Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-610-658/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-10
Bylos Nr.
1S-610-658/2015
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-01175-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Nuteistasis
K. D.
Kategorijos
Nr. 1S-610-658/2015
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01175-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso išnagrinėjo nuteistojo K. D. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų 2015-02-24 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą Nr. 321 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. D..

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. nuteistas 2012-02-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1d., 215 str. 1 d., 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. 4 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia: 2011-11-15. Bausmės pabaiga: 2016-05-15.

2015-02-24 Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtu nutarimu Nr. 321, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė nepritarė Komisijos nutarimui.

Skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi. Nurodo, kad yra neįgalus, po sunkios galvos traumos būna dažni epilepsijos priepuoliai ir kartais yra lengva jį išprovokuoti, kad pasakytų blogą žodį. Paskutiniu laiku geria raminančius vaistus ir dalyvauja įvairiose psichologinės tarnybos vykdomose programose, dėl to yra du kartus paskatintas ir tvirtai nusprendęs, kad daugiau į pataisos namus nepateks. Taip pat nurodo, girdėjęs kaip per visuomenės informavimo priemones buvo viešai paskelbta, kad teismas tik patvirtina komisijos nutarimą, nes tik pataisos namų komisija gali nustatyti ar nuteistasis gali būti išleistas anksčiau laiko.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. D. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl priešingai, nei teigiama skunde, teismas ne formaliai tvirtina Komisijos nutarimą, tačiau sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada yra daroma įvertinus aplinkybių visumą: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, taip pat ir neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus paminėtas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, K. D. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir, kad probacija gali būti sėkminga. Šiuo atveju, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pagrindo taikyti K. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra.

Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs didelę dalį, t.y. 3/4 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgtina ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad K. D. anksčiau teistas 5 kartus, šis teistumas 6-tas, praeityje nuteistajam 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, amnestijos įstatymas. Ir nors ankstesni teistumai nėra absoliutus pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šiuo atveju tai, kad K. D. paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos pakartotinai darė to paties modelio nusikaltimus, leidžia daryti išvadą, kad K. D. savo elgesiu neįrodė, jog gali taisytis būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl konstatuotina, jog šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Akcentuotina tai, kad nuteistajam anksčiau taikytos jo padėtį švelninančios priemonės (bausmės vykdymo atidėjimas, amnestijos įstatymas) nedavė teigiamų rezultatų. Priešingai, K. D. nepasimokė ir nepasitaisė, nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio bei pakartotinai padarė tokio paties modelio nusikaltimą. 2011-11-08 paleistas iš įkalinimo įstaigos 2011-11-15, t.y. po savaitės, padarė naują apysunkį nusikaltimą. Todėl visiškai pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog per trumpas bausmės atlikimo laikas K. D. gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų skatinanti nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Vertinant probacijos galimybes taikant lygtinį paleidimą taip pat svarbus ir nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, kuris leidžia spręsti apie nuteistojo vertybes ir požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, apribojimus. Nuteistasis du kartus buvo skatintas 2014-09-26 ir 2014-12-22. Tačiau apie nuteistojo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų galima spręsti tik įvertinus jo elgesį per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką, o ne vertinant tik paskutinio laikotarpio elgesį. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, K. D. elgesys nebuvo nepriekaištingas, atlikdamas bausmę už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimus baustas net 5 kartus. Nors nuobaudos nebegalioja šiuo metu, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių. Iš pateiktos psichologinės tarnybos išvados matyti, kad neigiami nuteistojo asmenybės bei charakterio bruožai ženkliai persveria teigiamus. Minėtos išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis stresinėse situacijose greitai susinervina, išsiprovokuoja konfliktui, impulsų kontrolė silpnoka, linkęs rizikuoti, negalvoja apie pasekmes, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai (b.l. 3). 2015-02-17 socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys apie nuteistojo mąstymą ir elgesį (4.9 p.), kurioje nurodyta, kad nuteistasis nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į konfliktus dėl to, kad nepasvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Būdingas agresijos prieš kitus naudojimas. Būdamas piktas gali užpulti kitus asmenis. Dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas rasti jokių alternatyvų. Tikslai migloti, neaišku ar įgyvendinami. Laisvės atėmimo metu padarytų nustatytų tvarkos reikalavimų pažeidimų pobūdis – grubus elgesys, nurodymų nevykdymas taip pat leidžia spręsti apie nuteistojo problemas suvaldant agresijos protrūkius. Su pataisos namų darbuotojais bendradarbiauja tik tada, kai tas bendradarbiavimas gali suteikti kokios nors naudos. Nuteistojo elgesys atliekant bausmę apibūdamas daugiau neigiamai nei teigiamai – nuteistasis yra ūmaus būdo, nelinkęs laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų. Ne visada elgiasi ramiai, dažnai nesugeba valdyti savo jausmų ir emocijų (socialinio tyrimo išvados 5.1 p.). Toks nuteistojo elgesys, net ir įvertinus tai, kad K. D. atliko iš tiesų nemažą dalį bausmės, pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų bei draudimų, o taip pat leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad jis nebenusikals ir laikysis įstatymų. Svarbus veiksnys sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Šiuo metu K. D. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir labiau artimai aukštai (97 balai pagal OASys metodiką). Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai nuteistąjį taisyti taikant lygtinį paleidimą ir vertintinos, kaip šiuo metu trukdančios pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga. Skunde yra akcentuojama, kad nuteistasis yra neįgalus, tačiau asmens neįgalumas pats savaime nėra lygtinį paleidimą lemiantis faktorius. Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei visų surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad probacija gali būti sėkminga. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. D. neįgalumas nebuvo kliūtis nusikalsti laisvėje bei nesutrukdė pažeisti nustatytą tvarką laisvės atėmimo įstaigoje. Todėl vien tai, kad nuteistasis yra neįgalus dar nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgtina ir į Psichologinės tarnybos išvadas, kuriose pažymėti vis dar išliekantys pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – silpnoka savitvarda, impulsyvumo problemos, silpni problemų sprendimo įgūdžiai bei pasirenkami netinkami elgesio modeliai. Visos šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia abejoti sėkmingos probacijos galimybe. Visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo dedamos pastangos yra nepakankamos. Įvertinus visas šias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog K. D. pasitaisė tiek, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, pagrįstai tikintis pozityvaus, nenusikalstamo K. D. elgesio laisvėje.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo K. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis