- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-08-25
- Bylos Nr.
- 2-411
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Vincas Verseckas (pran.), Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- D.Ž.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Lex System”
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių D.Ž. įmonės ir D.Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsakovėms nustatytas terminas likusios žyminio mokesčio dalies, paduodant apeliacinį skundą, sumokėjimui civilinėje byloje Nr.2-434-51/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lex System” ieškinį atsakovėms D.Ž. įmonei ir D.Ž. dėl skolos, palūkanų bei nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Lex System” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms D.Ž. įmonei ir D. Ž., prašydamas priteisti iš abiejų atsakovių solidariai 80 512,41 Lt skolą, 15 403,70 Lt palūkanų, 15 200 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Lex System” ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovių D.Ž. įmonės ir D.Ž. subsidariai 80 512,41 Lt įsiskolinimą, 8 000 Lt palūkanų, 2 655,37 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Atsakovės D.Ž. įmonė ir D.Ž. padavė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, sumokėjo už jį 500 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti. Prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo grindė sunkia materialine padėtimi: įmonė veiklos nevykdo, pati atsakovė D.Žilienė turto neturi, gauna minimalų darbo užmokestį, jos santuoka su M.Ž. iširusi, išlaiko du nepilnamečius vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 10 d. nutartimi atsakovių D.Ž. įmonės ir D.Ž. prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo netenkino ir nustatė aštuonių dienų terminą jo sumokėjimui. Nurodė, jog byloje yra duomenų iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie tai, kad atsakovė D.Ž., ieškovui nurodžius neberinkti pagal sutartį su ieškovu pinigų iš klientų ir prasidėjus nesutarimams, pardavė savo turėtą nekilnojamąjį turtą: kelis žemės sklypus, pastatus tretiesiems asmenims (t. 1 b.l. 54-70). Be to atsakovės įmonė nurodė, jog už ieškovui UAB „Lex System” atliktas paslaugas 2002 m. gruodžio mėn. užsipajamavo didelę pinigų sumą -130 864,96 Lt (t. 1, b.l.124-126). Teismas atsakovės D.Ž. argumentus, kad jos santuoka su vyru yra iširusi ir ji viena išlaiko nepilnamečius vaikus, laikė nepagrįstais, nes atsakovė šių aplinkybių nepagrindė įrodymais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovės D.Ž. įmonė ir D.Ž. prašo: Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti; atleisti jas nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo; duoti eigą apeliaciniam skundui. Nurodo, jog nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Teigia, jog teismas, atmesdamas prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atima iš atsakovių teisę pasinaudoti apeliaciniu procesu civilinėje byloje. Atsakovių manymu, turto turėjimas ir jo perleidimas tretiesiems asmenims iki teismo proceso pradžios nereiškia, kad atsakovės šiuo metu turi turto ar pajamų, iš kurių galėtų sumokėti visą žyminį mokestį. Be to teismui pateikti įrodymai apie tai, jog D.Ž. įmonė yra likvidavimo statuse ir veiklos nevykdo. Apeliantė D.Ž. pažymi, jog, paduodama apeliacinį skundą, negalėjo teismui pateikti teismo įrodymų apie santuokos nutraukimą, nes teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs. Iš pridėto prie atskirojo skundo Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. sprendimo matyti, jog du mažamečiai vaikai lieka gyventi su ja, jų išlaikymui priteista 300 Lt per mėnesį suma, o dalintino santuokos metu įgyto turto neturi. Sumokėta 500 Lt žyminio mokesčio suma už apeliacinio skundo padavimą yra jos minimalus atlyginimas ir sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, t.y. 2 155,37 Lt nebeturi galimybės. Atsakovės teigia, jog išdėstytos aplinkybės įrodo, kad neturi galimybių sumokėti visą nustatytą žyminio mokesčio sumą, todėl nuo likusios žyminio mokesčio dalies turi būti atleistos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, (be kitų funkcijų) atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį skundą ir kt.). Priešingu atveju ieškiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. To nepadarius, ieškinys ar skundas laikomi nepaduotais ir grąžinami jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
Teismas, vadovaujantis civilinio proceso kodekso 83 straipsnio trečiąja dalimi, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį ir esant motyvuotam bei įrodymais pagrįstam pastarojo prašymui, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju apeliantės, pateikdamos apeliacinį skundą dėl priimto joms nepalankaus teismo sprendimo, sumokėjo dalį, t.y. 500 Lt, žyminio mokesčio, o nuo kitos mokėjimo dalies prašė atleisti. Pirmosios instancijos teismas prašyme išdėstytus argumentus ir pridėtus įrodymus pripažino nepakankamais atleidimui nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl prašymo netenkino ir atmetė.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos šiuo klausimu priimta nutartimi, mano ją esant pagrįsta ir teisėta. Teismas, svarstydamas ir atsisakydamas tenkinti apeliančių prašymą iš dalies atleisti jas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos nutartyje aptarė. Atskirajame skunde apeliantės, prašydamos patenkinti prašymą - atleisti nuo likusios žyminio dalies mokėjimo - iš esmės remiasi tomis pačiomis apygardos teismo jau išnagrinėtomis aplinkybėmis (įmonė veiklos nevykdo, atsakovė D.Žilienė turto neturi, gauna minimalų darbo užmokestį), kurias pirmosios instancijos teismas įvertino ir dėl kurių pasisakė, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamos nutarties motyvacija jų neatkartoja.
Apeliacinės instancijos teismui atsakovė D.Ž. pateikė papildomus dokumentus apie tai, jog santuoka nutraukta, du nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ja, jų išlaikymui paskirta 300 Lt suma. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog individualios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko turto (LR Įmonių įstatymo 7 straipsnis) ir pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako savo turtu, bei byloje esančius duomenis iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie tai, kad atsakovė D.Ž. pardavė savo turėtą nekilnojamąjį turtą: kelis žemės sklypus, pastatus tretiesiems asmenims (t. 1 b.l. 54-70) ir nepaaiškina, kaip panaudojo už parduotą nekilnojamąjį turtą gautas ženklias pajamas, mano, jog nėra pagrindo išvadai, jog ši apeliantė nepajėgi sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį.
Kolegija pažymi, jog, užtikrindamas asmenų teisių teisminės gynybos galimybes, įstatymų leidėjas numatė, kad asmenys, neišgalintys sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, gali prašyti teismo ne tik atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, bet ir iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Toks prašymas taip pat turi būti motyvuotas ir prie jo pridėti įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą ir gebėjimą jį sumokėti vėliau (CPK 84 str.).
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.