Kauno apygardos teismo nutartis

2023-06-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-163-919/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-27
Bylos Nr.
AN2-163-919/2023
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00025-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-163-919/2023Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00025-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 3 d. nutarties, T. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. G. Institucijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 850,00 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu trylikos mėnesių terminui, už tai, kad jis 2023 m. sausio 20 d. 16.24 val., Kaišiadorių rajono sav., Kaišiadoryse, Žiežmarių 161, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,41 (su paklaida 0,43) promilės neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Šalies argumentai

2. T. G. nesutikdamas su 2023 m. vasario 15 d. nutarimu pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad T. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi skundas tenkintas iš dalies, pakeistas Institucijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimas ir panaikinta T. G. paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trylikai mėnesių.

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimą arba nustačius, jog yra pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį ir proporcingai dalyje dėl administracinės poveikio priemonės - numatyti atitinkamą specialios teisės atėmimo laikotarpį.

3.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nutartį pakeisti priimtą Institucijos nutarimą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymima, kad teismas vadovavosi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei patiriamais suvaržymais, tačiau nesivadovavo galiojančiu teisiniu suvaržymu bei aukštesnių teismų praktika.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. G. padarė pavojingą ir šiukštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas pirmu pūtimu pritaikius paklaidą 0,47 prom., antru pūtimu pritaikius paklaidą 0,41 prom. girtumas). T. G. Institucijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, buvo nubaustas nuobauda – 850 Eur. bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trylikai mėnesių. Priimant nutarimą buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, T. G. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių atsakomybių nebuvimą, jo asmenybę.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. G. argumentai, kuriais teismas vadovavosi skundžiamoje nutartyje dėl teisės vairuoti būtinumo yra išskirtinai susiję su jo darbo santykiais, asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą. Atkreipiamas dėmesys, kad asmuo, puoselėdamas darbinius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savimi, savo reputacija turi būti itin atidus, o skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, susijusios su kasdieniu įprastu gyvenimu, negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybe pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Skunde pažymima, kad pagrindiniai pažeidėjo argumentai yra susiję su darbiniais santykiais, charakteristika ir Valstybės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikti duomenys, kad kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 0,36 prom., nesudaro pagrindo asmeniui neskirti ar švelninti administracinio poveikio priemones. Pažymima, kad teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tiks toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisyklės kaip ir kiti įrodymai.

3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareigūnai vairuotojų blaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis nustatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei aptikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2AT-39/2014). Papildomos priemonės naudojamos tik tuo atveju, kai dėl alkoholio matuokliu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek pažeidėjo skunde, tiek skundžiamoje nutartyje akcentuojamos aplinkybės, jog vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą nekilo padariniai, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, transporto priemone pažeidėjas važiavo vienas, Institucijos nuomone, padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, šios aplinkybės vertinamos išskirtinai palankiai pažeidėjui neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad alkoholis daro neigimą įtaką asmens reakcijos greičiui, kuris yra svarbus važiuojant mieste, darbo dieną ir šviesiu paros metu, kai eismas yra intensyvus, todėl skundžiamoje nutartyje minėtos aplinkybės pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo mažiau pavojingu nedaro. Pažymima, kad kitų KET taisyklių laikymasis ar pirmas tokio nusižengimo padarymo atvejis negali būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti mažesnį kito pažeidimo – vairavimo neblaiviam, pavojingumą. Teiginiai, jog pažeidėjas vairuodamas jautėsi gerai, nepanaikina jo pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2019 m. už KET pažeidimus baustas 17 kartų. Nuobaudos sumokėtos, tačiau paskutinės 8 vis dar yra galiojančios, tai rodo, kad pareiškėjas yra linkęs nepaisyti nei savo, nei kitų eismo dalyvių saugumo, o dabartinis administracinis nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.

Atsiliepimas

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. G. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad jam buvo nustatytas lengvas 0,41 prom. neblaivumas, iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi daugiau nei 10 metų vairavimo stažą, administracinio nusižengimo padarymo metu nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, sustabdytas policijos pareigūnų nevengė patikrinimo, davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, alkoholį vartoto prieš parą, prieš nusprendžiant vairuoti automobilį nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs, išgyvena gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, yra doras visuomenės narys, turi aukštąjį išsilavinimą, rūpinasi šeima, dirba aktoriumi, aktorių profesinės sąjungos pirmininko J. M. dramos teatre ir pagal individualią veiklą, yra charakterizuojamas teigiamai. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijų atlikimui, vykstant filmavimams, vykimui į J. M. teatrą, vykimui dirbti į skirtingus miestus. Nurodo, kad kasdien automobiliu į darbo vietą vyksta apie 140 km. ir daugiau atstumu nuo gyvenamosios vietos, susiekti viešuoju transportu nėra įmanoma. Pažymi, kad netekęs teisės vairuoti, netektų darbo, o tai apsunkintų turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą – su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs paskolos sutartį. Atsiliepime pažymima, kad nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos jau yra praėję daugiau kaip 4 mėnesiai.

4.2. Atsiliepime nurodoma, kad T. G. Alytaus miesto savivaldybės mero yra charakterizuojamas kaip atsakingas, pozityvus, energingas, dosnus ir pilietiškas asmuo, dirba kultūros labui visoje Lietuvoje, yra (duomenys neskelbtini) dramos teatro trupės narys, profsąjungos pirmininkas, pataria kultūros ir renginių klausimais patarimais ir noru kurti gyvą, šiuolaikišką Alytaus miestą, padėjo Alytaus kultūros sostinės metu 2022 metais.

