- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-25-211-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 97-1-00195-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbiene (pirm.), Teiseju Regina Pocienes
- Nuteistasis
- J. C.
- Nukentėjusysis
- R. C., M. P., C. D.
- Civilinis ieškovas
- R. C., I. C.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiuju R. C. ir M. P. apeliacinius skundus del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. laisves atemimu vieneriems metams ir šešiems menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., J. C. paskirtos bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams, ipareigojant ji per ši laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir pradeti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
J. C. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes už nusikaltimo LR BK 140 str. l d., padaryma, jam ir nukentejusiajai C. D. susitaikius (LR BK 38 str.) ir baudžiamoji byla toje dalyje nutraukta.
Civilines ieškoves R. C. ieškinys del neturtines žalos atlyginimo atmestas.
Civilinio ieškovo I. C. ieškinys del neturtines žalos atlyginimo paliktas nenagrinetu.
J. C. nuteistas už tai, kad 2009-04-07 nuo 18.00 val. iki 19.00 val. S. C. priklausancio gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini)., kambaryje J. C., apsvaiges nuo alkoholio (2,10 pr. girtumas), asmeninio konflikto su tevu S. C. metu iš pavydo sudave tris kartus durianciu-pjaunanciu irankiu (kirviu) S. C. i veida, padare šiam viena pjautine žaizda nosies dešiniajame sparne, viena 2 cm ilgio žaizda viršutines lupos kaireje puseje, viena 3,5 cm ilgio žaizda smakro kaireje puseje, kas bendrai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu: sudave diržu su staciakampio formos sagtimi nemažiau šešiu smugiu S. C. i sedmenu, pilvo ir koju sriti, padare šiam viena „juostos" formos odos nubrozdinima pilvo priekinio paviršiaus vidurineje dalyje, dvi „remelio" formos kraujosruvas kaireje sedmenu srityje, viena „remelio" formos kraujosruva kaireje šlaunyje, du „juostos" formos odos nubrozdinimus kaires šlaunies išoriniame paviršiuje, kas bendrai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu: taip pat sudave nemažiau 13 smugiu rankomis ir kojomis S. C. i veido sriti nemažiau 7 smugiu i krutines sriti, nemažiau 2 smugiu i pilvo sriti ir nemažiau 4 smugiu i galunes, padare šiam daugybinius nubrozdinimus kaktos kaireje puseje, du odos nubrozdinimus kaktos centre ir dešineje puseje, kraujosruvas tarpuakio srityje, viena žaizda su kraujosruva kairio antakio srityje, viena kraujosruva kairiame skruoste, dvi kraujosruvas dešiniame skruoste ir dešinio antakio išoriniame kampe, dvi kraujosruvas apatines ir viršutines lupos dešineje puseje (po viena kiekvienoje lupoje), dvi žaizdas apatines ir viršutines lupos gleivineje (po viena kiekvienoje lupoje), viena odos nubrozdinima viršutines lupos kaireje puseje, viena odos nubrozdinima smakro centre, dvi kraujosruvas ir viena odos nubrozdinima kairio raktikaulio srityje, viena odos nubrozdinima su kraujosruva krutines lastos kaireje puseje, viena kraujosruva, ant kurios yra daugybiniai nubrozdinimai, krutinkaulio srityje, penkias kraujosruvas krutines lastos dešines puses apatineje dalyje, pilvo kaires puses apatineje dalyje, kairio klubakaulio sparno srityje ir kaires šlaunies priekiniame paviršiuje, tris linijines formos odos nubrozdinimus dešineje sedmenu srityje ir juosmens srities centre, viena kraujosruva kaires šlaunies priekiniame paviršiuje, viena nubrozdinima su kraujosruva kaires plaštakos nugariniame paviršiuje, kas bendrai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei Vl-to šonkaulio luži ties vidurine pažastine linija, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu; tokiu budu mušdamas nesunkiai sutrikde S. C. sveikata prieš šio mirti.
