Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. V. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2015-04-28 jis buvo (duomenys neskelbtini) servise. Jam paskambino V. B., kuris paprašė iš kažkokio buto išnešti sunkius daiktus. V. B. automobiliu atvažiavo iki serviso. Jie nuvažiavo iki kioskų (duomenys neskelbtini), kur D. V. pamatė vietinius gyventojus, pakvietė pagalbon už degtinę, sakė, kad reikės išnešti sunkius daiktus. Nuvažiavo prie kažkokio namo, kur V. turimu raktu pabandė atrakinti duris. Buto durys buvo neužrakintos. Įėjo į vidų, ten buvo jam tuo metu nepažįstamas vyras – G. G..

V. pradėjo su juo šnekėtis apie remontą, klausė kodėl jis apgaudinėja vienišas motinas, ima iš jų pinigus ir nepadaro viso darbo. Apie kokią pinigų sumą ėjo kalba, D. V. negirdėjo. G. G. pradėjo aiškinti, kad viską gerai padarė. Vėliau G. G. pradėjo blogai elgtis, grubiai atsakinėti, mojuoti rankomis, grasinti, todėl D. V. pastūmė į krūtinę, jis atsitrenkė į sieną. V. tuo metu kambaryje nebuvo, jis buvo vonioje. Kiti du vyrai buvo kambaryje. Ką jie darė, jis nematė. Bute kilo triukšmas, kažkas pasiūlė nuvažiuoti į ramią vietą pakalbėti. V. išėjo iš buto. Po ko išėjo ir visi kiti. G. ėjo kartu savo noru. V. buvo už vairo. D. V. atsisėdo gale, kur sėdėjo kiti, neprisimena. Nuvažiavus prie kažkokio miško, jie išlipo. D. V. klausinėjo G., kodėl jis apgaudinėja moteris, kelis kartus sudavė į įvairias kūno vietas, nes jis elgėsi įžūliai, be to, jam buvo pikta, kad jis apgavo moterį ir reikalavo grąžinti pinigus. V. B. nuvažiavo į parduotuvę, nukentėjusysis prie medžio pririštas nebuvo, ar kas turėjo peilį, ar kas kitas mušė nukentėjusįjį – nematė. Pats D. V. nei bute, nei būnant miške peilio neturėjo, todėl juo negrasino ir jo nedemonstravo. Kad kas būtų taip daręs - nematė. Savo ar kitų žmonių naudai pinigų nereikalavo. Turto prievartauti tikslo neturėjo. Pripažįsta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, vieną kartą pastūmė būnant bute, ir sudavė 2-3 smūgius būdamas miške. Prie medžio nukentėjusiojo nerišo, be to, nematė, kad jis būtų pririštas. Nukentėjusysis liko miške, nes jis pats to norėjo.

K. A. pažįsta, jie yra kartu sportavę. G. J. jis asmeniškai nepažįsta, jis, kaip ir K. A. - serviso darbuotojas. Kokių tai kitų ryšių su jais nepalaiko. Kartu buvusių vietinių (duomenys neskelbtini) gyventojų, kuriuos jis sutiko prie kiosko, nepažįsta, jų duomenų nežino, bet tai tikrai nebuvo K. A. ir/ ar G. J..

Neprisipažįsta, kad jis kartu su bendrininkais prievartavo turtą, nes tokio tikslo neturėjo. Sudavė nukentėjusiajam smūgius tik dėl to, kad jis elgėsi labai įžūliai ir dėl to, kad jis, kaip sužinojo būdamas bute, apgavo moterį, t. y. paėmė iš jos pinigus ir nepadarė remonto. Buto savininkės nepažįsta, su ja nebendravo.

Kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta A. R., ji yra jo žmonos draugė. A. R. skundėsi, kad nesiseka suremontuoti buto, nes pinigai skirti remontui baigėsi, o meistrai remonto nepadarė. V. B. kelis kartus buvo A. R. bute, matė, kad remonto darbai atlikti nekokybiškai, kad reikia viską griauti. A. R. įkalbėtas jis sutiko pabaigti buto remontą, tuo tikslu įvertino atliko remonto kokybę, surado darbininkus. Atliktas darbas buvo įvertintas iki 3000 Lt. Bet darbas buvo nekokybiškas, prastos medžiagos, papildomas darbas viską išgriauti ir daryti iš naujo. Tris dienas iki inkriminuojamo įvykio V. B. važinėjo į tą butą, pradėjo išvežinėti iš ten daiktus, atlaisvino butą, kad galima būtų pradėti atlikti darbus. Įvykio dieną V. B. paskambino D. V., kuris tuo metu buvo išgėręs, bet sutiko jam padėti iš A. R. buto išnešti skalbimo mašiną. V. B. automobiliu MB paėmė D. V., prieš važiuodamas į butą V. B. užsuko į parduotuvę, o išėjęs pamatė, kad D. V. kalbasi su dviem vyrais, vienas pažįstamas iš matymo vardu „A“. D. pasakė, kad šie vyrai padės, už darbą užteks jiems nupirkti degtinės butelį. Jie visi nuvažiavo į A. R. butą. Durys buvo neužrakintos. Visi keturi užėjo į vidų. Bute buvo kažkoks vyras, kaip dabar žino – G. G.. V. B. išsakė jam savo nuomonę apie jo nekokybišką darbą. G. G. pradėjo išsisukinėti ir akivaizdžiai meluoti. Tada jie visi pradėjo jam rodyti jo darbo trūkumus, akivaizdžius ir neprofesionaliai paslėptus. G. akivaizdžiai melavo. V. B. pastebėjo baltą lapą su ranka rašytu tekstu, Tame lape buvo surašytos medžiagos, sumos. G. G. elgėsi provokuojančiai. V. B. ramino D. V. ir jo pažįstamus, sakė, kad iš pradžių išneštų skalbimo mašiną, bet jie pirmiausiai norėjo išgerti atsineštą degtinę. G. G. prisipažino, kad A. R. pinigus išleido: nusipirko automobilį. Kažkas pasiūlė G., kad šis grąžintų R. pinigus, nes pagal skaičiavimus jis paėmė apie 15-17 tūkstančių Lt. G. G. beveik sutiko, pasakė, kad paskambins draugui, kuris jam paskolins pinigų. Jis iš savo telefono kažkam paskambino, kažkuriuo metu V. B. paėmęs iš jo telefoną taip pat kalbėjo su tuo žmogumi, pakalbėjęs telefoną grąžino G. G.. V. B. išsitepė, todėl nuėjo į vonią. Tada išgirdo triukšmą. Atėjęs pamatė, kad G. atsirėmęs į sieną, kraujo nesimatė. Visi vyrai buvo atokiau. V. B. liepė netriukšmauti, kad kaimynai neiškviestų policijos ir išėjo prie mašinos. Privarė automobilį iki laiptinės, pats sėdo už vairo. Likusieji turėjo susirinkti savo daiktus ir ateiti į automobilį. Skalbimo mašinos nusprendė nenešti. Po kiek laiko visi atėjo. D. V. atsisėdo į priekį šalia V. B., kiti ant galinės sėdynės, G. sėdėjo per vidurį. V. B. nusprendė pavažiuoti atokiau. Privažiavus mišką V. B. juos išleido, pats nuvažiavo į parduotuvę. G. G. prie medžio nebuvo pririštas. D. su kitais gėrė atvežtą degtinę. G. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti miške, kai vietoje nebuvo V. B., jis pats G. G. nemušė, tik G. G. pagrasinus susidorojimu iš pykčio į jo pusę metė tapkę. Tvirtina, jog iš G. G. pinigų nereikalavo, G. G. pats siūlė grąžinti pinigus buto savininkei, kažkam skambino tikslu pasiskolinti. Susiruošus išvažiuoti iš miško, G. G. atsisakė važiuoti ir liko miške.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. savo kaltę neigė, nurodydamas, jog jis iš G. G. pinigų nereikalavo, jo nemušė, kas jį sumušė – nematė, matė tik, kad einant į mašiną D. V. pastūmė G. G., o iš parduotuvės grįžęs į mišką, matė, jog G. G. prie rankos ar kojos buvo pririšta virvė, bet prie medžio nebuvo pririštas, prisipažino tik iš pykčio G. G. pataikęs tapke. (b.l. 109-114 4 t.).

Kaltinamasis G. J. parodė, kad kaltu dėl inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažįsta. Iš pranešime apie įtarimą išvardintų žmonių gerai pažįsta tik K. A., tarp jų yra draugiški santykiai, jie kartu dirba. Kiti kaltinamieji yra jo klientai, nes G. J. prekiauja automobilių detalėmis. Su jais bendrauja tik darbo reikalais. Nukentėjusiojo nepažįsta. Kaltinime nurodytose vietose, t.y. bute, (duomenys neskelbtini), ir miške, šalia (duomenys neskelbtini) nėra buvęs. Neprisimena ką veikė ir kur buvo 2015-04-28 vakare. Jokio nusikaltimo nepadarė ir jokių aplinkybių nurodyti negali. Inkriminuojamo nusikaltimo metu važinėjo „Jeep Grand Cherokee“ baltos spalvos. D. V. prieš trejus metus yra turėjęs automobilį BMW. Įmonė, kurioje dirba, yra (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) 3-4 km. Dažnai važiuoja į tą pusę ir į parduotuvę, galėjo važiuoti detalių į automobilių sąvartynus. Jį sulaikė po 4 mėnesių, todėl nepamena, ką tiksliai veikė įvykio dieną. Galimai tas pats telebokštas aptarnauja jo darbo vietą, butą bei miškelį, kuriuose vyko nusikaltimas.

Kaltinamasis K. A. kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino. Nurodė, jog G. J. yra bendradarbis, o D. V. ir V. B. – klientai. Kaltinime nurodytu adresu niekada nebuvo. Nepamena, ką aš veikė 2015-04-28. Nukentėjusiojo - nepažįsta. Kaltinime nurodytais adresais bute ir miške niekada nebuvo. Nukentėjusiojo negąsdino ir nežalojo, kodėl nukentėjusysis duoda parodymus apie jį – nežino.

Kaltinamieji V. B., D. V., K. A. iš esmės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltais neprisipažino. V. B., D. V. pripažino tik keletą jiems inkriminuojamų veiksmų, tačiau, teismo nuomone, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis G. G. parodė, kad A. R., jo sesers vyras, pasiūlė suremontuoti jo buvusios žmonos butą. G. G. susitiko su A. R., bei sutarė dėl remonto darbų atlikimo bute, (duomenys neskelbtini). Kiek suprato, A. R. A. R. buvo pasiūlęs ir daugiau kitų darbininkų, iš kurių A. R. pati jį išsirinko. Su A. R. pasirašė susitarimą, kuriame išvardino būsimus darbus bei medžiagų sąrašą, suderėjo darbų kainą - 15000 Lt. Iš karto A. R. jam davė avansą 1450 eurų, po to du kartus davė po 1200 eurų, vėliau - 400, 150, 20 eurų. Jis už duotus pinigus atliko remonto darbus A. R. bute, jei visus darbus būtų baigęs, tai A. R. dar būtų turėjusi primokėti 2 000.

