Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-05 · Civilinė byla Nr. 2-152-943/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-22Marijampolės apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-05Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
2-152-943/2015
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00259-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Atsakovas
S. V.
Ieškovas
G. S.
Trečiasis asmuo
Jurbarko rajono I notarų biuras
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-152-943/2015Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00259-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1; 94.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-2592-390/2014 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui S. V. dėl sandorio pripažinimo, trečiasis asmuo Jurbarko rajono I notarų biuras, grąžinta pagal teismingumą Šakių rajono apylinkės teismui.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Šakių rajono apylinkės teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patvirtinti, kad Jurbarko rajono 1-ajame notarų biure 2012 m. kovo 28 d. sudaryto sandorio (notarinio registro Nr. RP-1154) pagrindu J. V. pardavė, o ieškovas nupirko 19,9829 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 9470-0005-0059, kadastrinis adresas 9470/0005:59, esantį Jurbarko r. sav., Švendriškių k., ir įpareigoti ieškovą atsakovui S. V. per penkias dienas skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sumokėti 1000 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. 2014 m. rugsėjo 3 d. ieškovas pateikė naują patikslintą ieškinį, kurio reikalavimai analogiški minėtam, tik jau nurodyta ieškinio suma – 180 000 Lt ir prašoma žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo ar iš dalies nuo jo sumokėjimo atleisti.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi bylą pagal minėtą ieškovo patikslintą ieškinį perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti pagal teismingumą. Teismas, įvertinęs ieškovo prašymą ir tai, kad patikslinto ieškinio suma yra 180 000 Lt, t. y. didesnė negu 150 000 Lt, sprendė, jog ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-2592-390/2014 grąžino nagrinėti pagal teismingumą Šakių rajono apylinkės teismui. Konstatavo, kad reikalavimas patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorį yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos. Nurodė, kad šiuo ieškinio reikalavimu neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o reiškiamas pozityvus reikalavimas dėl pripažinimo. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 1000 Lt yra turtinio pobūdžio, tačiau jo reikalavimas teismingas apylinkės teismui pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą. Pažymėjo, kad patikslintu ieškiniu ieškovas nekeitė savo reikalavimų, o tik papildomai nurodė ieškinio vertę, todėl teismas jau priėmęs ieškinį turėjo jį išnagrinėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas S. V. (toliau- apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ‑ perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui. Nurodo, kad ieškinys yra dėl sandorio pripažinimo, tačiau jis turi tiesioginį ryšį su konkrečiu daiktu, t. y. 19,9829 ha žemės sklypu, todėl, vadovaujantis teismų praktika, toks ieškinys nėra priskiriamas prie neturtinių. Be to, reikalavimas gali būti įvertintas pinigais, jis neabejotinai sukuria galimus praradimus esamam žemės sklypo savininkui, iš ieškinio dalyko akivaizdu, kad ieškovas siekia nuosavybės teisių įgijimo į 180 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas G. S. prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad už žemės sklypą sumokėta visa kaina, todėl reikalavimas laikytinas neturtiniu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria civilinė byla dėl sandorio patvirtinimo grąžinta nagrinėti apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje keliamas klausimas dėl rūšinio bylos teismingumo t. y. kokiam – apylinkės ar apygardos – teismui teisminga ši byla, esant ginčui dėl sandorio patvirtinimo, kai ieškovas siekia pripažinti notariškai patvirtintą preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi.

Teismingumas atriboja konkretaus teismo jurisdikcinę kompetenciją nuo kitų teismų, t. y. paskirsto teismų kompetenciją teismų sistemos viduje. Tinkamas teismingumo klausimo išsprendimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytos asmens teisės kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimą. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

Remiantis CPK 26 straipsnio 1 dalimi, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27 - 28 straipsniuose. Rūšiniam teismingumui teisiškai reikšmingas yra ginčo pobūdis, t. y. ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis), ginčo suma ir ginčo šalys. CPK 27 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo metu galiojanti minėto straipsnio redakcija apygardų teismų kompetencijai priskiria ginčus, kurių ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus minėtas išimtis. Remiantis teritorinio teismingumo taisyklėmis yra paskirstoma kompetencija tarp tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų. Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą reiškiami pagal išimtinio teismingumo taisykles, t. y. nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma patvirtinti, kad 2012 m. kovo 28 d. sudaryto notarinio sandorio pagrindu J. V. pardavė, o ieškovas nupirko nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 180 000 Lt (b. l. 9-11) bei įpareigoti ieškovą atsakovui S. V. per penkias dienas skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sumokėti 1000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimas patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorį yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos.

Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokia išvada pažymi, kad teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu dėl sandorio pripažinimo, siekiama, jog būtų konstatuota, kad ieškovas nusipirko, t. y. įgijo, nekilnojamąjį turtą (CK 4.47 str. 1 p.). Tokiu teismo sprendimu išsprendus ginčą dėl pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo, nors turtas nebūtų priteisiamas, asmens turtinė padėtis pasikeis, o teisiniai padariniai atsirastų be priverstinio vykdymo, t. y. dėl teismo sprendimo privalomumo pobūdžio pagal CPK 18 straipsnį. Taigi, ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl sandorio patvirtinimo, reiškia, jog sprendimu siekiama nustatyti asmens turtines teises į nekilnojamąjį daiktą, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 9 dalimi, bylose dėl daiktinių teisių į turtą, ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Remianti bylos duomenimis ginčo turto vertė sudaro 180 000 Lt (52 131,60 eurų). Tokiu atveju ieškinys pareiškiamas pagal išimtines teismingumo taisykles, t. y. apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vieta – nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo turto buvimo vietą Jurbarko rajone, byla teisminga Kauno apygardos teismui (CPK 31 str. 1 d.).

Išdėstyto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas neatsižvelgė į ieškinio reikalavimo teisinį turinį ir juo siekiamus padarinius, be teisinio pagrindo vertino ieškinio pobūdį kaip neturtinį, todėl konstatuoja, jog Kauno apygardos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias rūšinio teismingumo nustatymą ir bylos, priimtos savo žinion, perdavimą kitam teismui (CPK 27 str., 34 str. 2 d., 4 p.). Todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis naikintina ir civilinė byla perduotina nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė