Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė , rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ERNST & YOUNG BALTIC ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti pakartotinį pasiūlymų kokybinį vertinimą (trečiasis asmuo – MB „Prospero projektai“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė 2015-12-07 pateikė tripliką, kuriame prašo ieškovės ieškinį ir prašymą skirti byloje ekspertizę atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, Pirkimo sąlygose nustatydama pasiūlymų vertinimo tvarką, vadovavosi Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijomis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53, tame tarpe – Rekomendacijų 20 punktu, tačiau Rekomendacijose nėra nurodyta (rekomenduojama), jog tokiu atveju pasiūlymai turėtų būti vertinami ekspertinio vertinimo būdu. Ieškovei Pirkimo sąlygos buvo žinomos ir aiškios, ji, būdama profesionali viešųjų pirkimų dalyvė ir žinodama, jog ekspertiniam vertinimui keliami tam tikri reikalavimai, kurie (pasirinkus šį pasiūlymų vertinimo būdą) turėtų būti atskleisti viešojo pirkimo sąlygose, Pirkimo sąlygų neskundė, jų paaiškinti neprašė. Taigi, visiškai akivaizdu, kad ieškovei jos buvo suprantamos taip, kaip jas atsakovė ir nustatė, o ieškovės bandymas savaip interpretuoti Pirkimo sąlygas yra visiškai nepagrįstas. Pirkimo atveju atsakovei nepasirinkus ekspertinio pasiūlymų vertinimo, atsakovei ir jo Pirkimo komisijai negali kilti jokių su ekspertiniu vertinimu susijusių pareigų, atitinkamai, ieškovės argumentai dėl tariamo ekspertinio vertinimo atlikimui Rekomendacijose siūlomos tvarkos/aspektų nesilaikymo yra apskritai nevertintini, t. y. nepasirinkusi ekspertinio vertinimo, Perkančioji organizacija nepažeidė ir net negalėjo pažeisti jokių ekspertinį vertinimą, jo atlikimą reguliuojančių teisės normų. Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens ir kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymų techniniai duomenys buvo įvertinti pagal Pirkimo sąlygose nustatytus vertinimo kriterijus ir sąlygas. Ieškovės teikiami argumentai, prieštaraujantys Pirkimo sąlygoms, visiškai nepagrįsti ir negali būti pagrindu ieškovo reikalavimų tenkinimui. Ieškovės pateiktoje specialisto A. G. išvadoje taip pat nurodyti pasiūlymo trūkumai, kurie, atsižvelgiant į Pirkimo objektą, yra labai svarbūs ir susideda ne tik iš ieškovės vis pabrėžiamų redakcinio pobūdžio klaidų, kurios, kaip jau savo atsiliepime yra minėjusi atsakovė, tik patvirtina, kad pasiūlymas buvo rengiamas aplaidžiai (galimai kompiliuojant kitoms perkančiosioms organizacijoms teiktus ieškovės pasiūlymus, o ne paruošiant individualų pasiūlymą, kuris atitiktų būtent atsakovo poreikius). Trečiojo asmens pasiūlymo techninės dalies įvertinimą, be atsakovės Pirkimo komisijos, yra atlikusios dvi kvalifikuotos specialistės ir jų trečiojo asmens pasiūlymui suteiktų balų suma skiriasi nuo atsakovės Pirkimo komisijos vos keliais balais. Tokie menki parametrų įvertinimų skirtumai tarp skirtingų to paties kvalifikacinio lygio ekspertų leidžia teigti, kad trečiojo asmens pasiūlymas iš esmės yra aukšto lygio ir atitinka Perkančiosios organizacijos lūkesčius. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu skirti byloje ekspertizę. Byloje jau yra pateikti trijų specialistų atlikti ieškovės ir trečiojo asmens vertinimai (išvados). Dviejų tinkamą kvalifikaciją ir patirtį turinčių specialisčių ir atsakovės Pirkimo komisijos atlikto trečiojo asmens pasiūlymo techninės dalies įvertinimo skirtumas yra visiškai nežymus, tuo tarpu specialisto A. G. išvadoje, net neatsižvelgiant į šio specialisto kvalifikacijos ir patirties (ne)tinkamumą, jo sąsajas su ieškove bei galimai šališkus išvadoje pateiktus ieškovės pasiūlymo įvertinimo balus, yra nurodyta nemažai ieškovo pasiūlymo techninės dalies kokybinių (ne korektūros klaidų, kaip bando tai pateikti ieškovė) trūkumų. Atitinkamai, akivaizdu, jog papildomai skirti ekspertizę (ypač atsižvelgiant dar ir į tai, jog prašoma į bylą įtraukti viešuosius pirkimus kontroliuojančią instituciją) šioje byloje netikslinga. Ekspertizės skyrimas šiuo atveju tik nepagrįstai užvilkintų bylos išnagrinėjimą, kas visiškai nedera su pagreitintu viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo procesu. Atsakovės nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad teismas priimtų teisingą sprendimą, tuo tarpu, paskyrus ekspertizę Perkančioji organizacija negalėtų efektyviai atlikti Pirkimo ir savalaikiai įsigyti jai reikalingas paslaugas, kurios, kaip jau minėta, yra reikalingos būtent viešajam interesui tenkinti.