A. R. atvykdavo į butą, su ja buvo sprendžiami iškylantys statybų klausimai. 2015 m. balandžio mėn. į butą atvažiavo A. R. kartu su savo dukra, kuri atpažino jį (G. G.) kaip dabartinės A. R. žmonos (J. R.) brolį. Jis nuo pat susitarimo sudarymo dienos žinojo kas yra A. R.. Kai A. R. sužinojo apie jo (G. G.) giminystės ryšį, pasakė, kad nebūtų jo samdžiusi, sakė, kad dabar turės ant ko atsižaisti. Tarp jų prasidėjo nesutarimai, ji reiškė pretenzijas dėl darbų atlikimo, pradėjo jį ignoruoti. Su A. R. bei santechniku buvo sutarta susitikti remontuojamame bute dėl darbų atlikimo, tačiau A. R. į skambučius neatsiliepė. 2015-04-28 apie 12 val. jam paskambino A. R. ir pasiūlė susitikti 18 val. bute, aptarti darbų atlikimo ir apmokėjimo klausimus. Jis siūlė susitikti mieste, tačiau ji norėjo susitikti bute, todėl jis kartu su savo pažįstama A. V. automobiliu VW Passat atvažiavo nurodytu laiku prie namo. A. V. liko laukti automobilyje. Jis jai pasakė, kad užtruks iki 30 min. Nuėjęs į butą atsirakino duris ir paskambino A. R., pasakė, kad jau laukia bute. Pastaroji atsakė, kad tuoj ateis. Būdamas svetainėje išgirdo, kad kažkas atidarė buto duris. Į butą įėjo keturi nepažįstami vyrai. Tuo metu jam nepažįstamas V. B. išreiškė priekaištus, kad jis (G. G.) apgaudinėja vienišą moterį su vaiku, pradėjo kabinėtis prie darbų kokybės, paklausė kur jis (G. G.) padėjo pinigus. G. G. bandė paaiškinti situaciją, tada vyrai apstojo jį ratu. Neatsimena, kuris iš jų pirmas sudavė jam vieną smūgį rankos kumščiu į galvą. Tada kitas vyras, bet tiksliai neprisimena kuris, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvą, kažkuris spyrė į šoną. V. B., kuris viskam vadovavo, pareikalavo 5000 litų, išplėšė G. G. iš rankų mobilųjį telefoną ir pareikalavo, kad jis (G. G.) kam nors dabar skambintų, kad kas nors atvežtų reikalaujamus pinigus arba atvažiuotų ir už jį laiduotų. G. G. paprašė, kad jam atiduotų telefoną, jį atgavęs, paskambino savo buvusiam uošviui E. L. ir pasakė, kad ant jo „užvažiavo berniukai kaip 90-aisiais metais“. Tada V. B. išplėšė iš rankų telefoną ir pats pradėjo kalbėtis su jo uošviu. Telefone netyčia įsijungė garsiakalbis ir uošvis pasakė, kad nori kviesti policiją, o V. B. išjungė telefoną, išėmė bateriją ir SIM korteles, telefoną išmetė.

K. A. rankose žongliravo peilį. Tada trys vaikinai, išskyrus vieną vyrą (vairuotoją), pradėjo G. G. mušti rankomis ir kojomis. Mušė į įvairias kūno vietas, nuo ko jis apsvaigo, bet sąmonės neprarado. Vienas iš vyrų sugriebė jį už pakarpos ir visi laiptais palydėjo iki automobilio BMW, V. B. pasakė, kad „važiuosim į mišką“. Kažkas užrakino buto duris, negali pasakyti ar kaltinamieji turėjo raktą, ar užrakino duris iš jo (G. G.) paimtu raktu. Link automobilio vedė K. A. ir D. V.. G. G. buvo įlaipintas į automobilį ant galinės sėdynės, sėdėjo per vidurį. Šalia jo sėdintys vyrai liepė palenkti galvą, palenkė jam galvą žemyn, kad jis nematytų, kur važiuoja. Važiuojant jie vis nerasdavo vietos kur galima sustoti, o, kai sustojo, jie nuvedė jį į mišką. Vedant į mišką 3 vaikinai vis suduodavo po kelis smūgius (iš viso ne daugiau 5 smūgių) rankų kumščiais ir kojomis. Kas tiksliai kiek kartų ir į kurias vietas smūgiavo, negali pasakyti. Vairuotojas nesmūgiavo, ėjo šalia. G. G. buvo privestas prie medžio, kur jis buvo pririštas. Visus veiksmus darė trise, vairuotojas stovėjo šalia, viskam vadovavo V. B.. G. G. dešinė akis buvo „užpilta“ kraujo ir jis ja nieko nematė. V. B. su vairuotoju išvažiavo degtinės. V. B. sakė, kad G. G. galvotų, kur gauti pinigų. K. A. ir toliau, stovėdamas šalia, sukiojo peilį rankose. Vyrai ištisai klausinėjo kur jis (G. G.) padėjo pinigus, gautus už darbą ir, apskritai, kur jis dabar galėtų gauti pinigų. Tuo pat metu jie suduodavo smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Po kurio laiko grįžo V. B. su vairuotoju, atvežė degtinės. Vyrai gėrė degtinę, davė butelį ir G. G. į rankas išgerti, kad numalšintų skausmą. Vėliau jį nuvedė prie kito medžio, vėl pririšo. Priėjo V. B., sakė, kad nori su juo pasikalbėti, klausė, kas gali atvežti pinigų. Tuomet V. B. rankų kumščiais ir kojomis mušė į įvairias kūno vietas, sudavė iki trijų smūgių, nukritusia šlepete mušė per galvą. Mušė tai vienas tai kitas, smūgių jau neprisimena, buvo praradęs sąmonę. G. G. ant galvos pylė mineralinį vandenį, kad atsipeikėtų. Vienas iš vaikinų (negali pasakyti kuris), spyrė koja į akį. Iš automobilio atsineštu metaliniu visrakčiu daužė per plaštakas ir kelius. Kas tai darė nepamena, bet tikrai - V. B.. Šias aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog visrakčiu mušė V. B. ir D. V., tarpusavyje tarėsi apie nukentėjusiojo nušovimą). Kažkuriuo tai egzekucijos metu V. B. grasino nusišlapinti jam į burną. D. V. jį nutempė prie medžio, apvyniojo aplink galvą ir medį virvę ir pradėjo traukti virvę į save, tokiu būdu spausdamas galvą. Kiti spardė kojomis ir mušė rankomis. V. B. reikalavo ir pinigų, grasino, jog jeigu kreipsis į policiją, kad susidoros su sese, išprievartaus mašinoje likusią A. Jie pasakė, kad jį atriš, liepė eiti į nurodytą pusę. Apie 10 min. G. G. gulėjo ant žemės, jų šalia jau nebuvo. Po to jis ėjo per mišką, išėjęs ant kelio ir sustabdė automobilį.