N. R. ir M. P. apeliaciniame skunde prašo 2010-05-11 Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendi pakeisti, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas. Ju nuomone J. C. padare nusikaltima, numatyta LR BK 129 str. 2 d. 2, 3p., t.y. nužude savo teva, kuris nužudymo metu buvo bejegiškos bukles. Taip pat apeliantu nuomone jam neteisingai paskirta bausme, nepilnai ir nevisapusiškai atliktas bylos nagrinejimas, grubiai pažeidžiant LR BPK 20, 284-285 str. Prašo iškviesti ir apklausti nagrinejant byla specialista, atlikusi S. C. lavono tyrima, bei papildomai apklausti J. C. del savo tevo S. C. sumušimo aplinkybiu. Nurodo, kad bylos nagrinejimas atliktas nepilnai, nevisapusiškai ir vadovaujantis tik ikiteisminio tyrimo išvadomis, neatkreipiant demesio i pateiktus prašymus. Bylos nagrinejimo metu buvo pateikti prašymai del teismo medicinos eksperto apklausos, siekiant nustatyti S. C. mirties priežastis. Teismas i prašymus nereagavo, nuosprendyje nepasisake del ju pateiktu prašymu, nemotyvavo, kodel atmete prašymus iškviesti eksperta. Eksperto išvada del S. C. mirties del savo neinformatyvumo galejo buti papildyta eksperto apklausos metu, tame tarpe ir i klausima, ar jis galejo išgyventi šiuo konkreciu atveju, jeigu nebutu mušamas, kokia itaka S. C. mirciai turejo jo sumušimas, ir ar sumušimas nera priežastiniame ryšyje su mirtimi medicininiu požiuriu. Nagrinejant byla teismui buvo pateiktas prašymas išsiaiškinti ar J. C. veiksmuose nera požymiu nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 2 p., nes sumušimo metu S. C. buvo bejegiškos bukles. Apie tai paaiškino bylos nagrinejimo metu nuteistasis J. C.. Jis paaiškino, kad jo tevas negalejo pats nei judeti, nei atsikelti, todel ji nutempe i kita namo vieta. Pradejes savo teva mušti, jis jokio pasipriešinimo nedare, paprasciausiai jis to daryti negalejo del savo girtumo arba nuo gautu pirmu smugiu dar gulint lovoje. Teismas neatkreipe demesio i J. C. laiška, surašyta savo pažistamai iš Vilniaus TIK, neišanalizavo laiško ir esanciu jame teiginiu del tevo S. C. mirties. Ji- R. C., yra pripažinta nukentejusiaja. Tai, kad ju sunus J. C. sumuše savo teva ir jos sutuoktini S. C., sukele jai išgyvenimu ir kitu pasekmiu, pažymetu ieškinyje, suteikia jai teise reikalauti iš nuteistojo atlyginti padaryta žala. Mano, kad teismas turejo vadovautis LR CK 6.250 str. Ji praše priteisti jai žala, padaryta del jos sutuoktinio S. C. nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusiusios R. C., M. P., ju atstovai praše ju apeliacini skunda tenkinti. Prokurore, nuteistasis J. C. ir jo gynejas praše nukentejusiuju apeliacini skunda atmesti.
N. R. ir M. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais irodymais, padare teisingas ir pagristas išvadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nuteistojo J. C. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. bei paskyre jam tinkama bausme.
N. R. ir M. P. prašymas nuteistojo J. C. veika iš LR BK 138 str. 2d. 3p. perkvalifikuoti i 129 str. 2d. 2, 3p. nepagristas.
Veika pagristai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 3p. kaip savo artimojo giminaicio ar šeimos nario nesunkus sveikatos sutrikdymas. Veika kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kai nukentejes asmuo praranda dali profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga, bet nukentejusiajam nebuvo LR BK 135 str. 1d. nurodytu padariniu.
Apeliantes teigia, jog nuteistasis J. C. padare nusikalstama veika numatyta LR BK 129 str. 2d. 2, 3p., taciau kolegija, kaip ir apylinkes teismas mano, kad jo veika pagristai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2d. 3p., o irodymu, kad jis padare sunkesne nusikalstama veika, nei veika, už kuria yra nuteistas, byloje nera.
Tai, kad nuteistasis J. C. aptariamu laiku ir vietoje muše savo teva S. C. už tai, kad grižes i namus rado pastaraji gulint lovoje su jo nuoga sugyventine C. D., ir kad sužalojimus, kurie po sumušimo buvo nustatyti S. C. padare butent nuteistasis J. C., negincija nei apeliantes- nukentejusiosios R. C., M. P., nei pats nuteistasis J. C.. Nesant ginco del paties S. C. sumušimo aplinkybiu, kolegija neanalizuoja irodymu del smurto panaudojimo S. C. atžvilgiu.