Trečiasis asmuo 2015-12-04 pateikė tripliką, kuriame prašo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodė, kad ekspertinis vertinimas, kaip jis suprantamas Pasiūlymų vertinimo rekomendacijose, ginčo pirkimui pagal šį teisės aktą nebuvo nei privalomas, nei rekomenduojamas, toks vertinimas nebuvo numatytas ir paties atsakovės AB „Kauno energija“. Todėl atsakovės viešojo pirkimo komisijos veiksmai ir sprendimai negali būti vertinami pagal Pasiūlymų vertinimo rekomendacijose ekspertiniam vertinimui nustatytas sąlygas. Tuo tarpu, kaip ginčijami atsakovės sprendimai pažeidžia VPĮ normas, ieškovė nenurodo ir nepagrindžia. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pirkimo sąlygų teisėtumo nekvestionuoja (dubliko 112 p.), tačiau, netinkamai aiškindamas teisės aktus, teigia, kad dalyvių pasiūlymų vertinimai turėjo būti atlikti kitu būdu, nei numatė ir paskelbė pati viešojo pirkimo komisija. Trečiojo asmens nuomone, klaidingas ieškovės įsivaizdavimas neturėtų būti pagrindas naikinti skundžiamus sprendimus. Ieškovė, kaip ir kalbėdama apie pirkimo sąlygose nustatytą pasiūlymų vertinimo būdą, neteisingai interpretuoja trečiojo asmens ir atsakovės atsiliepimus. Kadangi ginčo pirkimo sąlygose pasiūlymų kokybinių kriterijų parametrus akivaizdžiai buvo numatyta vertinti lyginant su geriausiu pasiūlymu, MB „Prospero projektai“ savo motyvus ir pateikė dėl šiam parametrų vertinimo būdui taikytinų formulių aiškinimo. Ieškovė ieškinyje net nekėlė klausimo, kad esą parametrai turėjo būti įvertinti tiesiogiai, o ir įsivaizduoti tokio argumento galimumą buvo labai sunku. MB „Prospero projektai“ vertina A. G., o ne viešojo pirkimo komisijos narius. Vertinti šio asmens kompetenciją, taip pat pateiktos išvados tinkamumą trečiasis asmuo gali, nes vertinamoje srityje (verslo analizės konsultacinių paslaugų) turi ir žinių, ir patirties. A. G. kompetencija neįtakoja komisijos narių kompetencijos, ir atvirkščiai (tarp jų nėra jokio ryšio). Ieškovės argumentai nesudaro jokio pagrindo pagrįstai abejoti atsakovės viešojo pirkimo komisijos narių nešališkumu (objektyvumu).

