Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, laikas, kurį L. Z. išbuvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 15 d. 22.20 val. iki 2020 m. vasario 17 d. 12.23 val., t. y. 2 paros, pakeistas į 200 Eur dydžio baudą, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityta į paskirtą bausmę ir laikytina, jog L. Z. paskirta bausmė – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 17 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. Z. išieškotas konfiskuotinas turtas – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 8 560 Eur valstybei.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas – paliktas galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Įsiteisėjus nuosprendžiui, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. Z. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, 2020 m. vasario 15 d. apie 22.00 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 70,700 km, Antakalnio k. ribose, Kaišiadorių r., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,81 promilių girtumas, vairavo firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Porsche Cayenne“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendyje konstatuota, kad L. Z., veikdamas tyčia, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl jo veika kvalifikuota tinkamai ir yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi ir siekdamas užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamumui nusprendė išieškoti iš nuteistojo konfiskuotinos transporto priemonės, kuria padaryta nusikalstama veika, rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 560 Eur valstybei.

3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti dalyje dėl konfiskuotino turto vertės ir iš L. Z. išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „Porsche Cavemie“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį rinkos vertės atitinkančios pinigų sumos – 5 000 Eur valstybei, o netenkinus šio prašymo išieškoti automobilio „Porsche Cavemie“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). rinkos vertę be PVM atitinkančią pinigų sumą – 7 075 Eur.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl nuteistojo ir jo gynėjo prašymų ir pozicijos dėl dalinės turto vertės konfiskacijos, todėl nuteistojo manymu, nebuvo išnagrinėtas gynybos prašymas ir motyvai sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo apimties klausimą.

3.2. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu automobilio vertės konfiskavimo taikymą pagrindė, tačiau šis pagrindimas nebuvo pakankamai individualizuotas, nes nuteistojo manymu, konfiskuota visa automobilio vertė yra neproporcinga ir suvaržo L. Z. teises daugiau, negu yra būtina.

3.3. Be to, pasak nuteistojo, teismas visiškai nevertino, kad individualiame automobilio vertinime buvo pateikta rinkos vertė su PVM. Taigi pirmosios instancijos teismas prie išieškotinos automobilio vertės priskaičiavo ir PVM mokestį, nors teisės aktai to nenumato. Be to, L. Z. teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, L. Z., kaip fizinis asmuo, automobilio neparduoda, neteikia jo pardavimo paslaugos, nesudarė kokio nors sandorio ir ekonominės veiklos nevykdė, todėl nėra PVM mokėtojas ar šiuo mokesčiu apmokestinamas asmuo, todėl turto vertės konfiskavimo atveju PVM mokestis (1 485 eurų) iš 8 560 Eur sumos nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu turėtų būti išskaičiuotinas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. Z. ir jo gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto L. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, būtent dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

7. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑119-976/2018, 2K‑77‑648/2019, 2K-100-648/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

9. L. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šią nusikalstamą veiką apeliantas įvykdė naudodamas automobilį ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atitinka konfiskuotino turto požymius (nusikalstamos veikos padarymo priemonė). Byloje L. Z. pateikė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią eksperto vertinimu automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 8 560 eurų (2 t., b. l. 70-71). Taigi apylinkės teismas, skirdamas konfiskuotino turto išieškotiną vertę, vadovavosi byloje esančiais duomenimis, t. y. nuteistojo pateikta minėta ataskaita ir nustatė, jog automobilio ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 8 560 eurų. Atsižvelgiant į bylos duomenis dėl automobilio vertės nustatymo laikoma, kad teismas pasirinko tinkamą konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdą ir taip BPK nuostatų nepažeidė.

10. Atkreipiamas dėmesys, kad L. Z. nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,81 promilės girtumas. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais L. Z. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad L. Z. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu L. Z. parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, todėl teigti, kad transporto priemonės konfiskavimas ar konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas neproporcingai suvaržytų jo teises, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą, ją taikant proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių nepažeistas.

11. Byloje nustatyta, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, tai yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, šio fakto neginčija ir apeliantas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, taip pat nesant kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų kitiems asmenims priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimo pagrindų transporto priemonės apylinkės teismas nekonfiskavo pagrįstai.

12. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai, jog L. Z. teistas, paskirtą bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (2 t., 6-8, 9 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 10-15 b. l.), savo kaltę pripažino ir, nors jokia žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai sprendė iš L. Z. išieškoti konfiskuotino turto vertę lygią 8 560 eurų. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra logiška ir nors ji nuosprendyje nemotyvuota, tačiau nesutikti su ja apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Nenustačius, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Taip pat pastebima, kad, nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja teigė, jog šiuo metu L. Z. nedirbantis (2 t., 16 b. l.), žmona taip pat nedirba, turi du mažamečius vaikus, dėl ko sunki jo šeimos finansinė padėtis, tačiau nei apylinkės, nei apygardos teismui duomenų apie sunkią jo materialinę padėtį (finansinius įsipareigojimus ir pan.) ar kitus duomenis, kurie būtų svarbūs nagrinėjant konfiskuotino turto vertę – nepateikė. Nuteistasis dar iki nusikalstamos veikos darymo neabejotinai žinojo apie savo finansinę padėtį, visgi, nepaisydamas gresiančios atsakomybės ir finansinių pasekmių, pasiryžo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairuoti transporto priemonę. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai nuteistasis neturi pakankamai pajamų bausmei ar baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, tačiau tai nelemia šių pasekmių netaikymo, ir šiuo atveju nuteistasis turės pats išspręsti savo finansinius sunkumus, kurie ir susidarė dėl jo paties elgesio. Taigi, spręsti, kad nagrinėjamu atveju turi būti išieškoma tik dalis konfiskuotino turto vertės – pagrindo nėra.

14. Apelianto skundo argumentai, kad konfiskuotino turto (automobilio) vertė turi būti nustatoma be PVM taip pat nepagrįsti, kadangi tokia pozicija neatitinka aktualių teisės aktų, reglamentuojančių konfiskuojamo turto vertės nustatymą, nuostatų ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo praktikos.

15. Sprendžiant klausimą, kokia pinigų suma (automobilio kaina su PVM ar be PVM) atitinka konfiskuotino turto vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis), būtina analizuoti teisės aktus, susijusius su turto vertės nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7‑12-495/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisės aktuose nėra pateikiamos vieningos turto vertės definicijos. Aptariant turto vertę kaip tapačios sąvokos yra vartojama „turto rinkos kaina“, „turto mokestinė vertė“, „turto tikroji vertė“, „turto rinkos vertė“ ir pan. Pavyzdžiui, turto rinkos vertės išaiškinimas pateikiamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (2017 m. birželio 28 d. redakcija), reglamentuojančiame turto (verslo) vertės nustatymo principus, vertinimo pagrindus bei kitas šio įstatymo taikymo srities nuostatas. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Turto vertė – turto naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).

16. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (2013 m. birželio 7 d. redakcija) (toliau – Metodika) nustatyti turto vertinimo tikslai, tvarka, metodai bei jų taikymas. Iš šios Metodikos nuostatų matyti, kad, atsižvelgiant į turto vertinimo tikslus ir metodus, yra nustatomos vertinamo turto tikroji bei rinkos vertės (ar kitos vertės), taikant individualų vertinimą, ir, taikant masinį vertinimą, mokestinė (vidutinė rinkos) vertė (Metodikos 12, 14, 16, 21, 26 punktai). O Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V2-18 patvirtinto 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ metodinių rekomendacijų 4 punktas nustato, kad tikroji vertė – tai suma, už kurią vertės nustatymo dieną įprastomis rinkos sąlygomis sandorio šalys galėtų parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. rugpjūčio 22 d. redakcija) (toliau – Nutarimas), be kita ko, apibrėžta, kad konfiskuotas turtas – priverstinai ir neatlygintinai už padarytus teisės pažeidimus valstybės nuosavybėn paimtas daiktas (jo dalis) ar kitas turtas, kuris buvo teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė arba turi būti konfiskuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, nors ir nėra teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų; vertė – tai turto naudingumo matas, nustatytas tam tikru laiku pagal atitinkamą vertinimo metodiką. Turto vertė paprastai yra išreiškiama pinigų suma eurais (72 punktas) ir turtas įvertinamas rinkos kaina. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal šio Nutarimo IV skyriaus nuostatas, nustatančias konfiskuoto turto realizavimo tvarką, parduodamo turto kaina nustatoma pagal turto perėmimo (įvertinimo) dokumente nurodytą siūlomą kainą, į kurią įskaitytas PVM (1091, 1408, 14032 punktai). Taigi, konkreti pinigų suma už konfiskuotiną turtą atitinka turto rinkos kainą. Turto kaina (kaip rinkodaros elementas) rodo pinigų sumą, kuri mokama už turtą sudarant sandorį.

18. Taigi, sistemiškai aiškinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) nėra aktualios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su konfiskuotino turto apmokestinimu PVM. Šios teisės normos taikytinos skirtingu (specifiniu) ir tik baudžiamajai teisei svarbiu aspektu, tai yra apskaičiuojant, kokia yra reali transporto priemonės (t. y. konfiskuotino automobilio) rinkos kaina (vertė). Įgyvendinant baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM.

19. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas konfiskuotino turto vertę nustatė teisingai, teisės taikymo klaidos nepadarė ir pagrįstai tokią vertę atitinkančią pinigų sumą priteisė iš nuteistojo, todėl L. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam L. Z.. Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 120,06 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis yra darbingo amžiaus. Prašomos priteisti proceso išlaidų sumos yra realios ir pagrįstos, todėl jos išieškotinos iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. Z. apeliacinį skundą dėl 2020 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžio atmesti.

Išieškoti iš L. Z. 120,06 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 6 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.