Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, 146 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 23 d., pabaiga – 2025 m. kovo 23 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nariai apsvarstė visą pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu dvylika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų aštuonis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Komisija taip pat pažymėjo, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo metu nėra nustatyta. Komisija pažymi, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymų lygtinai paleidžiamam asmeniui. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat konstatuotina, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Komisija taip pat pažymi, kad nuteistasis vykdo ne visas jam paskirtas Komisijos rekomendacijas - savanoriškai nedengia turimų finansinių įsiskolinimų. Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis G. P. skundžia Komisijos nutarimą, nurodo, kad dėl 12 svarstymų iš kurių buvo skirtos 8 drausminės nuobaudos. Niekas negali būti baudžiamas už tą patį antrą karta. Komisijoje minimi svarstymai ir skirtos nuobaudos jau senai nebegalioja, todėl jų pakartotinis minėjimas yra psichologinis baudimas, bei persekiojimas, tuo labiau kai komisija vykusi 2022 rugsėjo mėnesį rekomendacijoje buvo pažymėjusi nedaryti naujų teisės pažeidimų. O kiekvienoje yra primenamieji senieji teisės pažeidimai. Dėl teistumo, pirmiausiai pažymėtina, kad teistumas seniausiai išnykęs, be to buvo skirtas už eismo įvykį, kuriame buvo sužaloti asmenys (pagal KET - sukdamas į kairę nepraleidau kliūties), nieko bendro su šiuo nusikaltimu. Be to Panevėžio apygardos teismo nutartyje priimant nuosprendį už nusikaltimus, už kuriuos dabar atlieka bausmę pažymėtina, kad skaitosi neteistas, tad laisvės atėmimo vietų įstaigos pateiktoje medžiagoje Komisijai ir Komisijos nutarime, įžvelgia prieštaravimą, Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui priimtam 2011 m. vasario 24 d. pagal kurį nuteistajam skirta galutinė bausmė 15 laisvės atėmimo, taip pat kalėjimo departamento paskyrimo pagal to meto įstatymus į sustiprinto pirmą kartą atliekančių asmenų (duomenys neskelbtini) (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)). O laisvės atėmimo vietų įstaiga yra tik nutarties vykdytoja ir savivaliauja prieštaraudama nutarčiai. Dėl deklaracijos bei išėjimo galimam lygtiniam paleidimui, laisvės atėmimo vietų įstaigai pateiktas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas, kuriuo sutinka apgyvendinti nuteistąjį ir padeda integruotis į visuomenę. Dėl neteisėto asmens duomenų naudojimo bei atskleidimo, sudaryta lygtinio paleidimo komisija susideda iš pareigūnų, taip pat psichologų bei visuomenės narių. Laisvės atėmimo vietų įstaigai buvo pristatyta pažyma pagal kurią nuteistojo mama sutinka priimti nuteistąjį trumpalaikių išvykų ir atostogų metu. Šioje pažymoje aiškiai nurodoma paskirtis, todėl pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta šeimos teisė, konfidencialumo teisė, taip pat Lietuvos piliečių teisės, Lietuvos įstatymai saugantis žmogaus privatumų ir tokia informacija gali būti naudojama teismo sprendimu, bet negali būti taikoma atgaline data, nes yra minimas asmuo esantis ir neatliekantis laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pateikiama informacija savo nuožiūra, be jo tuo pačiu ir nuteistojo sutikimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aiškiai, yra nurodyta kur ketina atvykti lygtinio paleidimo atveju. Kreipsis dėl Lietuvos tarnautojų neteisėto duomenų panaudojimo ir atskleidimo. Per atliktos bausmės atlikimo trukmę minimų nuobaudų ir svarstymų principų, niekas nutiestajam netaiko žmogiškosios klaidos. Nuteistasis nurodo, kad turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei specialybę. Nuteistasis dirba ūkio aptarnavimo brigadoje, dengia vykdomuosius dokumentus iš atlyginimo, daugiau dengti nepajėgia, nes laisvės atėmimo vietų įstaiga nesudaro galimybės savarankiškai susirasti darbo, daugiau uždirbti ir tuo pačiu dengti papildomai vykdomuosius dokumentus. Pagal „OASys“ atvykus į laisvės atėmimo vietų įstaigą buvo nustatyti 57 balai, šiai dienai vertinimo metu nustatytas 61 balas, tai yra vidutinė rizikos grupė. Nuteistasis nesupranta kokiu būdu gali mažinti savo riziką. Kreipėsi dėl perkėlimo į kitą laisvės atėmimo vietų įstaigą, kuri arčiau