Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, gynėjui advokatui Juozui Petrui Klimaičiui, nukentėjusiajai M. V.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 7 klasių išsilavinimo, dirbęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (2008-01-18 panaikinta deklaruota gyvenamoji vieta), teistas 3 kartus: 1) Panevėžio rajono apylinkės teismo 1994-03-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 2 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; 2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 1997-09-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams su ½ turto konfiskavimu; 3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-12-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.bauda 3 MGL (375 Lt), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. B. M. L. sodyboje, (duomenys neskelbtini), kieme prie gyvenamojo namo, nuo 2007 m. birželio 13 d., 23 val. iki 2007 m. birželio 14 d. 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su J. V. metu, tyčia sudavė mažiausiai keturis smūgius ranka ir medine lazda nukentėjusiajam J. V. į nugarą, kairį šoną, kairę koją ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame žaste, dešinės pusės pagal priekinę pažastinę liniją V, VI, VII šonkaulių tiesioginius lūžimus, kairio šlaunikaulio lūžimą, ir tyčia mažiausiai septynis kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam J. V. į dešinę ranką, kairę šlaunį, kaklo dešinę pusę, tuo padarydamas durtines-pjautines dešinio žasto ir dešinio dilbio nugarinio paviršiaus žaizdas, durtinę-pjautinę kairės šlaunies žaizdą bei durtinę-pjautinę kaklo dešinės pusės žaizdą su kaklo dešinės pusės stambiųjų kraujagyslių bei kvėpuojamosios gerklės sužalojimu, kurių pasekoje J. V. dėl ūmaus išorinio nukraujavimo mirė įvykio vietoje, tokiu būdu tyčia nužudė J. V.. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007 m. birželio 13 d. vakare su žmona nuėjo pas J. V., kuris namuose gėrė alų. Tą dieną jis jau buvo išgėręs apie 100 g degtinės. Žmona išėjo namo, o jis su nukentėjusiuoju išgėrė alų ir nutarė dar išgerti, todėl pakvietė eiti pas save. Jis išėjo namo, o po kurio laiko atėjo ir J. V., su kuriuo toliau lauko pavėsinėje gėrė alų ir „Starką“. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Pasiūlius eiti namo, nukentėjusysis liepė neįsakinėti, pagrasino jam ir vaikams susidorojimu, reikalavo pinigų. J. V. jam keletą kartų sudavė grėblio kotu (lazda) į krūtinę, po to išsitraukė pistoletą. Kai nukentėjusysis jam sudavė grėbio kotu (lazda), jis tik gynėsi šaka ir neprisimena, kad būtų badęs peiliu. Apie pistoletą parodymus davė vėliau, nes bijojo, kad bus likę jo paties pirštų atspaudai. Jis negali pasakyti, iš kur atsirado peilis, rankose jo neturėjo, o užkištas jis buvo ne pavėsinės stoge, o sandėliuke. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam 2-3 kartus „kažkuo“, ką rado kieme ant smėlio, dūrė. Jis negali niekaip paaiškinti, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado kiti sužalojimai. Be jo daugiau J. V. tada niekas nemušė, o jis tiek daug smūgių, jo manymu, nesudavė. Jis ir anksčiau nesakė, jog dūrė į kaklą. Paprasčiausiai jis nematė, kur 3-4 kartus dūrė, nes buvo priklaupęs, o nukentėjusysis stovėjo. Kraują pamatė tik ryte, Įvykio metu abu su J. V. buvo iki pusės nuogi, jokių marškinių nebuvo. Kadangi nebuvo pulso, greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Žmona įvykio nematė, nes tuo metu buvo kambaryje su vaikais, o J. V. lavoną pamatė tik atnešusi maišą. Jis vienas, be žmonos pagalbos, įkišo lavoną į maišą ir apglėbęs rankomis nunešė ir įmetė į Verknės upę. Žmona kartu nėjo. Pagalius surinko surinko pats ir kartu su marškiniais sudegino. Visą konfliktą sukėlė pats J. V.. Jis atėmė iš J. V. išsitrauktą ginklą ir sudaužė jį trenkdamas į sieną. Nuo smūgio pistoletas subyrėjo. Po to nukentėjusysis čiupo lazdą ir sudavė jam. J. V. buvo apie 160-170 cm ūgio, mažesnis už jį ir smulkesnio sudėjimo. Jei tą dieną būtų buvęs blaivus, nieko tokio nebūtų atsitikę. Pripažįsta, kad J. V. mirė dėl jo padarytų smurtinių veiksmų, tačiau konkrečiai nuo kurių, jis nurodyti negali. Nužudyti kaimyno nenorėjo, jis tik gynėsi nuo J. V. puolimo, gailisi padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis S. B. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t.2, b.l. 42) metu, kuomet parodė vietas, kur su pistoletu stovėjo J. V., kur jis iš J. V. atėmė pistoletą, iš kur J. V. ir jis paėmė pagalius – sulūžusio grėblio kotų dalis, kur jam J. V. sudavė pagaliu, kur J. V. jam išmušė iš rankų pagalį, o taip pat vietas, kur jis rado šaką, ja dūrė J. V. į kaklą bei kur kitą rytą po įvykio rado savo suplėšytą džemperį, J. V. marškinius, du pagalius ir kruviną šaką.

Be dalinio paties kaltinamojo S. B. prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė tyčia nužudžius J. V. yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusioji M. V. parodė, kad nužudytasis jos vyras. Jie gyveno atskirai, bet išsituokę nebuvo. Vyras ir kaltinamasis S. B. labai artimai bendravo nuo 2006 metų, pastoviai kartu girtuokliaudavo. Dingus J. V., ji kreipėsi į policiją. Atvykęs pareigūnas apžiūrėjo namus, kur buvo išvartyti daiktai, ir pasiūlė kreiptis dėl paieškos. Ji skambino į policiją penktadienį, bet ten niekas nedirbo. Pirmadienį kreipėsi į inspektorių D.. Vakare paskambinęs kaimynas J. M. pasakė, kad rado Verknės upėje užsikabinusį didelį ir sunkų maišą, prašė atvažiuoti pažiūrėti. Apylinkės inspektorius kartu su J. M. ištraukė maišą ir rado negyvą J. V.. Išgėręs jos vyras būdavo agresyvokas, ją pakoliodavo, todėl atsiradus tokiems draugams ji persikraustė gyventi į Prienus. Paaiškinti, kas išvartė daiktus jų namuose ji negalėjo, o ir policija to nenustatė. Jos vyras buvo nedidelio ūgio ir svorio, todėl ji pati nuo jo galėdavo nesunkiai apsiginti, jokios grėsmės iš J. V. nebuvo. Jokio pistoleto jos vyras niekada neturėjo. Laidojo ji, bet ieškinio nereiškia.

Liudytojas J. M. parodė, kad apie nužudymą nieko pasakyti negali. Paaiškino, jog rado nukentėjusiojo lavoną, nes gyveno ant upės kranto. Apie tai, kad J. V. dingęs, pranešė pastarojo sesuo, kuri sakė, kad J. V. nuo trečiadienio nėra,kad telefonas neveikia ir, kad namų langai išdaužyti, daiktai išvartyti. Pas J. V. dažnai vykdavo išgertuvės ir muštynės. Semdamas iš upės vandenį jis pamatė už šakų užkliuvusį pilną maišą. Apie tai paskambinęs pranešė nukentėjusiojo seseriai, kuri paprašė pažiūrėti kas tame maiše, tačiau jis tai daryti atsisakė. Tada paskambino J. V. žmonai. Vėliau jam paskambinęs policijos pareigūnas teiravosi apie tą maišą. Jam atsisakius pažiūrėti, kas yra maiše, maždaug po 10-15 minučių atvyko policijos pareigūnas, kuris kabliu ištraukė maišą. Betraukiant maišas atsirišo, lavono galva buvo maišo viršuje prie užrišimo. Matėsi, kad lavonas buvo muštas, nugaroje matėsi sužalojimo juosta. Atpažinimo metu jis atpažino J. V.. Išgėręs J. V. būdavo įkyrus, „bjaurus“, todėl su juo neprasidėdavo. Palyginus su S. B., J. V. buvo silpnas.

Liudytojas P. V. parodė, kad nukentėjusysis J. V. ir kaltinamasis S. B. bendravo. Žmonės kalbėjo, kad nukentėjusysis išgėręs būdavo įkyrus, kabinėdavosi. Jam pačiam nieko panašaus niekada nebuvo. J. V. jokio pistoleto niekada neturėjo, jam niekada jo nerodė ir nesigyrė, nors pažįstami ir bendravo su juo seniai, kartu dirbo. Kaime taip pat niekas apie ginklą nekalbėjo.

Liudytoja E. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2007 m. birželio 13 d. vakare girdėjo nuo J. V. sodybos sklindantį triukšmą, barnį, S. B. balsą, tačiau atskirų žodžių nesuprato. Jokių šūvių nebuvo. J. V. buvo geras ir paslaugus žmogus.

Liudytojas V. K. parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Jam 2007 m. gegužės 6 d. svečiuojantis pas S. B., atėjo J. V. ir, paklausęs „kas čia pas tave atvažiavo?“, grasino išsitraukti ginklą, nušauti, iškviesti sūnėnus. Jie jį gražiai išprašė, ir J. V. daugiau neatėjo. Matė pas nukentėjusįjį į rudos spalvos „kaburą“ įdėtą ginklą, kurio išsitraukęs nebuvo, o tik grasino.

Liudytoja O. D. parodė, kad nukentėjusysis J. V. yra jos brolis ir kad apie nužudymą ji nieko nežino. Pastarasis jai prieš dvi savaites iki įvykio pasakojo, kad S. B. prieš jį vartojo smurtą, buvo partrenkęs ant žemės, galvoje buvo mėlynės, bet jis dėl to į policiją nesikreipė. Nužudytasis neturėjo jokių ginklų. Kai prašė dujinio pistoleto, brolis jai sakė, kad aplinkui niekur nėra, ir kad reikia važiuoti į Vilnių. Dingus J. V., buvo prašiusi J. M., kad šis pasidairytų Verknėje. Paskambinęs J. M. jai pasakė, kad rado maišą. Ji pati pas brolį sodyboje po įvykio nebuvo, bet jai buvo sakę, kad namuose viskas išvartyta, kad kažko ieškota. Brolis buvo geras žmogus, tik jis mėgo pasiginčyti, papolitikuoti, bet į atlapus nesikabindavo.

Specialistas Serioža Mataitis, apžiūrėjęs pateiktą ginklą, paaiškino, kad ginklo užrakte nėra daužiklio bei smogiamosios paleidžiamosios spyruoklės. Pateiktas ginklas netinkamas naudojimui, iš jo neįmanoma atlikti šūvį. Jei ginklas veiktų, jis būtų priskiriamas D kategorijoms ginklams, kuriems leidimo nereikia. Šiame pistolete giliai yra fiksatorius, tad sunkiai įsivaizduojama, kad nuo smūgio į sieną pateiktas ginklas galėjo taip subyrėti. Šiaip šis ginklas ir taip sunkiai ardosi.

2007-06-18 įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1, b.l. 7-11) patvirtina, kad 2007 m. birželio 18 d. nuo J. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , šiaurinio kampo 26,5 m atstumu į šiaurę ir 12,7 m atstumu į šiaurės vakarus, ant Verknės upės kranto, 3,5 m atstumu nuo vandens, ant žolės guli rudos spalvos pakulų pluošto maišas su lavonu. Jo viršutinė dalis be drabužių, nugaros viršutinėje dalyje ir dešinio žasto srityje aptiktos poodinės kraujosruvos, dešiniojo žasto srityje rastos trys durtinės pjautinės žaizdos, o kaklo dešinėje pusėje - horizontali žaizda, panaši į durtinę -pjautinę.

2007-06-18 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1, b.l. 14-23) patvirtina, kad 2007 m. birželio 18 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) , vienkiemyje. Už mūrinio tvarto žolėje aptikta kvadrato formos šiukšlių ir buitinių atliekų duobė, kurios vakariniame pakraštyje rasti pasklidę pelenai, apdegę audeklo fragmentai, kurie paimti tyrimui. Mūrinėje lauko virtuvėje ant stalo rastas 0,273 m ilgio stalinis peilis medine rankena, ant dujinės viryklės rastas kitas peilis - 0,19 m ilgio juoda 0,11 m ilgio izoliacine juosta apvyniota rankena, o greta minėto peilio, ant viryklės, nulaužta geležte - dar vienas peilis. Visi šie peiliai buvo paimti tyrimui. Lauko virtuvės vakarinėje pusėje buvo apžiūrėta pavėsinė, ant kurios stogo rastas įsmeigtas 0,23 m ilgio juoda gumine rankena peilis, kuris taip pat paimtas tyrimui. Sodybos kieme pripiltame smėlyje rasti rusvai rausvo atspalvio dirvožemio fragmentai, kurie su žole paimti tyrimui.

