Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyv. . (duomenys neskelbtini) Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini), Kaunas, anksčiau teismo teistas 7 kartus:

- 1995-02-13 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (LR BK 1961 m. redakcija) -2 metais laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

- 1998-04-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 272 str. 2 d. (LR BK 1961 m. redakcija) - 4metais laisvės atėmimo su 1/4 turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 43 str. galutinė bausmė - 4metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su l/4 turto konfiskavimu;

- 2002-01-31 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 274 str. 2 d. (LR BK 1961 m. redakcija) - 6 mėn. laisvės atėmimo., vadovaujantis LR BK 42 str. 2 d. galutinė bausmė - 6 mėn. laisvės atėmimo;

- 2003-10-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – 8 MGL dydžio bauda;

- 2005-05-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.- 2 metai 2 mėn. l/a. vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 2 d. galutinė bausmė - 2 metai 2 mėn. laisvės atėmimo ir 8 MGL (1000 litų) dydžio bauda;

- 2008-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., - 3 metams laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. šią subendrintą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2005-05-05 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąją dalimi paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams ir 8 MGL (1000 Lt) baudą;

- 2011-02-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 260 str.1 d., - 5 metams laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinus su 2008-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - prie paskirtos bausmės iš dalies pridėjus neatliktą bausmės dalį, paskirta galutinė bausmė – 5 metai ir 1 mėnuo laisvės atėmimo ir 8 MGL (1000 Lt bauda), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2016-05-01, apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą kumščiu sudavė savo motinai J. A., gim. (duomenys neskelbtini) į veidą ir vieną kartą spyrė į nugaros sritį bei vieną kartą spyrė į krūtinės sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje krūtyje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su savo motina J. A. ir jos sugyventiniu V. J.. 2016-03-23 buvo išleistas iš Vilniaus pataisos namų pilnai atlikęs bausmę už padarytą nusikaltimą ir grįžo gyventi pas motiną į butą. Jo ir mamos J. A. tarpusavio santykiai visuomet buvo geri, konfliktų neturėjo, tačiau su jos sugyventiniu V. J. jo tarpusavio santykiai yra įvairūs ir kartais būna įtempti dėl to, kad jis kartu su jo motina vartoja alkoholį. 2016-05-01 kažkur 17 val. grįžo namo, buvo neblaivus. Motina J. A. su savo sugyventiniu Valiumi buvo užsirakinę viename iš kambarių. Labai supyko, kad jie užsirakinę ir, kad negali įeiti į tą kambarį, todėl pradėjo reikalauti, kad jie jį įsileistų. Į kambarį jo neįleido, todėl su ranka pradėjo daužyti į šio kambario duris, reikalavo įleisti. Į šias duris tikrai nespardė. Netrukus į kambarį jį įsileido V. J., kuris buvo neblaivus. Įėjęs į kambarį, pamatė ant lovos sėdinčią, o gal gulinčią, tiksliai nepamena, savo neblaivią motiną J. A.. Labai supyko ant jų abiejų, kad jie vėl neblaivūs ir pasakė Valiui „duodu tau savaitę laiko nešdintis iš šio buto“. Kas vyko toliau, nelabai pamena. Kad būtų trenkęs savo motinai kumščiu ir spyręs jai neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo taip padaryti, kaip nurodo ji pati ir kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Jei savo motinai sudavė smūgius, tai dėl šių veiksmų jis nuoširdžiai gailisi, mamos tikrai atsiprašys. Savo motinai ir jos sugyventiniui peiliu tikrai negrasino, neturėjo jokio tikslo jų sužaloti peiliu, aplamai nepamena, kad būtų rankoje laikęs peilį, jeigu ir laikė, tik greičiausiai būdamas virtuvėje ir norėdamas juo atsipjauti kažkokį maisto produktą. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi ir sutinka, kad ši baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 35-37, 39).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