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau- VPT) 2015-12-31 pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad Pirkimo dokumentuose buvo nustatytas ekspertinis vertinimas, o Pirkimo sąlygose nebuvo detaliai nurodytos tokio ekspertinio vertinimo atlikimo procedūros. Nepaisant to, kad VPĮ nenustato perkančiųjų organizacijų pareigos parengti ir taikyti ekspertinio vertinimo užduotį, tačiau, VPT nuomone, ekspertinio vertinimo užduotis galėtų būti laikoma vienu iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis ekspertai atliktų pasiūlymų ekspertinį vertinimą. VPT, remdamasi turinio viršenybės prieš formą principo turiniu ir ESTT praktika, pateikė nuomonę, kad visi pasiūlymus vertinantys ekspertai turi vienodai suprasti vertinimo tvarką, kad nebūtų pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai bei nebūtų sudarytos sąlygos vienam iš tiekėjų suteikti nepagrįstą konkurencinį pranašumą (VPT išvados 3 punktas). Nors pats faktas, kad Pirkimo metu nebuvo parengta ir nebuvo taikoma ekspertinio vertinimo užduotis, savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad tai turėjo įtakos Komisijos narių atliktam ekspertiniam vertinimui, VPT nuomone, nagrinėjama situacija turi būti sprendžiama VPĮ 3 straipsnyje 1 dalyje nustatytų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų kontekste (VPT išvados 4 punktas). Nors, VPT nuomone, vien ekspertinio vertinimo užduoties neparengimas savaime nereiškia, kad ekspertinis vertinimas yra neteisėtas, tačiau VPT pažymi, kad toks vertinimas gali būti laikomas teisėtu tik tuo atveju, jei vertinimo metu nebuvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti viešųjų pirkimų principai (VPT išvados 5 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio pareiškimas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija atsakovė AB „Kauno energija“ 2015-06-26 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Pardavimo apskaitos (bilingo) proceso analizės paslaugos (pirkimo Nr. 1649982). Pirkime be kitų tiekėjų dalyvavo ieškovė bei trečiasis asmuo. Perkančioji organizacija 2015-09-25 raštu Nr. 20-4048 informavo pirkimo dalyvius apie jų pasiūlymo kokybinius įvertinimus: trečiojo asmens pasiūlymas buvo įvertintas 70 balų, o ieškovės 48,96 balų.

Ieškovė 2015-10-12 atsakovei pateikė pretenziją, kurioje buvo reikalaujama panaikinti Pirkimo komisijos sprendimą, apie kurį ieškovė buvo informuota 2015-09-25 pranešimu ir kuriuo ieškovės pasiūlymui pagal Kokybės kriterijus suteikta 48,96 balo, o trečiajam asmeniui – 70 balų, šių pasiūlymų vertinimo procedūras atlikti pakartotinai, kol bus atliktas pakartotinis pasiūlymų vertinimas neatplėšti vokų su pasiūlymų kainomis, nedelsiant pateikti informaciją, kurios prašyta ieškovės 2015-09-29 raštu. Pretenzijoje reiškiami reikalavimai, ieškovės nuomone, argumentuoti nepagrįstai suteiktu trečiajam asmeniui konkurenciniu pranašumu, nes ieškovės pasiūlymo kokybė pagal atitinkamus parametrus turėtų būti priskirta kokybinei kategorijai „gerai“. Pretenzija taip pat grindžiama pasiūlymų vertinimą atlikusios Perkančiosios organizacijos komisijos narių šališkumu ir neobjektyvumu bei tariamu teisių ir interesų gynybos veiksmingumo ir efektyvumo principų pažeidimu.

Perkančioji organizacija atsakovė 2015-10-20 raštu Nr. 20-4428 pateikė ieškovei atsakymą, pretenzijos netenkino ir informavo ieškovę, kad pirkimo procedūros toliau tęsiamos.

Ieškovė prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus ieškinio pareiškimą grindžia šiais argumentais: dėl netinkamai atlikto ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų pirkimui techninės dalies vertinimo ( neteisėtai suteikiant pranašumą trečiajam asmeniui), dėl atsakovės Pirkimo komisijos narių šališkumo ir egzistavusio interesų konflikto, viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

Dėl Pirkimo sąlygose nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos

Lietuvos Respublikos VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką.

Pirkimo sąlygų X skyriuje „Pasiūlymų vertinimas“ buvo nustatyta Pirkimui pateiktų pasiūlymų vertinimo tvarka. Pirkimo sąlygų 62 p. nustatyta, kad pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Sutinkamai su Pirkimo sąlygų 63 punktu nustatyti šie pasiūlymų vertinimo kriterijai: 1) kaina, 2) paslaugos teikimo strategija, jos išsamumas ir nuoseklumas (T1), 3 ) projekto plano optimalumas (T2), 4) įgyvendinamumas (T3). Taip pat šiame punkte numatyta ekonominio naudingumo apskaičiavimo tvarka, nustatyta kaip vertinami T parametrai t.y. nurodytos parametrų charakteristikos, kurios bus vertinamos, apibūdintos šių parametrų vertinimą palengvinančios kokybės kategorijos – „silpnai“, „ patenkinamai“, „vidutiniškai“ , „gerai“ ir kokybės rodikliai.

VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte nėra detaliai reglamentuota ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus tvarka. Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendime EVN ir Wienstrom C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527 pažymėta, kad taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus. Svarbu, kad perkančioji organizacija įvertintų tiekėjų pasiūlymus taip, kad nekiltų abejonių dėl perkančiosios organizacijos priimamų sprendimų pagrįstumo sutinkamai su VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintais principais.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006-10-12 įsakymu Nr. 1S-53 yra patvirtinta Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijos. Rekomendacijų 37 p. nurodyta, kad perkančioji organizacija gali rinktis ir kitokią, nei pateiktoji Rekomendacijose, ekspertinio vertinimo metodiką, tačiau rinkdamasi ir organizuodama ekspertinį vertinimą, ji turi siekti gauti kuo objektyvesnius vertinimo rezultatus. Rekomendacijų 2. 2 punkte pateikta eksperto sąvoka – tai turintis specialių žinių ir patirties vertinamo objekto srityje fizinis asmuo, kurį perkančiojo organizacija kviečia atlikti ekspertinį vertinimą. Šiose rekomendacijose ekspertu vadinamas ir viešojo pirkimo komisijos narys, jeigu dalyvauja ekspertiniame vertinime. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į viešojo pirkimo objekto specifiką, sudėtingumą, nustatytus vertinimo kriterijus, t.y. ar vertinant pasiūlymą būtinos specialios žinios, kurios neapsiriboja tik asmeniniu patyrimu, pati sprendžia, ar atliekant pasiūlymų vertinimą reikia/ nereikia pakviesti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti.

Ginčijamo pirkimo sąlygose (52, 60, 63.7, 64 punktai) yra nurodyta, kad tiekėjų pasiūlymus vertins komisija, todėl ieškovės daroma išvada, kad Pirkimo sąlygose nustatyta ekspertinio vertinimo procedūra yra nepagrįsta. Pirkimo komisija, įvertinusi pirkimo objekto sudėtingumą, Pirkimo sąlygose nustatė tokius kokybės ir efektyvumo kriterijus, atsižvelgė į savo turimų darbuotojų žinias ir patirtį nusprendė, kad pasiūlymus įvertins atitinkamos sudėties pirkimo komisija. Ta aplinkybė, kad nebuvo parengta ekspertinio vertinimo užduotis, savaime nereiškia, kad pasiūlymų vertinimas yra neteisėtas.

Ginčo pirkimo sąlygose nenustačius ekspertinio pasiūlymų vertinimo, AB „Kauno energija“ viešojo pirkimo komisijos veiksmai ir sprendimai negali būti analizuojami Pasiūlymų vertinimo rekomendacijose tokiam vertinimui nustatytų sąlygų aspektu. Dalyvių pasiūlymus vertino komisijos nariai, o vertinimui ekspertai, kaip asmenys dalyvaujantys ekspertiniame vertinime, nei iš komisijos narių, nei iš kitų specialistų nebuvo pasitelkta. Byloje nenustatyta, kad atsakovės taikyta pasiūlymų vertinimo tvarka būtų pažeidusi VPĮ nuostatas, tokių argumentų nepagrindė ir ieškovas.

Kadangi atsakovės AB „Kauno energija“ pirkimo sąlygose buvo numatyta (62p.), kad pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, todėl šioje nagrinėjamojoje byloje yra aktualu ar perkančioji organizacija laikėsi Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų, kurios patvirtintos VPT direktoriaus 2006-10-12 įsakymu Nr. 1S-53. Šių Rekomendacijų 20 punkte nurodyta:

„Jeigu ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai išreikšti vienu ar keliais parametrais, būtina nustatyti, kaip vertinami šie parametrai. Parametrus galima vertinti tiesiogiai arba lyginant su geriausiu pasiūlymu.

Parametrus vertinant tiesiogiai rekomenduojama jų lyginamuosius svorius išreikšti balų intervalais. Tokiam parametrų vertinimui gali būti numatytas ekspertinių metodų taikymas (vertinamo kriterijaus parametro įvertinimą (Ps) balais suteikia ekspertai).

Jeigu vertinant kriterijaus parametrus pasiūlymas lyginamas su geriausiu pasiūlymu, parametro įvertinimas (Ps) apskaičiuojamas parametro reikšmę (Rp) palyginant su geriausia to paties parametro reikšme (Rmax arba Rmin) ir padauginant iš vertinamo kriterijaus parametro lyginamojo svorio (Ls).

