Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,GRIFS AG“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-5872-392/2017 pagal uždarosios akcinės bendrovės „GRIFS AG“ ieškinį Latvijos bendrovei AAS BALTA dėl draudimo išmokos išmokėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GRIFS AG“ kreipėsi su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Latvijos bendrovės AAS BALTA 114 941,58 Eur dydžio draudimo išmoką; 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Teigė, kad 2012 m. liepos 31 d. tarp Latvijos bendrovės GRIFS AG SIA ir atsakovo Latvijos bendrovės AAS BALTA buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo poliso Nr. 341259436). Šalys susitarė, kad AAS BALTA juridinių asmenų bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 52.02 ir AAS BALTA Draudimo sutarties bendrosios sąlygos Nr. 01 yra neatsiejama draudimo sutarties dalis. Sutartyje šalys susitarė papildomai apdrausti UAB „GRIFS AG“ (ieškovė) ir GRIFS OU bendrąją civilinę atsakomybę.Dėl ieškinio teismingumo ieškovė nurodė, kad turi būti taikomos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1215/2012) preambulės 18 punkto, 11 ir 12 straipsnių nuostatos. Ieškovė taip pat vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimu Societe financiere et industrielle du Peloux prieš Axa Belgium ir kt., C-112/03.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.Teismas ieškinio teismingumo klausimui spręsti taikė: 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo II skyriaus 3 skirsnio 8–14 straipsnių nuostatas; Draudimo sutarties bendrųjų sąlygų Nr. 01, 9.10. punktą, kuriame sutarties šalys susitarė, kad visus su draudimo sutartimi susijusius ginčus nagrinėja Latvijos Respublikos teismas, vadovaudamasis Latvijos Respublikos teritorijoje galiojančiuose įstatymuose numatyta tvarka. Įvertinęs, kad ieškovė reikalauja draudimo apsaugos pagal Draudimo sutartį, teismas sprendė, kad ji (ieškovė) visiems susitarimams, numatytiems Draudimo sutartyje, pritaria. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad Draudimo sutartį sudariusi Latvijos bendrovė GRIFS AG SIA yra ieškovės dalyvis (savininkas), valdantis visas UAB „GRIFS AG“ akcijas, teismas sprendė, kad dėl ieškovės pritarimo, net jei jis yra išreikštas ir netiesiogiai, visoms sutarties sąlygoms, taip pat susijusioms su ginčo teismingumu, nekyla jokios abejonės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „GRIFS AG“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė (ieškovė) nėra sudariusi jokio susitarimo dėl ginčų teismingumo bei nėra pritarusi jokiam susitarimui su atsakove dėl ginčų teismingumo. Skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai ir aplinkybės, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, neatitinka įstatyminio reguliavimo, t. y. CPK 32 str. 1 d.Susitarimą dėl ginčų, kilusių pagal 2012 m. liepos 31 d. Bendrosios civilinės atsakomybės Draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. 341259436), sudarė Latvijos bendrovė GRIFS AG SIA ir atsakovė. Apeliantė nėra šios sutarties šalis ir jos nesaisto susitarimas dėl teismingumo, kurį sudarė Latvijos bendrovė GRIFS AG SIA ir atsakovė. Apeliantė šios sutarties šalių atžvilgiu yra tik trečiasis asmuo, kuris niekaip nebuvo ir nėra išreiškęs savo valios dėl ginčų, kylančių iš sutarties ir susijusių su sutartimi, sprendimo sąlygų ar jurisdikcijos.Latvijos bendrovės GRIFS AG SIA ir atsakovės susitarimas dėl ginčų sprendimo Latvijos teismuose negali apriboti apeliantės teisės ginti savo pažeistas teises Lietuvos Respublikos teismuose, kadangi ji (apeliantė) yra trečiasis asmuo sutarties šalių atžvilgiu ir niekada nebuvo išreiškusi savo valios dėl sutartinio teismingumo pagal sutartį.Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad į sutartį įtraukta sąlyga dėl jurisdikcijos gali sukelti padarinių iš principo tik šios sutarties sudarymui pritarusių šalių tarpusavio santykiams. Kad tokią sąlygą būtų galima panaudoti prieš trečiąjį asmenį, iš principo būtina, kad jis būtų jai pritaręs (Teisingumo Teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas Refcomp, C-543/10, EU:C:2013:62, 29 punktas). Taip pat apdraustajam yra suteikiamos didesnės galimybės pasirinkti teismo jurisdikciją. Tokia praktika yra siekiama apsaugoti apdraustąjį, kuriam sutartis dažniausia pateikiama iš anksto numatytomis, derybų objektu nebegalinčiomis būti sąlygomis (ESTT 1983 m. liepos 14 d. sprendimo Gerling ir kt., C-201/82, rink. p. 2503, 17 punktas; 2000 m. liepos 13 d. sprendimo Group Josi, C-412/98, rink. p. I-5925, 64 punktas; 2005 m. gegužės 12 d. sprendimo Société financi?re et industrielle du Peloux prieš Axa Belgium ir kt.,C-112/03, 30 punktas).