Bylos irodymais yra nustatyta, kad S. C. mire netrukus po to, kai nuteistasis J. C. smurtavo prieš ji , todel nukentejusiosios R. C. ir M. P. mano, kad pastarasis yra kaltas del jo mirties, kad jo smurtiniai veiksmai yra susije priežastiniu ryšiu su mirtimi, taciau tokia nukentejusiuju prielaida nera patvirtina objektyviais irodymais :
-specialisto išvada Nr. M557/09 (01) nustatyta, kad S. C. mire nuo umaus apsinuodijimo etilo alkoholiu, i tai nurodo lavono kraujyje rastos 4,04 promiles etilo alkoholio ir vidaus organu pilnakraujyste. S. C. mirtis galejo ivykti prieš 4-6 valandas iki jo lavono apžiuros ivykio vietoje 2009-04-07 23.00 val. S. C. lavone aptikti šie sužalojimai: 6 kraujosruvos, 5 odos nubrozdinimai, 1 muštine žaizda; 2 odos nubrozdinimai ir 5 kraujosruvos galunese; VI-to šonkaulio lužiai kaireje puseje. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, neilgai trukus iki mirties.VI-to šonkaulio lužis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, 3 pjautines žaizdos S. C. lavono veide padarytos durianciu-pjaunanciu irankiu, neilgai trukus iki mirties ir kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimu lokalizacija ir kiekis leidžia teigti, jog i S. C. veido sriti buvo suduota nemažiau 13, i krutines lasta – nemažiau 7, i pilvo sriti – nemažiau 2, i galunes – nemažiau 10 trauminiu poveikiu. S. C. lavono kune, kaireje juosmenineje srityje ir kaireje šlaunyje rastos „remelio“ pavidalo kraujosruvos galejo buti padarytos diržo sagtimi. Kituose sužalojimuose neatsispindi žalojancio daikto paviršius (t. I, b. 1. 107-115);
-apeliacinio proceso metu atliktos teismo komisijines medicinos ekspertizes ( akto Nr. EKM 30 (125)/11 (01) pateiktos išvados tik patvirtina anksciau pateikta specialisto išvada, Nr. M557/09 (01). Ekpertizes aktu nustatyta, kad S. C. padarytos kirstines ir muštines žaizdos veide, daugybines kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje, krutineje, dubens srityje ir galunese, kaires puses 6 šonkaulio lužis. Sužalojimai yra paaiškinami ne mažiau kaip 36 trauminiais poveikiais kietais bukais bei aštriabriauniais daiktais. Detaliau sužalojimu pobudis bei padarymo mechanizmas yra išdestytas akto tiriamojoje dalyje. Sužalojimai visumoje atitinka nesunku sveikatos sutrikdymo masta. S. C. mirties priežastimi buvo aspiracija skrandžio turiniu del uminio apsinuodijimo etilo alkoholiu. Taip pat nurodoma, jog tarp S. C. padarytu kuno sužalojimu ir jo mirties priežastinio ryšio nera. S. C. padarytu kuno sužalojimu pobudis neatmeta galimybes atlikineti savarankiškus veiksmus. Konkreciu atveju savarankišku veiksmu atlikima ribojo ne patirti sužalojimai, bet sunkaus laipsnio neblaivumas. Apsvaigimas atitiko sunku neblaivumo laipsni, todel, galima teigti, jog tuo metu nukentejusiojo galimybes aktyviai priešintis suduodamiems smugiams buvo ribotos (t. 2 b.l. 168-177).
