Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovo V. M. (V. M.) priešieškinį ieškovei K. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. M. prašė: 1) nustatyti nepilnamečio A. M. (A. M.) nuolatinę gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pervedant išlaikymui skirtas lėšas į ieškovės nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 10 dienos, tokiu būdu nustatant, kad nepilnamečiui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis:atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį (porinių metų porinėmis savaitėmis; neporinių metų neporinėmis savaitėmis) paimdamas vaiką penktadienį 16 val. iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį pirmadienį ryte nuo 7 val. iki 8 val. į vaiko gyvenamąją vietą arba į ugdymo įstaigą; atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės darbo dienomis pasiimdamas vaiką 16 val. iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį 18.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;jeigu nurodytos bendravimo savaitgaliais ar darbo dienomis savaitės dienos sutampa su bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tai atsakovas bendravimas su vaiku vyksta pagal švenčių dienoms nustatytą tvarką.Bendravimas švenčių dienomis:atsakovas bendrauja su sūnumi pasiimdamas vaiką antros Šv. Velykų dieną 10.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo ugdymo įstaigą sekančią darbo dieną (pirmąją Šv. Velykų dieną ir iki antros Šv. Velykų dienos 10.30 val. su vaiku bendrauja ieškovė); atsakovas bendrauja su sūnumi pasiimdamas vaiką gruodžio 30 d. iš jo ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 10.30 val.Bendravimas atostogų metu:atsakovas turi teisę su vaiku praleisti atostogas 45 kalendorines dienas per metus, kurios išdėstomas trims kartams po 15 dienų nepertraukiamai. Šalys konkretų atostogų laiką laikotarpiui nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d. suderina iki prieš tai einančių metų gruodžio 1 d., o atostogų laikotarpiui nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. - kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d. Kilus nesutarimui, neporiniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, poriniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko;nustatyti, kad tėvas su vaiku turi teisę bendrauti Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio savaitgalį). Tuo atveju, jei pirmasis birželio mėnesio sekmadienis nėra tėvo bendravimo su vaiku savaitgalis, atsakovas pasiima vaiką nustatytą šventinę dieną 10.30 val.. ir grąžina kitos dienos rytą 7 val. iki 8 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar jo ugdymo įstaigą;nustatyti, kad motina turi teisę bendrauti su sūnumi Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį). Tuo atveju, jei pirmasis gegužės sekmadienis yra tėvo bendravimo su vaiku savaitgalis, motina paima sūnų iš tėvo gyvenamosios vietos (vaikas turi būti Vilniaus mieste) Motinos dieną (sekmadienį) 10.30 val.Kitos bendravimo tvarkos nuostatos:tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma nuo 2017-06-27 iki 2017-07-11, per motinos atostogas Graikijoje;šalys privalo vienas kitą informuoti apie vaiko ligos atvejus. Vaiko ligos atveju atsakovas turi teisę vaiką lankyti jo gyvenamojoje vietoje. Tuo atveju, jei vaiko ligos atveju jo prižiūrėti negali mama ir / arba vaikas paliekamas trečiųjų asmenų priežiūrai, atsakovas turi teisę nepilnametį sūnų pasiimti į savo gyvenamąją vietą ir jį slaugyti;šalys apie negalėjimą vykdyti sutartą bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, tačiau nevėliau kaip likus parai iki numatyto bendravimo pradžios, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus raštu;šalys susitaria, jog tuo atveju, jei vaikas vyksta už Vilniaus miesto ribų, ta šalis su kuria vaikas vyksta, informuoja kitą šalį apie vaiko buvimo vietos adresą išvykos metu.nustatyti, kad šalims raštu susitarus, galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su vaiku tvarka, Tėvo bendravimo su vaiku metu patirtos išlaidos nėra kompensuojamos ir negali turėti įtakos jo teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimui.