Priklausomai nuo to, kuri (didžiausia ar mažiausia) kriterijaus parametro reikšmė laikoma geriausia, kriterijaus parametras (Ps) įvertinamas pagal šias formules:

20.1. jeigu geriausia parametro reikšme yra didžiausia jo reikšmė: Ps = R p / R max x Ls

20.2. jeigu geriausia parametro reikšme yra mažiausia jo reikšmė: Ps = R min / R p x Ls“.

Pasiūlymų vertinimo rekomendacijų 20.1 p. numatytos formulės nurodymas ginčo pirkimo sąlygose atskleidžia, kad parametrai bus vertinami lyginant su geriausiu pasiūlymu. Be to, ginčijamo pirkimo sąlygų 63.6 p. nurodyta, kad „Kriterijaus parametro įvertinimas (Pis) apskaičiuojamas parametro reikšmę (Ris) palyginant su geriausia to paties parametro reikšme (Ris max) ir padauginant iš vertinamo kriterijaus parametro lyginamojo svorio (Lis). Todėl atmestinas ieškinio pareiškimo argumentas, kad atsakovės ginčijamo pirkimo sąlygose buvo numatyta parametrus vertinti tiesiogiai, o ne lyginant su geriausiu pasiūlymu.

Dėl komisijos narių

Teismas susipažinęs su ginčijamo pirkimo komisijos sudėtimi ( Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi AB „Kauno energija“ viešojo pirkimo komisijos narių pasiūlymų vertinimo pažymos pripažintos nevieša informacija) sprendžia, kad į komisijos sudėtį įeina reikalingą patirtį viešųjų pirkimų ir teisės srityse turintys specialistai, dirbantys atsakovo padaliniuose t.y. finansų, pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamentų specialistai, kurių veiklos sritis yra susijusi su pirkimo objektu. Viešojo pirkimo komisijos nariai (dalis jų) yra tiesiogiai susiję su šilumos apskaitos procesu, kurio analizės paslaugos perkamos, t.y. dirba su tuo susijusį darbą, todėl ir iš praktinės pusės gali suvokti pasiūlymų esmę ir tinkamumą. Komisijos nariai yra pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus ir nešališkumo deklaracijas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti komisijos narių kompetencija, be to, į bylą nepateikta jokių duomenų dėl komisijos narių nekvalifikuotumo ar šališkumo. Ieškovės argumentai dėl pirkimo komisijos narių šališkumo ir, ieškovės nuomone, egzistavusio interesų konflikto grindžiami ne įrodymais, o prielaidomis, todėl atmestini.

Dėl ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų vertinimo ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo

Pasiūlymų vertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, kurį perkančioji organizacija organizuoja pagal viešojo pirkimo sąlygose įtvirtintą pasiūlymų vertinimo kriterijus ir tvarką. Pirkimo dalyvių pasiūlymai buvo vertinami pagal Pirkimo sąlygose nustatytus aiškius ir suprantamus kriterijus. Iš atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų bei į bylą pateikto pasiūlymo kokybinio vertinimo (priedas Nr. A-1) matosi, kad ieškovo pasiūlymas negalėjo būti įvertintas maksimaliais ar artimais maksimaliems balams. Daugumos parametrų atveju, ieškovės pasiūlymas objektyviai vertinamas tik „vidutiniškai“. Be to, ir pati ieškovė sutinka, kad jos pasiūlyme yra klaidų, ką iš dalies patvirtina ir ieškovės pasitelkto eksperto A. G. ekspertizė. Ieškovė UAB „Ernst & Young Baltic” pasitelkto specialisto kompetenciją įrodinėja ir tuo, kad A. G. ilgą laiką užsiima verslo procesų veiklos analize, yra Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros ekspertas, nuolat atlieka įvairias verslo, mokslo, verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektų ekspertizes, yra aukšto išsilavinimo. Tačiau pagal bylos duomenis konkrečiai nėra atskleista šio asmens turima verslo procesų veiklos analizės patirtis (kokie konkretūs procesai vertinti). Į bylą nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų teiginius apie Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros ekspertams keliamus kompetencijos reikalavimus ir šių asmenų funkcijas. Iš A. G. rašto apie atliktų projektų ekspertizes negalima suprasti kokie projektai ir kas konkrečiai juose buvo vertinta, todėl negalima spręsti, ar tokia patirtis yra susijusi su ginčo pirkimo objektu. A. G. įgytas elektros inžinieriaus aukštasis išsilavinimas, turimas komunikacijos ir informacijos krypties mokslų daktaro laipsnis, taip pat domėjimasis skaitmeninėmis knygomis, skaitmenine leidyba bei žmogaus ir kompiuterio sąveika kelia abejones dėl jo kompetencijos verslo analizės konsultacinių paslaugų ir šilumos pardavimo apskaitos procesų srityje. Be to, pati ieškovė yra nurodžiusi, kad UAB „Ernst & Young Baltic” ir specialistas A. G. yra dirbę viename projekte: ieškovė teikė perkančiajai organizacijai techninės priežiūros paslaugas, kurių metu prižiūrėjo ir specialisto veiklą. Iš to kyla pagrįstų abejonių dėl šio asmens šališkumo ieškovės atžvilgiu. Todėl aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas šio asmens atliktu ieškovės pasiūlymo vertinimu nesivadovauja, kadangi byloje ekspertizė nebuvo paskirta, o iš į bylą pateiktų duomenų nėra galimybės nuspręsti apie A. G. kompetenciją dėl pirkimo objekto.