Kolegijos nuomone, aukšciau aptarti irodymai neleidžia abejoti pirmosios instancijos teismo pateiktu veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 3p., t.y. pagal pasekmes – S. C. padarytu sužalojimu sunkuma. Teismo medicinos specailisto išvada, ekspertizes išvada yra nustatyta, jog S. C. mirties priežastimi yra aspiracija skrandžio turiniu del uminio apsinuodijimo etilo alkoholiu, tarp nukentejusiojo S. C. mirties ir jam padarytu kuno sužalojimu pražastinio ryšio nera. Remiantis Lietuvos A. T. Senato 2004 m. birželio 16d. nutarimu Nr. 46., 4p. atsakomybe už žmogaus gyvybes atemima kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusiu padariniu (mirties) yra priežastinis ryšys. Taigi, nukentejusiojo mirtis turi buti desningas, neatsitiktinis kaltininko veikos padarinys, ko nagrinejamu atveju nera nustatyta. Nesant irodymu, kurie patvirtintu , kad nukentejusysis S. C. mire del nuteistojo J. C. panaudoto fizinio smurto prieš ji ir to pasekoje padarytu sužalojimu, nuteistojo J. C. veiksmai negali buti vertinami kaip S. C. tycinis nužudymas. Tai, kad nuteistojo J. C. fizinio smurto panaudojimas prieš S. C. sutapo laiko atžvilgiu su pastarojo mirtimi del kitos priežasties, yra tik atsitiktinumas , už kuri, nesant kaltes del sunkesnio nusikaltimo padarymo, nuteistasis J. C. neturi atsakyti.
Apeliantes – nukentejusiosios R. C. , M. P. nurodo, kad nuteistasis J. C. sumuše savo teva J. C., šiam del girtumo esant bejegiškoje bukleje, bet ši kvalifikuojanti aplinkybe nuteistajam nebuvo inkriminuota, apeliantes neprašo papildyti kaltinimo del nesunkaus sveikatos sutrikdymo šiuo kvalifikuojanciu požymiu, todel kolegija, saistoma Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nustatytu apeliacinio skundo nagrinejimo ribu, neturi teisinio pagrindo keisti nuteistajam kaltinima , del šios priežasties kolegija neanalizuoja ir nevertina irodymu del šio kvalifikuojancio požymio buvimo .
A. R. , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., prašo teismo jai priteisti 1500 Lt neturtines žalos atlyginimo. Kolegijos nuomone, toks prašymas teisiškai nepagristas. Iš aukšciau pateiktu bylos duomenu matyti, jog tarp nuteistojo J. C. veikos ir S. C. mirties priežastinio ryšio nera. Taigi nera ir priežastinio ryšio tarp R. C. patirtu išgyvenimu ir nuteistojo J. C. veikos. Kolegija pažymi, jog kiekviena netektis sukelia tam tikrus išgyvenimus, taciau šiuo atveju nukentejusiosios išgyvenimai nesusieti priežastiniu ryšiu su nuteistojo J. C. veiksmais. Kaip jau buvo pamineta , bylos irodymais yra nustatyta, kad nuteistasis J. C. savo smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikde savo tevo S. C. sveikata , todel šiuo atveju teise i neturtines žalos atlyginima turetu tik pats S. C., tiesiogiai patyres tokia žala. Nagrinejamu atveju sutapus S. C. nesunkiam sveikatos sutrikdymo padarymo ir jo mirties del kitos priežasties laikui , tokia jo teise nebuvo realizuota , taciau kolegijos nuomone, tokia teise neperejo ir jo sutuoktinei – apeliantei R. C.. Nesant teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nukentejusioji R. C. igytu teise i neturtines žalos už mirusi sutuoktini atlyginima. Del jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo , apylinkes teismo sprendimas tuo klausimu paliktinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. C. bausme, bausmes ir jos paskirties principu, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nepažeide. Jis atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni (nusikaltimas priskiriamas prie apysunkiu) tycine kaltes forma, apelianto asmenybe apibudinancius duomenis-anksciau neteistas, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nuteistojo J. C. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažino ta, jog jis prisipažino savo kalte del nusikalstamos veikos padarymo, gailisi. Atsakomybe sunkinancia aplinkybe teismas pagristai pripažino tai, jog nusikalstama veika padare apsvaiges nuo alkoholio.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ivertines minetas aplinkybes, nuteistajam J. C. pagristai parinko laisves atemimo bausme atidedant jos vykdyma dvejiems metams ir ipareigojant J. C. per ši laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamoios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir pradeti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Esant nurodytoms aplinkybems, Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 11 d. nuosprendis vertintinas kaip teisetas ir pagristas, todel pakeisti ji nukentejusiuju R. C. ir A. P. apeliaciniame skunde išdestytais motyvais nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1d. 1p. nutare:
N. R. ir M. P. apeliacini skunda atmesti.