Kaltinamieji V. B., D. V. ir K. A. tikrai dalyvavo nusikaltimo padaryme, visi jie prieš G. G. vartojo smurtą. G. J. iš sudėjimo panašus į vairuotoją, kuris jo atžvilgiu jokių fizinių veiksmų neatliko, tačiau kartu su kitais buvo bute ir miške. Atpažinimo metu nurodė į G. J., nes gretimai buvo gynėjas. Dėl jo dalyvavimo nusikaltimo metu abejoja ir jo negali tvirtai atpažinti ir teisme.

Iš esmės kaltinamieji galutiniame etape reikalavo būtent tokios sumos, kokią jam sumokėjo A. R.. Jis ėjo dirbti dėl to, kad A. R. jo pasiūlymas buvo priimtiniausias. Su A. R. jo santykiai buvo geri, kol ji nesužinojo, kad jis yra dabartinis A. R. svainis. Dėl papildomų darbų su A. R. buvo susitarę žodžiu, jei būtų juos padaręs, A. R. būtų dar jam skolinga. Prieš pradedant remonto darbus buvo numatyta, kad darbai bus pradėti 2015-03-25, darbų pabaiga – 2015-05-01. Susitarime buvo numatyta kokie bus atliekami darbai ir kokios medžiagos bus nupirktos, išvardintų darbų ir medžiagų vertė (15000 Lt). G. G. atliekamus darbus fiksavo – fotografavo, nuotraukos pridėtos prie bylos, juose atsispindi jo atlikti darbai ir nupirktos kai kurios medžiagos. Darbų proceso metu kai kurie numatyti darbai nebuvo atlikti, nes jie buvo neaktualūs (sutartyje prie šių darbų pažymėtas – 0), be to dėl įvykdyto nusikaltimo jo atžvilgiu jis kai kurių darbų negalėjo padaryti, tačiau buvo atlikti kai kurie kiti, sutartyje nenumatyti, bet būtini darbai pagal žodinį susitarimą bei nupirktos papildomos medžiagos. Medžiagas supirkinėjo, darbą organizavo G. G.. Be to, kad būtų ekonomiškiau, nereikėtų samdyti transporto, nes buvo didelis atstumas iki objekto, už gautus pinigus jis nusipirko seną VW Passat Caravan 600 eurų vertės. Dėl neužbaigtų darbų dalis nupirktų medžiagų liko nepanaudotos. Visas medžiagas jis laikė A. R. bute ir po nusikaltimo jos jai ir pasiliko. Be to, dėl atsiradusių ir eigoje pakitusių drabų (radiatorių keitimo ir pan,.) atsirado ir papildomų išlaidų, nes padidėjo statybinių medžiagų poreikis. Darbai užtruko, dėl didelio papildomo kiekio nenumatytų ir sudėtingų darbų (pav., negalima buvo nupjauti senų radiatorių, nes buvo nepasibaigęs šildymo sezonas). Visi pagrindiniai paruošiamieji darbai buvo atlikti, jis turėjo galimybę sutartu laiku užbaigti remontą. Buvo suderėta ir jam sumokėta konkreti suma, į kurią turėjo įsitekti ir medžiagų pirkimas, transportavimas, papildomi darbai bei jo atlyginimas. Visų darbų metu A. R. periodiškai užeidavo į butą, ji niekada nereiškė priekaištų dėl darbų kokybės ar delsimo. Jos elgesys ir požiūris į jį pasikeitė tik po to, kai ji sužinojo apie jo ir J. G. – R. giminystės ryšį.

Dėl šio įvykio patyrė turtinę 110 Eur dydžio (prarado telefoną, suplėšyti marškinėliai, kt. rūbai) ir neturtinę žalą (jis buvo kankinamas, žeminamas jo orumas ir t.t.). Nusikaltimo metu G. G. buvo po stuburo operacijos, veikė jį psichologiškai bauginančiai.

Nukentėjusysis G. G. parodymų patikrinimo vietoje parodė vietą miške, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) (b.l. 51-55, 61-63 1 t.).

Iš liudytojos A. V. parodymų matyti, jog 2015-04-28 ji su G. G. tvarkė jos buto remonto reikalus. G. jai minėjo, kad apie 18 val. jis turės reikalų (duomenys neskelbtini) rajone. Apie 17.30 val. G. G. jai girdint kažkam paskambino. Ji girdėjo, kad jis bendravo su moterimi, su kuria susitarė susitikti 17.45 val. G. pasakė, kad jam reikia susitikti su buto, kuriame darė remontą, šeimininke aiškintis dėl tolimesnės remonto eigos. Jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). G. išėjo susitikti, sakė grįš po pusvalandžio. Ji pasiliko automobilyje, laukė apie valandą. Nesulaukusi G. jam parašė SMS ir paskambino, bet jo telefonas buvo išjungtas. Tada paskambino G. broliui R., pranešė kad G. dingo, o jo telefonas išjungtas. Pastarasis pasakė, kad ji užrakintų automobilį ir eitų namo. Taip ji ir padarė. Po kurio laiko jai perskambino G. sesuo J., ji pradėjo klausinėti kur ieškoti G., ji jai pasakė, kad jis dingo nuėjęs į kažkokį butą (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 J. telefonu pranešė, kad surado sumuštą G. ligoninėje. Būdama automobilyje kokio tai įtartino asmenų judėjimo, muštynių bei asmenų, kurie sumušė G. ji nematė. Automobilis stovėjo nuošaliau, ji net nežinojo, į kurį konkrečiai namą/butą G. nuėjo.

Iš liudytojos J. G.–R. parodymų, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, jog ji yra G. G. sesuo. Jos brolis atliko remonto darbus A. R. bute. 2015-04-28 jai paskambino kitas brolis ir paklausė, ar ji turi vyro (A. R.) buvusios žmonos telefono numerį, kadangi jam paskambino G. draugė A., kuri kartu su G. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), ir liko laukti automobilyje, kol G. susitiks su A. R. ir aptars remonto klausimus. Žadėjo užtrukti apie pusę valandos. A. pralaukė G. automobilyje nuo 17.45 iki 20 val. G. telefonas išjungtas ir ji negali su juo susisiekti. J. G.-R. atsakė, kad neturi A. numerio, galimai G. užtruko dirbdamas. Apie situaciją ji papasakojo sutuoktiniui A. R., kuris paskambino A. R., paklausė, ar jie buvo susitikę su G., paprašė, kad ji nueitų pasižiūrėtų į remontuojamą butą. A. jam atsakė, kad niekur neis, nes neturi raktų, kuriuos atidavė G. Ji (J. G.–R.) kartu su A. R. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė. A. R. dar kartą paskambino A. R., paprašė ateiti su buto nuosavybės dokumentais prie buto, kad avarinė tarnyba atrakintų duris. Ji atsisakė, pasiūlė visą tai atlikti sekančią dieną. Po to neatsiliepė į skambučius ir SMS. Ji (J. G.–R.) paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kur ją nukreipė į policijos komisariatą, paskambinusi sužinojo, kad G. G. yra Lazdynų ligoninėje. Nuvykus į ligoninę ir susitikus su G. G., pastarasis paklausė: „kur A., ar jos niekas neišprievartavo“. Jos vyras A. R. įjungė diktofoną, kad įrašytų G. pirmą pasakojimą. Jis papasakojo, kad iš buto jį paėmė keturi vyrai ir išvežė į mišką, kur kankino tris valandas. Bute jis laukė buto savininkės A. R., tačiau ji nepasirodė, o atėjo vyrai, kurie teigė, kad blogai atlikti remonto darbai. G. sakė, kad iš savo telefono skambino savo uošviui ir davė tiems vyrams su juo pakalbėti. Nurodė, kad automobilio raktai liko bute (b.l. 98-101 1 t.)

Liudytojas A. R. parodė, kad jis yra G. G. švogeris. G. atliko remonto darbus A. R. buvusios žmonos - A. R., su kuria turi bendrą vaiką, bute (duomenys neskelbtini). A. R. jo prašė surasti rangovus, todėl A. R. jai pasiūlė tris, tačiau nurodė, jog daugiau į buto remonto darbus jis nesikiš. Konkretų rangovą (G. G.) išsirinko ji pati. Tai kad ji išsirinko jo dabartinės žmonos brolį, A. R. A. R. nesakė, nes manė, jog tai perteklinė informacija. 2015-04-28 apie 20.30 val. A. R. žmona J. R. pasakė, kad jai apie 20 val. skambino jos kitas brolis ir paklausė, ar ji turi buvusios jo žmonos A. telefono numerį, nes jam skambino G. G. draugė A., kuri kartu su G. važiavo į (duomenys neskelbtini) ir liko laukti automobilyje, kol G. susitiks su A. ir aptars remonto darbus. Žadėjo užtrukti apie pusvalandį. G. telefono numeris išjungtas ir ji negali su juo susisiekti. Apie 20.40 val. jis susisiekė su savo buvusia žmona A., paklausė, ar ji buvo susitikusi su G., paprašė, kad ji nueitų į savo butą ir pažiūrėtų, ar jo ten nėra. Ši atsakė, kad neturi antrų raktų, nes vienintelis raktas pas G. Jis kartu su žmona nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė. Tuomet jis paskambino A. ir paprašė ateiti atrakinti butą arba kviesti tarnybas, kad galėtų atrakinti/išlaužti duris. A. atsisakė tai padaryti, pasakė, kad tai padarys sekančią dieną. Vėliau ji į skambučius ir SMS neatsakinėjo. J. R. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir gavo informaciją, kad G. G. yra Lazdynų ligoninėje. Ligoninės priimamajame jie laukė gydytojo, vėliau G. vežant į palatą šis paklausė, kur yra A., ar jos niekas neišprievartavo. Palatoje A. R. įjungė diktofoną, o G. G. papasakojo, kad iš buto jį paėmė keturi vyrai ir išvežė į mišką, kur kankino tris valandas. Bute jis laukė A. R., tačiau ji nepasirodė, o atėjo keturi vyrai, kurie reiškė pretenzijas dėl remonto. Taip pat G. sakė, kad skambino iš savo telefono uošviui ir davė tiems vyrams kalbėti.