2007-06-18 lavono parodymo atpažinti protokolas (t.1, b.l. 26) patvirtina, kad O. D. pagal išvaizdą, plaukus, drabužius atpažino savo brolio J. V. lavoną.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. M 276/07(06) (t.1, b.l. 30-35) patvirtina, kad J. V. mirtis įvyko nuo ūmaus išorinio nukraujavimo durtinės-pjautinės kaklo dešinės pusės žaizdos su kaklo dešinės pusės stambiųjų kraujagyslių bei kvėpuojamosios gerklės sužalojimų pasekoje. J. V. mirtis galėjo įvykti 2007-06-14. J. V. lavone rasta durtinė-pjautinė kaklo dešinės pusės žaizda su kaklo dešinės pusės stambiųjų kraujagyslių bei kvėpuojamosios gerklės sužalojimu, durtinės-pjautinės dešinio žasto ir dešinio dilbio nugarinio paviršiaus žaizdos, durtinė-pjautinė kairės šlaunies žaizda padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame žaste, dešinės pusės pagal priekinę pažastinę liniją V, VI, VII šonkaulių tiesioginiai lūžimai, kairio šlaunikaulio lūžimas padaryta kieto buko daikto poveikyje, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2007-06-14. J. V. kraujyje rasta 2,93 promilių etilo alkoholio. J. V. lavone sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai, nekonstatuota. J. V. mirtis, po padarytos durtinės-pjautinės kaklo dešinės pusės žaizdos su kaklo dešinės pusės stambiųjų kraujagyslių bei kvėpuojamosios gerklės sužalojimu, galėjo įvykti ir trumpame laiko tarpe. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje, tiek ir artimose joms padėtyse. J. V. lavone nustatyti durtiniai pjautiniai sužalojimai padaryti aštraus duriamai pjaunančio daikto septynių poveikių pasekoje. Sužalojimai kietu buku daiktu padaryti ne mažiau kaip keturių poveikių pasekoje.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. S 352/07(01) (t. 1, b.l. 43-51) patvirtina, kad ant tirti pateiktos skiautės yra S. B. kraujas su 99,9999999999 % tikimybe.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. S 49/07(01) (t.1, b.l. 54-62) patvirtina, kad tirta J. V. odos žaizda iš dešinio žasto srities yra būdinga muštinei žaizdai. Tirta J. V. kaklo odos žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, turėjusiu neaštrų smaigalį ar smaigalio zonos ašmenis, išreikštas penties briaunas. Tirta J. V. kaklo durtinė-pjautinė žaizda yra nepadaryta tyrimui pateiktu peiliu juodos spalvos sintetine rankena, pažymėtu Nr. 1, tyrimui pateiktu peiliu marga pilkos ir gelsvos spalvos sintetine rankena, pažymėtu Nr. 3, stalo peiliu su ant rankenos užmauta juodos spalvos gumine žarna, pažymėtu Nr. 4. Neatmetama galimybė, kad tirta J. V. kaklo durtinė-pjautinė odos žaizda yra padaryta tyrimui pateiktu peiliu juodos spalvos sintetine rankena, apvyniota juodos spalvos izoliacine juosta, pažymėtu Nr. 2.

2007-10-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2228 (07) (t.1, b.l. 65-66) patvirtina, kad tirti pateiktoje sudegusių medžiagų masėje, paimtoje įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), pagrindinę masę sudaro sudegusių medžiagų pelenai ir anglies dalelės ir suanglėjusios (juodos spalvos) pluoštinės prigimties dalelės, kurių sudėtyje yra medvilnės pluoštų.

2007-07-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t.1, b.l. 67) patvirtina, kad teismo medicinos instituto Alytaus ekspertinio poskyrio sanitarė D. L. pateikė lavono J. V. drabužius, nagus, plaukus, kraujo mėginį, dvi žaizdas.

2007-08-01 daiktų apžiūros protokolas ir fotolentelės (t.1, b.l. 68-70) patvirtina, kad vyriškos vilnonio audinio kelnės yra pilkos spalvos su rudos spalvos odiniu diržu. Vyriškos glaudės yra medvilninės raudonos spalvos.