nukentėjusiosios J. A. parodymais, kuriais nustatyta, kad bute ji gyvena kartu su savo sugyventiniu V. J. ir savo sūnumi E. A.. E. A. 2016-03-23 buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę ir grįžo gyventi pas ją. Iš pradžių jos ir V. J. tarpusavio santykiai su E. A. buvo geri, tarpusavio konfliktų neturėjo. Vėliau tarp jos ir sūnaus E. A. kildavo smulkūs žodiniai tarpusavio konfliktai dėl įvairių buitinių priežasčių, t. y. jis jai pradėjo priekaištauti dėl maisto, pykdavo, kad neduoda jam pinigų. 2016-05-01 nuo pat ryto E. A. vėl pradėjo prie jos žodžiais kabinėtis, priekaištauti, kad šaldytuve nėra maisto. Ji ir V. J. matydami, kad E. A. yra piktas, agresyvus, išėjo 2016-05-01 iš namų ir grįžo tik apie 17.30 val. Nuėjo miegoti į savo kambarį, jį užsirakindami. Netrukus išgirdo, kad namo grįžo E. A., girdėjo, kad virtuvėje jis tranko šaldytuvo dureles, garsiai ir piktai kažką rėkauja. Suprato, kad jis yra neblaivus. Netrukus jis atėjo prie jų kambario, tačiau jo durys buvo užrakintos, todėl jis pradėjo jas spardyti ir trankyti kumščiais, reikalaudamas jį įsileisti. Tuomet V. J. atrakino kambario duris ir sūnus E. A. įėjo į jų kambarį. Įėjęs į kambarį E. A. išvadino ją „ kurva“, „valkata“ ir pareikalavo duoti 2 eurus. Ji atsakė jam „eik, sūneli, miegoti“. Tuomet jis jai ir V. J. liepė nešdintis iš buto, po to priėjo prie jos, o ji tuo metu gulėjo lovoje, nuplėšė nuo jos kaldrą ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą. Šis smūgis sukėlė jai fizinį skausmą ir ji pati nuslinko nuo lovos ant grindų. Tada jis griebė jai rankomis už plaukų sakydamas „ką tu, kurva, dar pabėgt nori“ ir spyrė vieną kartą jai į krūtinės sritį ir pataikė į kairę krūtį ir vieną kartą spyrė į nugaros sritį. Šie smūgiai taip pat jai sukėlė fizinį skausmą. Visa tai matė V. J., nes jis buvo tame kambaryje. Ji labai išsigando, matė, kad E. A. yra akivaizdžiai neblaivus, agresyvus, todėl atsikėlė nuo grindų ir išbėgo į laiptinę. Kas vyko toliau bute tarp E. A. ir V. J. ji nematė, tik vėliau sužinojo iš paties V. J., kad tuo metu, kai V. J. taip pat išeidinėjo iš buto, jis matė E. A. stovintį virtuvėje su peiliu rankoje. Tačiau V. J. jai nesakė, kad E. A. būtų jam grasinęs, kad papjaus ar užmuš. Tik kuomet atvyko policijos pareigūnai ir kartu su jais pakilo atgal į butą, sulaikomas E. A., pasakė maždaug tokius žodžius „kai grįšiu, būsit lavonai“. Suprato, kad šie žodžiai buvo skirti jai ir V. J., bet yra įsitikinusi, kad šis grasinimas nebuvo realus, kad jis taip sakydamas, norėjo tik juos įbauginti. Atvykusiems pareigūnams V. J. pasakė, kad E. A. rankoje turėjo peilį, todėl pareigūnams pareikalavus, ji tą peilį ir pateikė, tačiau tvirtina, kad šio įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, asmeniškai jai E. A. peiliu negrasino, civilinio ieškinio byloje ji nereiškia. Atvykusiems pareigūnams tikrai negalėjo pasakyti, kad E. A. ją ir jos sugyventinį norėjo papjauti, nes to tikrai nebuvo, kodėl pareigūnai taip surašė pareiškime ir kituose dokumentuose, nežino. Ji jiems tik sakė tai, ką jai papasakojo V, t. y. tai, kad matė E. A. stovintį virtuvėje su peiliu rankoje, tačiau, kad jis būtų tuo peiliu užsimojęs ant jo, jis jai tikrai nesakė (b. l. 23-25);liudytojo V. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-05-01 ryte E. A., būdamas motinos bute, pradėjo žodžiais kabinėtis prie motinos J. A., priekaištaudamas jai dėl maisto, prašė jos pinigų, o negavęs iš jos pinigų, pyko ant jos ir jai dėl to priekaištavo. Įėjęs į kambarį, E. A. jam ir savo motinai J. A. liepė kuo greičiau nešdintis iš buto, sakydamas, kad tai jo butas. E. A. tai sakydamas buvo agresyvus, šaukė. J. A. jam pasakė, kad kvies policiją, tuomet E priėjo prie lovoje gulinčios J. A. , jis pats (V. J.) tuo metu stovėjo kambaryje, ir jai ne mažiau dviejų kartų trenkė rankos kumščiu į veidą. Bandydama išvengti tolimesnių smūgių, J. A. pati tiesiog nuslinko iš lovos ant grindų ir tada E. A. ne mažiau trijų kartų spyrė jai į jos kūno korpusą, tiksliai į kurią vietą, net nespėjo pastebėti. Tada jis sušuko jam „E, ką darai?“ ir E pasitraukė nuo J. A. ir išėjo į savo kambarį. Jam asmeniškai jokia žala nepadaryta, fizinis skausmas sukeltas nebuvo, todėl atsisako būti pripažintas nukentėjusiuoju. Atvykus policijos pareigūnams jau bute E. A. pasakė jam ir J. A. tokius žodžius „ kai grįšiu, būsit lavonai“, tačiau tikrai nemano, kad šis jo grasinimas buvo realus, tai tik buvo žodžiai (b. l. 28-30);