Atsakovė Latvijos bendrovė AAS BALTA atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Draudimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir Latvijos bendrovės GRIFS AG SIA, numato atsakovės įsipareigojimą suteikti draudiminę apsaugą ne tik draudėjui Latvijos bendrovei GRIFS AG SIA, bet ir apeliantei (UAB „GRIFS AG“), kuri laikoma apdraustuoju asmeniu. Šiuo atveju apeliantė nėra trečiasis, sutartyje nedalyvaujantis asmuo. Apeliantės teisės su visais jų apribojimais, tiesiogiai kyla iš draudimo sutarties ir visi sutartyje numatyti apribojimai, įskaitant ir teismingumo bei taikytinos teisės sąlygas yra jai privalomi.Apeliantė, pareikšdama ieškinį ir reikalaudama, kad atsakovė būtų įpareigota vykdyti sutartį (t. y. išmokėtų draudimo išmoką), tuo pat metu išreiškia valią sutikti ir priimti visus papildomus reikalavimus ir sąlygas dėl tų teisių įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė, reikalaudama draudimo apsaugos pagal sutartį, tuo pačiu pritaria visiems susitarimams, pasiektiems šia sutartimi.Apeliantė gali tik pasirinkti ar priimti sutartimi numatytas teises tokia apimtimi, kokia jos yra suteiktos, arba nepriimti. Jeigu ji atsisako sutartyje numatytos sąlygos dėl teisminės jurisdikcijos, tokiu atveju gali būt laikoma, kad apeliantė apskritai atsisako sutartimi jai suteiktų teisių dėl draudimo apsaugos.Teigė, kad apeliantė yra tos pačios grupės įmonė, kaip ir draudėjas (draudėjo antrinė bendrovė), todėl jas vienija bendras draudimo interesas. Tų pačių interesų siekiantys draudėjas ir apdraustasis turi laikytis visų apribojimų, kuriuos numato draudimo sutartis draudėjui. Priešingu atveju draudimo sutartimi apdraustasis įgytų netgi daugiau teisių negu tikroji draudimo sutartį sudariusi šalis (draudėjas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui dėl to, kad draudimo teisinių santykių šalys Draudimo sutarties bendrųjų sąlygų 9.10 punkte nustatė, kad visi su šia Draudimo sutartimi susiję ginčai bus nagrinėjami Latvijos Respublikos teismuose, vadovaujantis Latvijos Respublikos teritorijoje galiojančiais įstatymais.Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 str.). Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 str.). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto, tarp šalių sudarytos Draudimo sutarties Bendrųjų sąlygų 9.10 punkto nuostatomis, bei vadovaudamasis 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo II skyriaus 3 skirsnio 8–14 straipsniais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant teismingumo klausimus civilinėse ir komercinėse bylose, yra nuo 2015 m. sausio 10 d. įsigaliojęs 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas), kuriuo nauja redakcija išdėstytas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kitaip dar vadinamas Briuselis I reglamentu, kuris sudarė teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose Europos Sąjungoje pagrindą. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp įmonių, kurių registruotos buveinės vietos yra Europos Sąjungos valstybėse narėse (Lietuvos Respublikoje (ieškovės) ir Latvijos Respublikoje (atsakovės)). Sprendžiant jurisdikcijos klausimą nagrinėjamoje užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje, aktualus būtent šio Reglamento normų, nustatančių jurisdikcijos taisykles, taikymas.2012 m. liepos 31 d. Latvijos bendrovė GRIFS AG SIA ir atsakovė Latvijos bendrovė AAS BALTA sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. 