2008-08-29 daiktų apžiūros protokolas ir fotolentelės (t.1, b.l. 71-73) patvirtina, kad maišas yra rudos spalvos, 108 x 63 cm dydžio, jo viršuje, prie šoninės siūlės, pririštas rudai pilkos spalvos 40 cm ilgio medvilninis siūlas.

2007-06-19 VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro išrašas iš medicininių dokumentų (t.1, b.l. 127) patvirtina, kad S. B. diagnozuotas kairio peties sumušimas, kairės rankos paviršinis nubrozdinimas.

Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad tyčinį neteisėtą J. V. gyvybės atėmimą, tai yra nužudymą, padarė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis S. B., būtent jo nusikalstamais veiksmais padarytas sveikatos sutrikdymas tapo nukentėjusiojo mirties priežastimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. B. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. kaip paprastas nužudymas. Ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju (t.2, b.l. 40) S. B. nurodė, kad nukentėjusįjį sužalojo, gindamasis nuo jo puolimo ir grasinimo pistoletu. Tokią pačią įvykių versiją kaltinamasis pateikė ir teisiamojo posėdžio metu. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad toks kaltinamojo teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Byloje nustatyta, kad begeriant tarp kaltinamojo ir nužudytojo kilo ginčas, kuris peraugo į muštynes. J. V. buvo beveik 40 metų vyresnis už kaltinamąjį, mažesnio ūgio ir fiziškai silpnesnis. Nuo jo nesunkiai apsigindavo net jo žmona M. V.. Niekas, išskyrus kaltinamąjį, byloje netvirtina, kad J. V. turėjo pistoletą ir juo tą vakarą grasino, kad pateiktos ginklo detalės yra būtent jo. Teisme apklaustas specialistas patvirtino, kad pateiktos yra dujinio ginklo dalys, kad iš jo šauti neįmanoma, nes trūksta svarbiausių dalių. Jis labai sunkiai ardosi, todėl kaltinamojo teiginys, kad jo mestas ir į sieną atsitrenkęs pistoletas subyrėjo, yra neįtikėtinas. Bylos duomenys patvirtina, kad J. V. dažnai su kaltinamuoju girtaudavo, susipykdavo, dažnai būdavo sumuštas.

Šios bylos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad kaltinamasis nebuvo J. V. užpultas ir kad jokių įrodymų apie būtinąją gintį ar jos ribų peržengimą nėra. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad konflikto metu kaltinamasis būtų staiga labai susijaudinęs, kas duotų teismui pagrindą jo veiką kvalifikuoti pagal BK 130 str.. Kaltinamasis nuosekliai teigė, kad J. V. nužudyti nenorėjo, buvo girtas, todėl taip viskas ir gavosi. Atsižvelgdamas į visas nusikaltimo aplinkybes, į kaltinamojo suduotų smūgių kiekį, į J. V. padarytus sužalojimus, nuo kurių jis mirė, teismas nužudymą laiko padarytu netiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgius bei durdamas S. B. suprato, kad taip kėsinasi į jo gyvybę, ir nors nenorėjo to, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą (BK 11str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nepataisomas jo pasekmes (J. V. mirtį), į kaltinamojo asmenybę (charakterizuojamas darbe teigiamai), amžių, šeiminę padėtį, į tai, kad nusikalto nebe pirmą kartą, į jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes ir daro išvadą, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė truputį didesnė už bausmės vidurkį, numatytą straipsnio už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BK 94 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 299, 301, 302, 303, 308 str., teismas

nusprendė:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu 10 metų 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtąją bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta 3 MGL dydžio bauda, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų 6 mėnesiams su 3 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2007 m. birželio 19 d. iki 2009 m. kovo 5 d..

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus, tai yra: maišą, pelenų ir apdegusių objektų fragmentus, dirvožemio pavyzdį iš pievos prie namo, tvoros medinę detalę (iš trijų dalių), audeklą (medžiaginę skliautę) su dėmėmis, 4 peilius, raudonos spalvos šortus, J. V. plaukus, nagų pavyzdžius, kelnes, glaudes ir diržą, S. B. DNR pavyzdį, pistoletą su dėtuve, kaip beverčius sunaikinti.

Tris vaizdajuostes ir du kompaktinius diskus grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.