Nurodė, kad ieškovė nespėja vaiko pasiimti iš ugdymo įstaigos, todėl sūnų paima jo seneliai ir veža pas save į namus, o vėliau pas ieškovę. Teismas nepasisakė kokiu būdu bus keičiama vaiko gyvenamoji vieta ir kodėl jis laiku nenueis miegoti, jei su tėčiu bendraus nuo 16 val. ir jau 18.30 val. bus savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tėvų gyvenamosios vietos yra arti viena kitos, kaip ir vaiko ugdymo įstaiga. Tuo metu, kai ugdymas nevyksta, vaikas tiesiog laukia kol jį pasiims iš darželio. Laikotarpiu nuo 16 val. nevyksta ugdomieji užsiėmimai. 16 val. yra numatyta vakarienė, o nuo 16.15 val. „žaidimai, grįžimas namo“. Pagal atsakovo siūlomą nustatyti tvarką, sūnaus dienos režimas būtų: 8 val. ryto vaikas nuvežamas į ugdymo įstaigą, kurioje būna iki 16 val., tuomet jį pasiima atsakovas, o kai ieškovė grįžta po darbo apie 18.30 val., atsakovas veža vaiką namo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog po bendravimo savaitgalį tėvas negali vaiko grąžinti į ugdymo įstaigą, nes taip bus pažeistas vaiko dienos režimas. Vaikas pats išreiškia norą sekmadieniais nakvoti pas tėtį, o kad toks noras neatitinka vaiko interesų byloje įrodymų nėra. Vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o atsakovas yra mokytojas, todėl pasiruošti kitos dienos veiklai vaikui kur kas geriau su atsakovu, o ne su ieškove. Teismas 45 dienų atostogas galėjo išskaidyti į kelias dalis, pavyzdžiui, nepertraukiamai po 15 dienų, tris kartus per metus. Teismas nepasisakė dėl argumentų, jog ieškovės siūlomas bendravimas per šventines dienas yra orientuotas į tėvo bendravimo su vaiku minimalizavimą ir motinos bendravimo su sūnumi maksimalizavimą. Pagal ieškovės siūlomą tvarką, atsakovas su sūnumi bendrauja puse antros Kalėdų dienos ir puse antros Velykų dienos (be nakvynių). Toks bendravimas pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą. Išvada, jog dėl bet kokių priežasčių prarastas atsakovo bendravimo su vaiku laikas negali būti kompensuojamas, neatitinka vaiko interesų. Nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų bendravimo tvarkos kompensavimas, kai bendravimas neįvyksta dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių.

Ieškovė K. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-01 laikina vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (nutartis įsiteisėjusi). Tam tikrą laikotarpį buvo nusistovėjusi tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią tėvas bendraudavo su sūnumi vieną savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais be nakvynės; vieną savaitę antradieniais be nakvynės ir nuo penktadienio iki sekmadienio (t. y. su nakvyne). Atsakovas nuo 2016-11-21 pradėjo nesilaikyti sutartos tvarkos ir „rungtyniauti“ dėl ankstesnio vaiko paėmimo iš ugdymo įstaigos ir vėlesnio grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovė niekad nekliudė ir nekliudo tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas gali bendrauti su vaiku ir kitu, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje laiku, tačiau toks bendravimas turi būti tarp tėvų suderintas. Atsakovas nenori ieškoti kompromisų. Atsakovo pageidavimas paimti vaiką bendravimui savaitgaliui nuo penktadienio 16 val. ir grąžinti į ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą pirmadienį nekonkretus. Nėra aišku, kokiais atvejais vaikas grąžinamas į ugdymo įstaigą, o kokiais į gyvenamąją vietą. Grąžinimas į ugdymo įstaigą neturėtų būti taikomas ir bendravimui švenčių laiku bei Tėvo dieną. Atsakovo noras bendrauti su vaiku kiekvieną savaitės dieną paimant iš ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžinant į namus 18.30 val. netinkamas. Vaikas nesupras, kur ir su kuo jis gyvena, išnyks bet koks stabilumas. Ugdymo įstaigoje ir po 16 val. vyksta užsiėmimai su vaikais. Atsakovo noras praleisti su vaiku 45 dienas atostogų nepagrįstas. Ugdymo įstaigos dirba ir vasaros metu, tuo laiku vyksta vaikų ugdymas, o atostogų laikui praktiškai yra skiriamas mėnuo. Atsakovo pageidavimas vaiką lankyti ligos atveju jo gyvenamojoje vietoje nėra konkretus. Atsakovo noras informuoti apie vaiko išvykas reiškia tik jo norą įteisinti dar didesnę vaiko- motinos elgesio kontrolę. Atsakovas siekia kontroliuoti kiekvieną motinos su vaiku žingsnį, nuolat aiškina ieškovei kaip reikia elgtis, reikalauja kiekvienos dienos ataskaitos. Atsakovo pageidavimas informuoti apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką prieš parą iki numatyto bendravimo pradžios yra nerealus, nes priežastys gali atsirasti netikėtai ir visiškai nebūtinai likus parai iki bendravimo pradžios. Noras įpareigoti šalis tartis perkelti bendravimo laiką yra nekonkretus, todėl neįgyvendinamas, nes teismo nutartyje nustatyta teisė susitarti dėl kitokio bendravimo laiko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiras skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Lyginant