Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 21 d. 01.12 val., Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pakartotinai vairavo automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai atimta teisė vairuoti, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, už ką jam paskirta 1448 Eur bauda, nekonfiskuojant automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininke registruota I. K.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad nėra neabejotinai paneigta, kad 2016 m. rugpjūčio 21 d., apie 01.12 val. ir iki to laiko automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo byloje apklaustas liudytojas M. K., kuris teismui davė išsamius paaiškinimus, taip pat ir apie tai, kad jis atvairavo automobilį ir parvežė apeliantą į (duomenys neskelbtini) gatvę prie namo Nr. 20 ir automobilio užvedimo raktelį pasiėmė su savimi. Teismas visiškai neaptarė liudytojo M. K. paaiškinimų, duotų teisme, dalies, kur jis nurodo, kad jo automobilis buvo ne toje pačioje aikštelėje, į kurią jis atvairavo I. K. automobilį, bet kitoje, už kito namo esančioje aikštelėje, todėl jam nereikėjo eiti, o juo labiau, važiuoti savo automobiliu priešais atvažiuojančius policijos darbuotojus, kurie, kaip teigiama teismo nutarime, važiavo link tos aikštelės, į kurią apeliantą M. K. atvežė, ir policijos darbuotojai, teismo nuomone, turėjo matyti išvažiuojantį automobilį. Dėl šios priežasties M. K. policijos darbuotojai negalėjo matyti nei einančio, nei važiuojančio, o privažiavo prie apelianto tuomet, kai M. K. nebebuvo, o jis, norėdamas išjungti automobilio šviesas, išlipęs persėdo iš keleivio vietos į vairuotojo vietą.Apelianto teigimu, automobilio šviesos degė, nes jas galima išjungti ir įjungti be raktelio, variklis buvo išjungtas, nes M. K. išsinešė užvedimo raktelį, o be jo variklis negali veikti. Policijos darbuotojai teisme patvirtino, kad privažiavę raktelio nerado nei automobilio užvedimo spynelėje, nei kur nors kitur. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad apeliantas neblaivus buvo sulaikytas sėdintis už automobilio, kurio variklis buvo užkurtas, vairo, nes kaip neginčytinus vertina policijos darbuotojų paaiškinimus. Teisme apklausti policijos darbuotojai prieštaringai aiškino aplinkybę dėl automobilio variklio veikimo, taigi teismas, darydamas kategorišką išvadą, kad apeliantas sėdėjo prie užvesto automobilio vairo, vadovavosi abejotinais ir prieštaringais teisme apklaustų policijos darbuotojų A. V. ir L. D. paaiškinimais.Liudytoja D. B. teisme atlikto atpažinimo metu kategoriškai ir neabejodama nurodė, kad restorano „(duomenys neskelbtini)“ kieme matė, kad automobilį vairuoja M. K., o apeliantas sėdi keleivio pusėje. Liudytoja U. B. teisme atpažinimo metu apelianto iš viso neatpažino kaip asmens, tą vakarą buvusio automobilyje. Teismas nutarime visiškai neaptarė liudytojos D. B. atpažinimo veiksmo metu nurodytų kategoriškų apeliantą teisinančių aplinkybių, tai yra, kad matė jį sėdintį neblaivų keleivio priekinėje sėdynėje, taigi, akivaizdu, kad automobilį vairavo M. K., kuris apeliantą nuo restorano ir parvežė iki namų.Apeliantas pažymi, kad liudytoja Ž. U. teisme kategoriškai nenurodė, kad girdėjosi, jog nuleista automobilio padanga, kaip teigiama nutarime, ji tik nurodė, kad girdėjo garsą, panašų į važiuojančio automobilio su nuleista padanga, tačiau pati nuleistos padangos nematė.Skunde taip pat teigiama, kad nepagrįsta teismo išvada apie tai, kad M. K. ir apeliantas nebuvo kartu nuo 00.52 val. ir vėliau, nes apeliantas, kai jį M. K. vežė namo, netyčia nuspaudė savo telefono klavišą ir buvęs šalia atsiliepė M. K.. Būdamas neblaivus, apeliantas juokaudamas kalbino jį ir taip jie kažkurį laiką kalbėjo, nors sėdėjo šalia viename automobilyje. Ši aplinkybė teisme nebuvo ištirta, todėl teismas padarė abejotiną išvadą.Atsiliepime į M. K. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundas atmestinas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3¹ straipsniu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo perkvalifikuoti M. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal 2017 metų sausio 1 d. įsigaliojusį Administracinių nusižengimų kodeksą, nes už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis Įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėtina pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad M. K. kaltė dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo yra įrodyta. Šią išvadą patvirtina byloje surinktų duomenų, kurie pripažinti įrodymais, visuma – policijos pareigūnų A. V. ir L. D. tarnybiniai pranešimai bei parodymai teismo posėdyje, alkotesterio kvitas, liudytojų Ž. U., D. B., U. B. parodymai teismo posėdyje, pranešimų policijai pažymos, telefono ryšio išklotinės, kita rašytinė bylos medžiaga. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai nustatė įvykio aplinkybes ir nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, tačiau sutikti su jo pateikiamais argumentais nėra pagrindo. Apklausiami teismo posėdyje policijos pareigūnai A. V. ir L. D. patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes ir teigė, kad atvykus prie automobilio, apie kurį tą naktį buvo ne kartą gauti pranešimai, jog automobilio vairuotojas galimai neblaivus, vairuotojo vietoje sėdėjo M. K., automobilio variklis buvo įjungtas, degė šviesos. Nors L. D., apklausiamas teisme, kategoriškai nepatvirtino, kad automobilio variklis veikė, nes tiksliai šios aplinkybės neatsiminė, tačiau tai jis nurodė savo tarnybiniame pranešime. Taigi M. K. ir jo naudai liudijusio M. K. iškelta versija, jog pastarasis visą vakarą vairavo automobilį, nes buvo blaivus, parvežė M. K. namo ir išeidamas pasiėmė automobilio raktelius, o atvažiuojantys policijos pareigūnai jo nepastebėjo, nes savo automobilį jis buvo palikęs kitame kieme, nepasitvirtino. Šią versiją paneigia, visų pirma, elementari logika – abu minėti asmenys teigia, kad M. K. buvo blaivus, tačiau tą pačią naktį per trumpą laikotarpį gauti trys pranešimai apie tai, kad galimai neblaivus asmuo pavojingai vairuoja automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat sunkiai logiškai paaiškinama aplinkybė, kad M. K., palikdamas neblaivų draugą automobilyje, pasiėmė automobilio raktelį, taip atimdamas galimybę automobilį užrakinti. Be to, kaip jau minėta, nekelia abejonių policijos pareigūnų parodymai, kad automobilio variklis jiems privažiavus buvo įjungtas, o tai be raktelio yra neįmanoma.Apelianto ir liudytojo M. K. parodymus paneigia ir tai, kad, kaip teisingai paminėta pirmosios instancijos teismo nutarime, iš jų telefono ryšio išklotinių matyti, kad 00.52 val. M. K. skambino M. K.. Nors apeliantas skunde pateikia paaiškinimą, neva jie kalbėjosi telefonu sėdėdami tame pačiame automobilyje, tačiau šį paaiškinimą paneigia išklotinėse nurodyti duomenys, kad skambučio metu abonentai jungėsi prie skirtingų mobiliojo ryšio bokštų, nors abu naudojasi to paties operatoriaus paslaugomis. Apeliantas skunde teisingai pažymi, kad apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja D. B. parodymo atpažinti metu nurodė, kad M. K. sėdėjo keleivio, o M. K. – vairuotojo vietoje. Tačiau tai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad vėliau automobilį vairavo M. K. ir jis automobilyje buvo vienas. Pažymėtina, kad liudytoja Ž. U. nurodė mačiusi, kaip iš viduryje pievos sustojusio automobilio išlipo vienas asmuo, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, ir kažko ieškojo. Šios liudytojos skambutis pagalbos telefonu užfiksuotas 01:13 val. Kaip matyti iš telefono ryšio išklotinės, M. K. tuo pat metu bandė susisiekti su M. K., taigi akivaizdu, kad jie nebuvo tame pačiame automobilyje.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad M. K. 2016 m. rugpjūčio 21 d. 01:12 val. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai pripažino M. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Apylinkės teismo nutarimas, kuriuo M. K. paskirta administracinė nuobauda, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.