Pagal VPĮ 41 straipsnio 5 dalį susipažinti su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu gali tiktai komisijos nariai ir perkančiosios, organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Tai baigtinis sąrašas asmenų, galinčių susipažinti su šia informacija. Konkurso dalyviai nėra įtraukti į subjektų, galinčių susipažinti su tokio pobūdžio informacija, sąrašą. Sutinkamai su šio įstatymo nuostatomis Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi akcinės bendrovės „Kauno energija“ (perkančiosios organizacijos) viešojo pirkimo komisijos narių pasiūlymų vertinimo pažymas pripažino nevieša informacija. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 nutartimi nutarė ieškovės prašymą leisti susipažinti su trečiojo asmens MB „Prospero projektai“ pasiūlyme pateiktais duomenimis apie MB „Prospero projektai“ kvalifikaciją atmesti ir pripažino nevieša informacija trečiojo asmens MB „Prospero projektai“ pasiūlymo dalį (priedas Nr. A-10).

Teismas susipažinęs su į bylą pateikta ieškovės bei trečiojo asmens pasiūlymų medžiaga, pasiūlymų vertinimo pažymomis daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pirkimo sąlygose numatyta pasiūlymų vertinimo tvarka , netinkamai taikytos formulės ar netinkamai įvertintas ieškovo ar trečiojo asmens pasiūlymas ir pažeisti viešojo pirkimo principai. Teismas šių išvadų plačiau neargumentuoja, nes ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų medžiaga, pasiūlymų vertinimo pažymos pripažinta nevieša informacija.

Ieškovė dublike nurodė, kad pirkimo procedūroje yra keletas skirtingų vertinimų, kokiu balų skaičiumi turėtų būti įvertinti ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymai. Dėl šios priežasties ieškovas mano, kad byloje kyla pagrįstų abejonių dėl komisijos atlikto kokybinio vertinimo. Ieškovė mano, kad byloje reikalinga paskirti ekspertizę, kurios metu būtų pateikta ekspertinė išvada, kokiais balais pagal Pirkimo sąlygose nustatytus parametrus turėtų būti įvertinti ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymai. Atsakovė prašymą dėl ekspertizės skyrimo prašė atmesti. Teismas laiko, kad byloje skirti prašomą ekspertizę yra netikslinga, nes ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymai jau yra įvertinti, prisilaikant pirkimo sąlygose nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos, byloje yra pakankamai įrodymų bylai išnagrinėti iš esmės. Ekspertizės paskyrimas šiuo konkrečiu atveju tik nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl prašymas paskirti ekspertizę netenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad siekiant perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų neteisėtumo pripažinimo viešųjų pirkimų principų pažeidimo pagrindu, reikalavimą pateikusi šalis turi įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir iš jo išplaukiančiais padariniais ( (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010). Vertinant viešųjų pirkimų pažeidimo faktą, ieškovė turi pagrįsti kokiais perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokiomis viešojo pirkimo procedūromis buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal vienodus kriterijus laikantis iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų. Nors ieškovė ieškinio pareiškime pateikia savo nuomonę ir vertinimus, kaip turėtų ar neturėtų būti įvertintas jos ir trečiojo asmens pasiūlymas, tačiau savo reikalavimams pagrįsti nepateikė jokių patikimų įrodymų. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė yra nepatenkinta savo pasiūlymo kokybės įvertinimu ir mano, kad jos pasiūlymas yra geresnis, negu trečiojo asmens, nereiškia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo. Teismas sutinka su atsakovės AB „Kauno energija“ argumentu, kad perkančioji organizacija vertindama pirkimo dalyvių pasiūlymus laikėsi pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos, o vertindama ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymus negalėjo jų įvertinti vienodai, kadangi jų kokybė skyrėsi. Teismas išnagrinėjęs ginčijamo viešojo pirkimo medžiagą sprendžia, kad nėra pagrindo byloje konstatuoti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai (VPĮ 3 str. 1 d.).