artimųjų, tačiau atmetė jo prašymus. Lygtinis paleidimas - lygtinai paleidžiami asmenys tęsia bausmę laisvėje priklausydami probacijos tarnyboms, įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, lankytis pas probacijos tarnybos pareigūnus, nedaryti teisės aktų pažeidimų, tai nėra laisvi piliečiai, tai buvę nuteistieji, integruojami į visuomenę, prisiimantys įsipareigojimus kurių nesilaikymas gali grąžinti juos į laisvės atėmimo vietų įstaigą. Todėl nuteistasis prašo Komisijos nutarimą laikyti nepagrįstu ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK, 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisija vertindama jo ankstesnį teistumą, kuris yra išnykęs, baudžia jį antrą kartą. Teismas nesutikdamas su nuteistojo argumentu pabrėžia, kad teistumas BK 97 straipsnio prasme yra nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju Komisija nurodydama, kad nuteistasis ankščiau teistas 1 kartą (skaičiuojant tiek išnykusius, tiek ir neišnykusius teistumus), BK ir BPK normų nepažeidė. Pažymėtina, kad ankstesni asmens teistumai yra vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pripažįsta, jog jo buvusi gyvenamoji vieta susijusi su jo nusikaltimu, priduria, jog visai šalia gyvena ne tik jo mama, bet ir nukentėjusio asmens artimieji. Kalbėdamas apie ateitį nurodo, jog nenori sukelti papildomų rūpesčių bei neigiamų emocijų mamai, todėl ir renkasi išėjus į laisvę apsigyventi kitame mieste. 2020 m. birželio 3 d. įstaigoje buvo gautas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas „Dėl faktinės gyvenamosios vietos suteikimo nuteistajam ir jo priėmimo į „(duomenys neskelbtini)““ apgyvendinimui. Vis gi, atsižvelgiant į tai, jog šis sutikimas gautas pakankamai senai bei siekiant įvertinti ar nėra pasikeitusių aplinkybių asmuo paragintas kreiptis į RS socialinę darbuotoją dėl aktualių duomenų atnaujinimo. Įstaigos administracija yra gavusi 2022 m. birželio 2 d. nuteistojo motinos sutikimą, kuriame nurodyta, kad nuteistasis grįžęs iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), trumpalaikių išvykų metu, apsigyventų pas ją. Pažymėtina, kad sutikimas galioja tik kelių dienų apgyvendinimui, tačiau ne nuolatiniam buvimui po galimo lygtinio paleidimo ir/ar bausmės atlikimo. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jis šiuo metu bausmę atlieka už keturias skirtingas nusikalstamas veikas, kurios buvo įvykdytos skirtingu metu, tačiau toje pačioje vietoje - nuteistojo gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu nuteistasis turi patvirtintą laikiną gyvenamąją vietą kur galėtų apsigyventi paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, tačiau nuolatinio būsto problema išlieka aktuali. Stebima, jog jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis aktyviai įsitraukė į akademinę veiklą bei įgijo šias specialybes - siuvinių gamintojo, baldų apmušėjo, avalynės gamintojo ir tvarkytojo, suvirintojo elektra rankiniu būdu. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad sutinka dirbti bet kokį laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pasiūlytą mokamą darbą. Bausmės atlikimo metu demonstravo pakankamą motyvaciją darbinei veiklai bei dažniausiai užsiėmė darbine veikla. Nuteistasis šiuo metu dirba, tiek laisvėje, tiek ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje demonstravo motyvaciją užsiimti darbine veikla, nevengė darbo bei nebuvo išrankus darbo pobūdžiui. Nuteistasis nepateikė jokių oficialių dokumentų patvirtinančių jo galimybę būti įdarbintam paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, tačiau nurodė, jog išėjęs į laisvę nedelsdamas kreipsis į Užimtumo tarnybą bei aktyviai ieškos darbo vietos. Šiuo metu nuteistasis susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, nes turi įsiskolinimų bei šiuo metu gana menkas galimybes šiuos įsiskolinimus padengti. Tikėtina, jog ateityje, gaudamas didesnį atlygį už atliekamus darbus nuteistasis gebėtų greičiau padengti turimus įsiskolinimus. Vis gi, atsižvelgiant į turimus įsiskolinimus, galima daryti prielaidą, jog jie gali apsunkinti asmens integraciją į visuomenę, nors ir nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad analizuojant dabartinę nusikalstamą veiką, stebima, jog nuteistasis yra teistas už keturias skirtingas veikas, kurios buvo vykdytos toje pačioje vietoje, tačiau skirtingu metu, t. y. stebimas nusikalstamos veikos pasikartojimas, tęstinumas. Šiose