341259436), kurioje papildomai susitarė apdrausti UAB „GRIFS AG“ (ieškovė) ir GRIFS OU bendrąją civilinę atsakomybę. Taip pat šalys Draudimo sutartyje numatė, kad AAS BALTA juridinių asmenų bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 52.02 ir AAS BALTA Draudimo sutarties bendrosios sąlygos Nr. 01 yra neatsiejama šios sutarties dalis. Draudimo sutarties bendrųjų sąlygų Nr. 01, 9.10 punkte šalys nustatė, kad visi su šia Draudimo sutartimi susiję ginčai bus nagrinėjami Latvijos Respublikos teismuose, vadovaujantis Latvijos Respublikos teritorijoje galiojančiais įstatymais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantė UAB „GRIFS AG“ šiuo atveju yra pripažįstama kaip naudos gavėja pagal sudarytą Draudimo sutartį. Reglamento preambulės 18 punkte nustatyta, kad kalbant apie draudimo, vartotojų ir darbo sutartis, silpnesnioji šalis turėtų būti ginama pagal jurisdikcijos taisykles, kurios yra palankesnės tokios šalies interesams negu bendrosios taisyklės. Remiantis Reglamento 11 straipsniu ieškinys draudikui, kurio buveinės vieta yra valstybėje narėje, gali būti pareikštas: 1) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; 2) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; 3) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Reglamento Nr. 44/2001 II skyriaus 3 skirsnio 8–14 straipsniuose (pagal šiuo metu galiojančią naują Reglamento dėl jurisdikcijos redakciją Nr. 1215/2012 tai atitinka 10–16 straipsnius) išdėstytų teisės normų tikslas – apsaugoti draudėją ir kai kuriuos kitus trečiuosius asmenis – apdraustąjį, naudos gavėją bei žalos patyrusį asmenį <..> Teisės aktų leidėjas, suteikdamas galimybę ieškovui, jeigu jis yra draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, pasirinkti teismą, kuriam reikšti ieškinį, pagerino ieškovo galimybę realiai ir efektyviai ginti savo galbūt pažeistas teises: siekis ginti ieškovą kaip silpnesnę teisinio santykio šalį, viena vertus, leidžia jam naudotis forum actoris principo teikiamais privalumais, kita vertus, jam paliekama teisė naudotis bendruoju jurisdikcijos pagrindu ir bylinėtis atsakovo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-248/2015).Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad sutarties sąlyga dėl jurisdikcijos suteikimo, nustatyta pagal Briuselio konvencijos 12 straipsnio 3 punktą, negali būti panaudota prieš šia sutartimi apdraustą naudos gavėją, kuris neišreiškė aiškaus sutikimo dėl šios sąlygos ir kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje nei draudėjo ir draudiko susitariančioje valstybėje (Société financi?re et industrielle du Peloux, C‑112/03, 43 p.).Nagrinėjamu atveju ginčo Draudimo sutartyje buvo susitarta, kad ginčai dėl šios Draudimo sutarties bus sprendžiami Latvijos Respublikos teismuose, vadovaujantis Latvijos Respublikos teritorijoje galiojančiais įstatymais. Taigi šiuo susitarimu faktiškai buvo apribota ieškovės, šiuo konkrečiu atveju, kaip naudos gavėjos, kurios buveinės vieta yra Lietuvos Respublikoje, teisė pasinaudoti jai Reglamento 11 straipsnyje suteiktomis alternatyviomis teismo pasirinkimo galimybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad toks susitarimas neįpareigoja ieškovės paduoti ieškinį tik Latvijos Respublikos teismui.Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžiamas civilinėje byloje, išnagrinėjus ją iš esmės ir priėmus procesinį sprendimą. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo procesas nebuvo pradėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pateiktą ieškinį, todėl ieškovės atskirasis skundas neturėjo būti siunčiamas atsakovei atsiliepimui pateikti. Atsižvelgiant į tai, Latvijos bendrovės AAS BALTA patirtos išlaidos, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nėra priteisiamos.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl UAB „GRIFS AG“ ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „GRIFS AG“ ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.