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas ieškinio reikalavimų nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl ieškinio pareiškimas netenkinamas.

Atsakovė atsiliepime į ieškinio pareiškimą nurodo, kad šaliai (ieškovei) piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis (įskaitant nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą) turėtų būti taikomos sankcijos numatytos CPK 95 straipsnyje. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pareikšdama ieškinio pareiškimą piktnaudžiauja procesinėmis priemonėmis. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigota atsakovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ sustabdyti Pirkimo Nr. 164998 procedūras ir uždrausta sudaryti pirkimo sutartį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį paliko nepakeistą ir pažymėjo, kad laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, jog ieškovės veiksmai, teikiant ieškinį bei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikytini nesąžiningais, siekiant sužlugdyti pirkimą. Apeliacinis teismas ieškovės pareikšto ieškinio bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo pagrindo vertinti kaip nesąžiningai pareikšto, taip pat ieškovės veiksmuose neįžvelgė nesąžiningų veiksmų, siekiant sužlugdyti pirkimą. Esant šiems duomenims, bylą išnagrinėjus iš esmės, taip pat nėra pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumo pareiškiant ieškinį bei taikyti sankcijas, numatytas CPK 95 straipsnyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė AB „Kauno energija“ nurodė, kad turėjo 2 463,33 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už dokumentų analizę, procesinių dokumentų rengimą, konsultacijas, kurias pagrindžia: 2015-11-30 PVM sąskaita faktūra NIP Nr. 22506 ir 2015-12-22 mokėjimo nurodymo Nr. 5671 kopija.

Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, kuriuo patvirtintos bei 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, kuriuo pakeistas 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, akivaizdu, kad Rekomendacijų 7 p. numato, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2015 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 735,1 Eur. Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose numatytų išlaidų dydžių, laikomos pagrįstomis ir protingomis, todėl visiškai priteisiamos iš bylą pralaimėjusios ieškovės (CPK 93 str., 98 str.).

Trečiasis asmuo MB „Prospero projektai“ nurodė, kad turėjo 6 700, 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe 21 Eur dydžio išlaidų žyminiam mokesčiui už 2015-11-19 atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015-11-11 nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečiasis asmuo pateikė: teisinių paslaugų ataskaitas, 2015-11-30 PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 24205, 2015-12-04 PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 24206, 2015-11-10 vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 95 kopiją 605 Eur sumai ir 2015-12-04 vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 105 kopiją 6 074, 20 Eur sumai. Pirmiau minėtų Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant ieškinį, atsiliepimą į ieškinį yra nustatomas pritaikius koeficientą – 2,5, 8.3 p. už dubliką, tripliką pritaikius koeficientą – 1,5, 8.15 p. už atskirąjį skundą pritaikius koeficientą – 0,4, 8.16 p. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai pritaikius koeficientą – 0,4. Iš detalizuotų ataskaitų apie suteiktas teisines paslaugas, atsižvelgiant į pirmiau minėtas Rekomendacijas akivaizdu, kad trečiojo asmens prašomos priteisti 6 700, 20 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija sumą, gaunamą pritaikius minėtus koeficientus, todėl mažintinos iki 3 837,22 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Kauno energija“ sustabdyti Pirkimo Nr. 164998 procedūras ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo - panaikinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ERNST & YOUNG BALTIC į.k. 110878442 AB „Kauno energija“ į.k. 235014830 naudai 2 463,33 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 33 centus) , o MB „Prospero projektai“ į.k. 303160550 - 3 837,22 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 22 centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.