veikose taip pat dalyvavo ir nepilnamečiai asmenys, t. y. nuteistasis nusikalto veikdamas kartu su kitais asmenimis. Nuteistasis vengia kalbėti apie nusikalstamų veikų aplinkybes, įsitraukimo į šias veikas motyvus. Vis gi, nurodo, jog jis pats įsitraukė į šias veikas bei tuo metu neigia buvęs įtakojamas kitų asmenų. Tikėtina, jog nuteistasis, būdamas vyresnio amžiaus, galėjo įtakoti jaunesnius asmenis bendrais veiksmais vykdyti nusikaltimus. Vertinimo metu bendraujant su nuteistuoju susidaro įspūdis, jog nusikalstamos veikos buvo įvykdytos asmeniui nuobodžiaujant bei neturint prasmingo užsiėmimo, t. y. tokiu būdu leidžiant laisvalaikį. Be to, nuteistasis pripažįsta, jog jų įvykdymo laikotarpiu ne visuomet saikingai vartojo alkoholį, rinkdavosi netinkamas kompanijas su kuriomis leisdavo laiką. Stebima, jog nuteistasis dažnai bendravo su nepilnamečiais asmenimis, t. y. gerokai jaunesniais nei jis pats tuo metu buvo. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu stebima, jog jis du kartus panaudojo smurtą kitų nuteistųjų atžvilgiu (iš jų vieną kartą - veikdamas bendrai su kitais asmenimis). Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus (buvo fiksuotas ne vienas taisyklių pažeidimas už kuriuos buvo skirtos nuobaudos), tačiau šiuo metu nuteistasis demonstruoja siekį atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, tinkamai elgtis, siekti asmeninių tikslų. Nuteistasis neturi problemų, susijusių su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis. Pokalbio metu nuteistasis neigia alkoholio vartojimo problemas bei įtaką jo nusikalstamam elgesiui. Vis gi, analizuojant nuosprendį bei bendrininkų parodymus, gauta informacijos, jog parodymuose fiksuota, kad nuteistasis nusikaltimo metu vartojo alkoholį. Pokalbio metu nuteistasis neigia turis problemų dėl alkoholio vartojimo bei nurodo, jog yra dalyvavęs prevencinio pobūdžio užsiėmimuose susijusiuose su alkoholio vartojimo žala. Vis gi, analizuojant informaciją su asmens elgesiu bausmės atlikimo metu, negauta duomenų apie tai, kad asmuo būtų dalyvavęs tokiuose užsiėmimuose. Pokalbio metu stebima, jog teisės pažeidėjas nori sudaryti savo jėgomis pasitikinčio asmens įspūdį, tačiau tikėtina, jog tam tikrų situacijų metu jam trūksta pasitikėjimo savo jėgomis. Be to, stebima, jog G. P. bausmės atlikimo metu siekė analizuoti save, tačiau tam tikrų temų (pvz. nusikalstamos veikos įvykdymo) atžvilgiu išlieka gynybiškas. Taip pat stebima, jog asmens savivaizdis ne visuomet atitinka esamą situaciją, jam trūksta kritiškumo savo paties atžvilgiu. Analizuojant asmens gyvenimo ir nusikalstamo elgesio istorijas, stebima, jog nuteistasis yra gana emocionalus bei dažnai veikia emocijų įtakojamas. Dėl šių priežasčių pasitaiko, kad teisės pažeidėjui yra sunku susidoroti su stresiniais išgyvenimais, prisitaikyti pasikeitus aplinkybėms. Kalbant apie įvykdytus nusikaltimus vengia detalizuoti jų aplinkybes bei įvardinti savo elgesio priežastis, nors pripažįsta, kad elgėsi netinkamai bei yra kaltas dėl to kas atsitiko. Teisės pažeidėjas nusikalto pagautas impulso, neplanuodamas savo veiksmų bei neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, t. y. pokalbio metu nurodo, jog neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusiojo, elgėsi spontaniškai ir neįvertino visų aplinkybių, kurių visuma lėmė nukentėjusiojo mirti. Analizuojant asmens gyvenimo ir nusikalstamo elgesio istorijas, stebima, jog jis įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo veiksmų pasekmių arba yra linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Be to, stebima, jog teisės pažeidėjas naudojo instrumentinę agresiją, siekdamas savo asmeninių tikslų, pvz. ne tik kad nusikaltimo metu apribojo asmeniui laisvę bei pasinaudodamas jo bejėgiška būkle smurtavo ir tai darė ne vieną kartą, tačiau ir bausmės atlikimo metu naudojo fizinį smurtą prieš kitą nuteistąjį, tokiu būdu siekdamas jį pažeminti dėl jo įvykdyto nusikaltimo. Stebima, jog nuteistasis spręsdamas turimas problemas pasirenka netinkamas strategijas, pvz. spręsdamas konfliktus smurtauja, arba iš viso vengia jas spręsti atsiribodamas bei užsisklęsdamas savyje. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog teisės pažeidėjas kruopščiai pasirenka su kuriais specialistais bendrauti, o dažnai ir iš viso vengia priimti specialistų pagalbą, nes yra įsitikinęs, kad jie jam niekuo negali padėti. Be to, nuteistasis nėra linkęs rodyti savo jausmus aplinkiniams ar kalbėti apie juos su specialistais. Šiuo metu puikiai suvokia savo elgesio pasekmes tiek sau pačiam, tiek sau artimiems asmenims bei nuo jo veiksmų nukentėjusiems asmenims. Įvertinimo metu nuteistasis išsako kelis ateities planus. Stebima, jog nuteistasis atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje ne visuomet elgėsi tinkamai, tačiau paskutiniu metu stebimos nuoseklios asmens pastangos keisti savo elgesį. Šiuo metu teisės pažeidėjo požiūris į priežiūrą bei apribojimus yra palankus, jis pastaruosius du metus stengiasi laikytis nustatytų taisyklių, kurias laisvės atėmimo metu buvo pažeidęs ne kartą.

Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nustatyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nevykdo Komisijos rekomendacijų – savanoriškai nedengia vykdomųjų dokumentų. Pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dvylika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką aštuonis kartus baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, nuteistasis yra dvidešimt penkis kartus skatintas, tačiau padaryti drausmės pažeidimai rodo nuteistojo dviprasmišką požiūrį į jam taikomą priežiūrą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažeidimus G. P. darė ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje – 2011 m., bet ir vėlesnėje jos vykdymo stadijoje – 2012 m., 2016 m. -2019 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam jau buvo puikiai žinomos. Nors 2011 m. nuteistajam skirta pirmoji skatinimo priemonė, ir nuo 2012 m. pradėtas skatintas, tačiau ir toliau jo elgesys išimtinai teigiamas neišliko, skatinimus keitė pažeidimai, susiję su įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymu, fizinio smurto naudojimu prieš kitus asmenis. Po paskutinio pažeidimo padarymo G. P. skatintas vienuolika kartų. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Pagal „OASys“ metodiką G. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri viso bausmės atlikimo metu nepakito, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nuteistajam nustatytas jo nusikalstamą elgesį mažinantys veiksniai – palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai – stebimas; siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę; bausmės atlikimo metu demonstravo motyvaciją akademinei veiklai – įgijo; ne vieną specialybę bei šiuo metu dirba pagal vieną iš naujai įgytų specialybių, be to - naujų specialybių įgijimas pagerina asmens galimybes sėkmingiau integruotis į darbo rinką; stebima motyvacija dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei tiksliniuose užsiėmimuose, skirtuose spręsti problemines sritis bei valdyti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau taip pat išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – o kriminalinė istorija (viso teistas 2 kartus, šiuo metu atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę); būdingas smurtinis elgesys; būdingas nusikalstamų sunkėjimas; šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos (nėra niekur deklaravęs gyvenamosios vietos, nėra patvirtinimo dėl gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo atveju); turimi dideli finansiniai įsipareigojimai; gyvenimo stiliaus ypatumai, kurie praeityje neskatino nuteistojo prosocialaus elgesio raiškos; būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys; instrumentinės agresijos panaudojimas, siekiant asmeninių tikslų (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu bei bausmės atlikimo pradžioje); vengimas analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; būdingos emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; buvo fiksuotos diskriminacinės nuostatos (būdingas nusikalstamos veikos metu bei bausmės atlikimo pradžioje). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek G. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Įvertinus aplinkybes, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį ne buvo koreguojamas teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindas teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to nuteistojo akcentuojama aplinkybė dėl tėvų amžiaus ir jiems reikalingos pagalbos, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. P. neatliktos bausmės dalis (2 metai 1 mėnesis 20 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo G. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.