2016-05-01 J. A. protokolu - pareiškimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, jog J. A. parnešė apie sūnaus E. A. naudotą smurtą. Įvykio vieta – butas, esantis. (duomenys neskelbtini) Kauno m. (b. l. 4);2016-05-01 apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno m. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 5-9);2016-05-01 Kauno AVPK PER 2-os kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio S. V. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo nustatyta, jog policiją kvietė J. A., taip pat fiksuota, jog J. A. ant veido matosi paraudęs kairės pusės skruostas. Smurtu įtariamas asmuo – E. A. (b. l. 10-11);2016-05-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės Z. M. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog J. A. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje krūtyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2016-05-01. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 22);pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 778, kuriame užfiksuota, jog 2016-05-01 20:04:59 E. A. nustatytas 1,30 promilių girtumas (b. l. 74);Kauno apylinkės teismo 2016-05-03 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įtariamojo E. A. įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei lankytis. (duomenys neskelbtini), Kauno m. (b. l. 89-94);E. A. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka nuo 2016-05-01 19.40 val. iki 2016-05-03 10.30 val. (b. l. 84, 87).

Ikiteisminio tyrimo metu E. A. veiksmai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 2 d. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą kumščiu sudavė savo motinai J. A. į veidą ir spyrė vieną kartą į nugaros sritį bei vieną kartą į krūtinės sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje krūtyje. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, E. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – viešaisiais darbais (b. l. 98-99).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis E. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis E. A., teistas, bausme atlikęs, teistumas neišnykęs (b.l.62-70), administracine tvarka baustas (b.l.50-61), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.76), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2003-10-15 (b.l. 80), 2016-05-03 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto S. S. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog E. A. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 83).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – viešuosius darbus, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomos viešųjų darbų laikas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nu nukentėjusiosios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, kuris 2016-05-05 grąžintas J. A. (b. l. 26), jai ir paliktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį išdirbti ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų.

Vadovaujantis LR BK 64¹str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, E. A. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-05-01 19.40 val. iki 2016-05-03 10.30 val. (dvi paros), ir laikytina kad neatliktoji bausmės dalis yra 6 (šešis) mėnesiai viešųjų darbų, pirmus penkis mėnesius išdirbant kas mėnesį ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų, o šeštą mėnesį – 8 (aštuonias) valandas.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nu nukentėjusiosios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktą, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, kuris 2016-05-05 grąžintas J. A., jai ir palikti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.