Liudytoja A. R. parodė, kad 2015 m. pradžioje ji kreipėsi į savo buvusį vyrą A. R., kad jis padėtų surasti meistrus buto remontui. Elektroniniu paštu nusiuntė jam buto (duomenys neskelbtini) planą, apytiksliai paaiškino ko norėtų. A. R. jai atsiuntė kelis rangovų variantus. Susisiekus su jo siūlomu rangovu G. G. ji susitarė, kad darbai bus atlikti už 15 000 Lt iki 2015-05-01, pasirašė sutartį. Nuo 2015-03-25 iki 2015-04-24 ji G. G. sumokėjo 15772, 68 Lt (4568 eurus). G. G. darbus pradėjo 2015 m. kovo pabaigoje. 2015 m. balandžio pabaigoje pareikalavo, kad G. G. pagrįstų išlaidas ir pateiktų čekius. Iš jo pateiktų čekių buvo matyti, kad jis medžiagoms išleido apie 3000 Lt. 2015 m. balandžio pabaigoje G. G. jai pasakė, kad darbų tęsimui reikalinga dar daugiau pinigų, o jei ji nori, kad darbai visgi būtų greičiau baigti, jam reikės kviesti daugiau darbininkų. Ji klausė G. G., kodėl taip vangiai vyksta darbai, o jis atsakė, kad jis neturi laiko, yra užimtas kita veikla, nes lanko brokerių kursus. Apie tai, kad remonto darbai turėjo būti baigti iki 2015-05-01, nes tuo metu turėjo baigtis nuomos sutartis, G. G. buvo informuotas iš anksto, t. y. dar pasirašant sutartį, todėl sutartyje ir buvo numatyta darbų pabaigos data. Apie tai, kad G. G. yra jos buvusio vyro A. R. dabartinės žmonos brolis, sužinojo atsitiktinai 2015-04-08. Ši naujiena ją sutrikdė. Ji pasijautė savotiškai apgauta ir šantažuojama, kadangi G. G. paminėjo, kad negali užbaigti darbų, nes jiems užbaigti reikalinga daugiau pinigų. Ji apie problemas su remontu papasakojo savo draugėms N. B. ir N. V.. Taip pat ji pati bendravo apie tai su V. B., jis pats lankėsi jos bute ir žiūrėjo kokie darbai buvo atlikti. V. B. jai paaiškino, kad jau atlikti darbai ir panaudotos medžiagos yra nekokybiški. Ji su V. B. apie G. G. atliktų darbų vertę ir jo išlaidas už medžiagas nekalbėjo. Ji galvojo, kad jai reikia susitikti su G. G. ir aptarti, kokiai sumai jis neatliko darbų ir kokie darbai atlikti nekokybiškai. 2015-04-28 ryte, tikslaus laiko neprisimena, A. R. atsiuntė SMS, kurioje parašė, kad ji turi susitikti ir pasišnekėti su G. G.. Tos pačios dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, ji paskambino G. G. ir jie susitarė susitikti apie 18 val. Susitarė, kad jis atvažiavęs iki jos buto paskambins. Tą pačią dieną apie tai ji kalbėjo ir su V. B., norėjo, kad jis dalyvautų jų su G. G. susitikimo metu, kadangi V. B. gali įvertinti atliktų darbų mastą, jų kokybę ir kainą. Apie 18 val. jai paskambino G. G. ir pranešė, kad jau atvažiavo į remontuojamą butą. Ji tuo metu buvo užsiėmusi, gamino dukrai maistą, todėl iš karto paskambino ir pranešė apie G. G. atvykimą V. B.. Tuo metu ji gyveno netoliese, todėl pati planavo ateiti kai pabaigs savo darbus. Po valandos, pabaigusi namų ruošą, atėjo į savo remontuojamą butą, atsirakino duris, tačiau jame nieko nebuvo. Jokių įtartinų grumtynių pėdsakų nepastebėjo. Tuo metu supyko, nes pagalvojo, kad G. G. ją apgavo ir neatvažiavo, arba nesulaukęs išvažiavo, nesuprato, kodėl ir V. B. bute nėra. Tos pačios dienos vakare jai paskambino V. B., kuris kažką nerišliai kalbėjo, ji pagalvojo, kad jis apsvaigęs, buvo supykusi ir nenorėjo su juo kalbėtis. Tos pačios dienos vakare keletą kartų skambino A. R., kaltino ją dėl G. G. dingimo. Neprisimena, ar tai buvo iki V. B. skambučio, ar po jo. Apie tai, kad V. B. panaudos G. G. atžvilgiu smurtą, nežinojo ir tikrai dėl to iš anksto nesitarė. Apie tai, kad V. B. tą vakarą susitikimui su G. G. pasikvietė daugiau žmonių, ji sužinojo tik susipažinusi su pranešimu apie įtarimą. Iki šiol mano, kad G. G. yra jai skolingas, nes jis visų sutartų darbų neatliko, o jei ir atliko, tai nekokybiškai, G. G. atliko ne daugiau kaip 30% visų sutartyje numatytų darbų, dėl to ji galimai kreipsis į teismą civilinio proceso tvarka. Kodėl jos sumokėta pinigų suma sutapo su V. B. reikalauta iš G. G. pinigų suma – nežino.