4.3. Atsiliepime nurodoma, kad T. G. 2023 m. sausio 20 d. 16:24 val. automobilį vairavo nedideliu 50 km/val. greičiu, trumpą atstumą, šviesiu paros metu. 16:57 val. užfiksuotu laiku protokole alkotesteriu pakartotinai patikrinus jo neblaivumo laipsnį buvo nustatytos 0,43 prom. Nesutikus su ribiniais parodymais 17:20 val. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimtas kraujo mėginys ir nustatytas 0,36 prom. neblaivumas.

4.4. Atsiliepime administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo cituoja bei nurodo gausią teismų praktiką, kur pažeidėjams buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos

apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Remdamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu T. G. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, faktinių aplinkybių, neginčija. Skundu tik nesutinkama su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą T. G., todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi panaikinta T. G. paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trylikai mėnesių, šiuo atveju neleistų įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirties ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslų.

7. Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

8. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

9. Vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą (jei tokia buvo sukelta), padarytą veiką galima laikyti mažareikšme ar ne itin pavojinga, nustatomos kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių, t. y. turi būti nustatyta visuma aplinkybių, pažeidėją charakterizuojančių išskirtinai teigiamai ir liudijančių, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, įvykęs nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o ne nulemtas tyčios, sistemingo priešingo teisei veikimo. Visais atvejais teismas gali, bet neprivalo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

11. Nagrinėjamu atveju, Institucija 2023 m. vasario 15 d. nutarimu T. G. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nenustačiusi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinusi tai, kad anksčiau jis nėra baustas už vairavimą neblaiviam, už KET pažeidimus yra baustas 17 kartų, už šiurkščius KET pažeidimus nėra baustas, paskyrė jam itin artimą minimaliai 850 Eur dydžio baudą ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvią švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą artimą minimaliam 13 mėnesių terminui. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo skundą, atsižvelgė į pažeidėjui nustatytą neblaivumo laipsnį, jo darbinę padėtį, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, specialiosios teisės atėmimo terminą panaikino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti ją panaikinus. Tam pagrindo neduoda nei apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, nei pažeidėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateikti bei kiti byloje surinkti duomenys.

12. Kaip teisingai pažymėta Institucijos apeliaciniame skunde, T. G. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas rodo jo neatsakingumą ir atskleidžia abejingą požiūrį į visiems privalomų taisyklių laikymąsi. Nors pažeidėjas ir charakterizuojamas teigiamai, kuo pirmosios instancijos teismas ir grindė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą, tačiau tai yra aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant nuobaudą ANK straipsnio sankcijos ribose ir jos nėra pakankamos pripažinti, kad ANK straipsnio sankcijoje numatytos beveik minimalios nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir suvaržo asmens teises labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Institucija į šias aplinkybes atsižvelgė, jas tinkami įvertino ir skyrė T. G. beveik minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę.

13. Priešingos išvados skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir tai, kad analizuojamu atveju T. G. nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną kiekį. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad nustatydamas administracinę atsakomybę už didesnį nei 0,4 promilių neblaivumą vairuojant transporto priemones, bei minimalų teisės vairuoti už tokį pažeidimą atėmimo terminą – 1 (vienerius) metus, įstatymų leidėjas neabejotinai įvertino galimas didesnio nei paminėta neblaivumo pasekmes vairuojant automobilį, todėl menkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, t. y. panaikinti Tadui G. I. nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą vien tik todėl, kad jam nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, nėra jokio pagrindo.

14. T. G. darbo pobūdis ir tai, kad teisė vairuoti jam būtina atliekant įvairias darbines funkcijas, negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. T. G. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiesiogiai atliekant darbo funkcijas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Jis sėdo prie automobilio vairo žinodamas, jog alkoholį vartotojo prieš parą ir važiavo Kaišiadorių mieste, darbo dienos metu, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis. Pažeidėjas turėjo būti itin atidus ir esant bent menkiausiai abejonei dėl galimo neblaivumo (šiuo atveju T. G. nurodė, jog vartojo alkoholį prieš parą, tačiau prieš sėsdamas už automobilio vairo nesijautė neblaivus), turėjo atsisakyti nuo vairavimo. Tačiau šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šių aplinkybių bei savo būsenos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog gali būti neblaivus, ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

15. Tokia išskirtine aplinkybe nelaikytina ir atsiliepime akcentuojama aplinkybė, jog dėl T. G. padaryto nusižengimo žala niekam nepadaryta, kiti KET pažeidimai padaryti nebuvo. Apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo, būdamas neblaivus, sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus Administracinių nusižengimų kodekso ar net Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Šiuo atveju T. G. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai.

16. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog pažeidėjas praeityje nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam ir padarė išvadą, jog šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, tačiau apygardos teismas su tokia išvada visgi nesutinka. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad T. G. net septyniolika kartų yra baustas už administracinius nusižengimus - leistino greičio viršijimą, kelio ženklų ar ženklinimo nepaisymą, transporto priemonės vairavimą, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Šie duomenys patvirtina, kad T. G. nėra visiškai pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pažeidėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, vadovautis anksčiau teismų suformuotais precedentais. Pabrėžtina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Atsiliepime minimos teismų nutartys besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir tik esant iš esmės analogiškai situacijai gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.

18. Įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taikė nepagrįstai, dėl ko T. G. nepagrįstai panaikino administracinio poveikio priemonę. Objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad nereikėtų taikyti administracinio poveikio priemonės šiuo konkrečiu atveju sąlygojančių ypatingai neigiamų padarinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens socialiniame gyvenime atsiradimą, bylos medžiagoje nėra. Administracinio poveikio priemonė Institucijos nutarime buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta ir yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Esant tokioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis naikinama, kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2023 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir T. G. skundo netenkinti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis