausta, kritiškai vertina savo elgesį, dirba, geranoriškai siekia atsiskaityti su valstybės biudžetu, tinkamai neatsiskaitė dėl įmonės patiriamų finansinių sunkumų, yra pateikusi VMI prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo, ir iki teismo posėdžio pradžios pareiškime nurodytą nuostolį VMI beveik atlygino, o tai parodo jos siekį bendradarbiauti su M. T. visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jai taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, nes nors ir minimalios 1400 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 600 Eur dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)665 straipsniais Vilniaus rajono apylinkės teisme priimtinas VMI atstovės V. M. atsisakymas nuo 126669, 03 Eur nuostolių atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 628 straipsniu, 635-637 straipsniais, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teisėjas

nutaria:

O. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 600 (šešių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-907-269/2017.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)665 straipsniais Vilniaus rajono apylinkės teisme priimti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovės V. M. atsisakymą nuo 126669, 03 Eur nuostolių atlyginimo.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.