apylinkės teismo nustatytą (El. b. t. 2, b. l. 60-63) ir atsakovo su atskiruoju skundu teikiamą (El. b. t. 2, b. l. 80) laikiną bendravimo tvarkas nustatyta, jog: atsakovas siekia su sūnumi bendrauti kiekvieną darbo dieną (teismas nustatė, kad atsakovas su vaiku porinėmis metų savaitėmis darbo dienomis bendrauja antradienį, o neporinėmis – antradienį ir ketvirtadienį); kas antrą savaitgalį siekia bendrauti vaiką paimdamas penktadienį nuo 16 val. ir grąžindamas vaiką mokyklinio ugdymo įstaigą pirmadienį nuo 7 iki 8 val. ryto (teismas nustatė, kad kas antrą savaitgalį atsakovas vaiką paima penktadienį nuo 16.30 val. ir grąžina sekmadienį iki 19 val.); atsakovas siekia praleisti su vaiku 45 dienas atostogų per metus (teismas nustatė 14 dienų); siekia ilgesnio bendravimo švenčių dienomis (per Velykas, Tėvo dieną bei Naujuosius metus); siekia prarastų dienų kompensavimo mechanizmo (teismas nenustatė prarastų dienų kompensavimo mechanizmo) ir, galiausiai, atsakovas siekia konkretizuoti bendravimo tvarką su vaiku, jam susirgus, negalint bendrauti konkrečią dieną su tėvu arba išvykstant už Vilniaus ribų. Atsakovas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad sūnus prie tėvo yra prisirišęs, atsakovas dirba mokytoju ir dėl šios priežasties turi didesnę patirtį auklėjant vaikus, lankstesnį darbo grafiką. Teismas pažymi, jog vaiko prisirišimas prie vieno iš tėvų, ypač kai vaikas ne naujagimis ir neturi fiziologinių ryšių, nėra esminė aplinkybė sprendžiant klausimą dėl konkrečios laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nors vaikas turi bendrauti su abiem tėvais, tačiau kasdienis vaiko vežiojamas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą kenkia vaiko dienos režimui, nepaisant to, kad šalių gyvenamosios vietos ir netoli viena nuo kitos. Taip pat vien ta aplinkybė, jog atsakovas dirba mokytoju ir galimai turi geresnius įgūdžius vaikų mokyme bei auklėjime nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovas turi bendrauti su vaiku kiekvieną dieną. Atsakovas turėtų atsižvelgti į tai, jog laikinai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, vaikas mažametis, todėl vaikas turi turėti stabilesnę aplinką. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytoje laikinoje tvarkoje palikta šalims susitarti ir dėl kitokio bendravimo su vaiku. Dėl šios priežasties atsakovas kompromiso būdu gali suderinti ir papildomus pasimatys su vaiku darbo dienomis (pavyzdžiui, parvesti vaiką namo, nuvesti į papildomus užsiėmimus). Skundo motyvai nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, o apelianto skunde nurodomos aplinkybės daugiau susijusios su pagrindiniu bylos reikalavimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, o ne su pačiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą (El. b. t. 1, b. l. 167), nusprendė, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų modifikuota ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą kompromisinį variantą, atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsakovo paaiškinimus bei atsakovo siūlytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Apeliantas nori su vaiku bendrauti dažniau, tačiau teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kodėl skundžiama laikina bendravimo tvarka ydinga. Teismo vertinimu, atsakovui nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka užtikrina pakankamą bendravimą su vaiku, o subjektyvūs atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą nutartį.

Papildomai pažymėtina, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visas bylos aplinkybes, vaiko poreikius bei nuomonę, bus nustatyta ne laikina, o nuolatinė bendravimo tvarka, kurioje teismas įvertins galimybes atsakovui bendrauti su vaiku dažniau, taip pat sukonkretizuoti ar patikslinti tam tikrus bendravimo su vaiku tvarkos punktus, atsižvelgiant į faktinę situaciją tarp šalių, taip pat vaiko poreikius.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas papildomai pažymi, kad iš atsakovės nėra atimama galimybė kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, jei paaiškėtų, kad ieškovė piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, ieškovę įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 400 Eur advokatei ir patyrė 27 Eur vertimo išlaidų (El. b. t. 2, b. l. 101-103). Išlaidos, susijusios su vertimu, pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 400 Eur išlaidos advokato pagalbai, atsižvelgiant į tai, jog atsiliepime iš esmės dėstomos tik faktines aplinkybes, teisės klausimų nėra keliama, o atskirojo skundo byla nebuvo sudėtinga nei faktinių aplinkybių, nei teisės problemų požiūriu, teismo vertinimu, yra pernelyg didelės, todėl mažintinos iki 200 Eur(CPK 3 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.) ieškovės K. M. naudai 227 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.