Iš liudytojo V. G. parodymų, pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka, matyti, kad 2015 metais kovo mėnesio pabaigoje jam paskambino draugas G. G., kuris paprašė padėti daryti remontą (duomenys neskelbtini). Sutiko jam padėti, bet įspėjo, kad galės padėti tik tris dienas per savaitę. Kitą dieną jis ir G. G. nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį butą ir nusivežė savo įrankius, pasiruošė darbui. Savininkė A. bendravo su G. G., jam duodavo pinigus už kuriuos pirkdavo medžiagas. Ji taip pat jam duodavo pinigus už atliktus darbus. G. G. rinko visus čekius ir pateikdavo savininkei. Savininkė gan dažnai užeidavo į remontuojamą butą, visada bendraudavo maloniai. 2015-04-24 atėjo savininkė, G. G. jai pasakė, kad reikia pinigų pirkti medžiagas, tada savininkė priėjo prie jo (V. G.) ir davė 20 eurų bei pasakė, kad jis (V. G.) nupirktų medžiagas. Jam buvo labai keista, kad savininkė su G. G. nebendravo, o jei ką ir pasakė, tai labai šaltai, nes iki tol visada piniginius reikalus su savininke tvarkė G. G.. Suprato, kad kažkas tarp jų įvyko, bet kas - nesidomėjo. 2015-04-25 ryte jis ir G. G. nuvyko į parduotuvę, nupirko reikalingas medžiagas ir nuvyko į butą toliau dirbti. Tą dieną jie baigė daryti grindis. Grindys buvo išklotos naujai nupirkta plokšte. Tą dieną taip pat buvo užėjusi savininkė, bet ji buvo labai trumpai, tik pasakė, kad pirmadienį nuiminės radiatorius, nes jau grindys yra užbaigtos. Važiuojant namo G. G. sakė, kad pirmadienį skambins savininkei ir kalbės dėl tolimesnių darbų. V. G. paklausė, kas tarp jo ir savininkės įvyko. G. G. atsakė, kad savininkė jam dar nesumokėjo visų pinigų už atliktus darbus, o pikta dėl to, kad sužinojo, jog jis yra jos buvusio vyro, dabartinės žmonos, brolis. Minėjo, kad savininkė jam sakė: „būčiau žinojusi kas tu, būčiau nesamdžiusi dirbti". Daugiau jie apie tai nekalbėjo. Antradienį V. G. skambino G. G., bet jo telefonas buvo išjungtas. Kitą dieną telefonas taip pat buvo išjungtas, tai jam pasirodė keista, nes G. G. tai nebūdinga. Jam apie tai, kad G. G. yra ligoninėje sumuštas, pasakė klasiokas (b.l. 125-126 1 t.).

Iš liudytojo A. K. parodymų, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad 2015-04-28 apie 22 val., (duomenys neskelbtini) prie jo sustojo tamsios spalvos automobilis. Vairuotojas atidarė langą ir rusiškai su akcentu paklausė, ar jis nori užsidirbti pinigų. A. K. sutiko, sužinojo, kad reikės viename bute išardyti senas grindis. Susitarė kitą dieną ryte susitikti (duomenys neskelbtini) prie Maxima parduotuvės. Automobilyje buvo tik vienas vairuotojas. Kitą dieną jis atėjo į sutartą vietą. Prie jo priėjo tas pats vyras. Jie kartu nuėjo iki buto, kuriame vyko remontas. Butas buvo dviejų kambarių ir virtuvės. Bute buvo senos grindys iš lentų. Tuo metu bute jau dirbo du darbininkai. Vyras nurodė, kad reikia išardyti visas grindų lentas ir jas tvarkingai pastatyti lauke prie namo kampo. Po 1-2 valandų atvažiavo dar vienas darbininkas. A. K. šitų trijų bute dirbusių darbininkų niekada anksčiau nebuvo matęs. Suprato, kad du pirmieji į butą atėję darbininkai šį vyrą pažinojo, nes su juo daugiau bendravo ir kreipėsi į jį „V“ vardu. Jie visame bute išardė senas grindų lentas ir tvarkingai sustatė prie namo. Jis nieko įtartina ant grindų nepastebėjo. „V“ tik paaiškino apie darbą ir pats išėjo. Apie pietus į butą atėjo moteris, atnešė pavalgyti. Kai visi pavalgė ir tęsė darbą į butą atėjo policijos pareigūnai, kurie visus pristatė į policijos komisariatą. Jie aiškinosi dėl darbo. Apie jokį nusikaltimą nieko nežino. Su „V“ daugiau nebendravo, jis pažadėtų 15 eurų už darbą taip ir nesumokėjo. Darbo nepabaigė. Daugiau į tą butą nėjo (b.l. 127-128 1 t.).

Iš liudytoja apklaustos N. B. (A. R. draugės ir kaltinamojo V. B. žmonos) parodymų, pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka, matyti, kad A. R. pažįsta apie 2 metus, jų vaikai draugauja, tarp jų su A. R. draugiški santykiai. A. pasakojo, kad ji sunkiai skyrėsi su savo vyru, kad jos vyras nuolat kreipiasi į teismą dėl vaiko, kaltina, kad ji bloga mama, norėjo atimti iš jos vaiką. A. padavė buvusį vyrą į teismą dėl alimentų indeksacijos. Neužilgo po to, kai buvo priteista alimentų indeksacija, A. kreipėsi į buvusį vyrą pagalbos atliekant remontą jos bute. A. R. pati pasakojo, kad ji jam parašė žinutę, kad atsisakys indeksacijos, jei jis suras gerą meistrą. Kiek jai yra žinoma, jos buvęs vyras rekomendavo meistrą, kurį ji vėliau ir pasisamdė. Tik vėliau A. išsiaiškino, kad šis meistras yra jos buvusio vyro dabartinės žmonos brolis. Tikslios datos neprisimena, 2015 m. pavasario pabaigoje, A. R. jai guodėsi, kad niekaip negali užbaigti remonto bute, kad meistrui, kuris turėjo atlikti remontą sumokėjo nemažus pinigus (apie 20 000 litų), o šis sutartų darbų neatlieka, po to, kai ji pradėjo su juo griežčiau bendrauti ir reikalauti laiku pabaigti darbus, nuo jos pradėjo slapstytis. N. B. lankėsi minėtame bute, matė, kad ten nieko gero nepadaryta, remonto darbai neatlikti. Buvo išgriauta vonioje siena, nekokybiškai išmūryta, nekokybiškai užšpakliuota, senos grindys girgždėjo. Jos supratimu, atlikti darbai nebuvo verti sumokėtų pinigų. A. iš pradžių netikėjo, kad ją meistras apgaudinėja. Tikslios datos neprisimena, buvo šilta, jie sėdėjo kieme, kartu buvo A. su savo dukra, jos vyras V. B., A. pasakojo, kad jai baigiasi nuomos sutartis, ji turi išsikraustyti su savo mažamete dukra iki gegužės 1 d., rudenį jos dukra turėjo pradėti lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini) visiškai neparuoštas ir ji negali ten su vaiku gyventi. Tada ji su savo vyru padėjo jai užbaigti remontą. Jos vyras padėjo nupirkti reikiamas medžiagas, surado meistrus, kurie jai greitai ir kokybiškai padarė remontą. Apie tai, kad meistras, kuris apgavo A., buvo sumuštas, nieko nežinojo, kol apie tai papasakojo pati A. R., nes R. pradėjo siuntinėti grasinamus ir sumušto žmogaus nuotraukas (b.l. 130-131 1 t.).

Iš liudytojo S. Š. parodymų, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad 2015 balandžio pabaigoje, jis su G. B., M. A. ryte buvo prie kiosko (duomenys neskelbtini). Prie jų priėjo jo kaimynas V. B., kuris pasiūlė jiems užsidirbti butelį degtinės ir pavalgyti už tai, kad išvalytų butą ir išneštų statybines šiukšles, tai yra paruoštų butą, kad jame galėtų dirbti kiti darbininkai. V. B. jiems parodė butą trečiame aukšte (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai jie atėjo, bute buvo dar vienas darbininkas, kurio nepažįsta. Jie nuo ryto dirbo maždaug iki 15 ar 16 val., išdaužė betonines sienas vonioje, išnešė išrinktas grindų lentas. Dalis grindų jau buvo išardyta, o likusias išardė patys. Vėliau tas grindlentes jis pasiėmė ir panaudojo vietoj malkų. V. B. pasakė, kad buto šeimininkė išvarė prieš tai dirbusius darbininkus, nes jie nieko gero nepadarė. Bute buvo kažkokie darbo įrankiai, bet jie buvo nereikalingi, jų nenaudojo, jokių kitų daiktų nepastebėjo ir nieko nepasiėmė. Po to tą pačią dieną atvažiavo policija ir juos nuvežė į 2 PK. Kadangi dirbo šiame bute be jokios sutarties, už nelegalų darbą gavo 145 eurų baudą. Daugiau šiame bute jis nesilankė (b.l. 135 1 t.).

Liudytojas V. M. parodė, kad jis pažįsta G. G., jų santykiai yra draugiški. Tikslios datos neprisimena, 2015 pavasarį, G. G. paprašė, kad jis jam padėtų viename objekte. Jis tuo metu remontavo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Jis G. G. padėjo atlikti kai kuriuos pagalbinius darbus. Nuolat ten nedirbo, šiame bute jis buvo tik kelis (gal tris) kartus. Tuo metu šiame bute jau buvo išardyta santechnika, nuimtos plytelės, išgriautos kai kuriuos sienos, padaryti elektros instaliacijos darbai. Visų atliktų darbų neakcentavo, bet kiek suprato, kad buvo likę tik nepadaryti baigiamieji apdailos darbai – plytelių, tapetų ir lubų klijavimo darbai, radiatorių kabinimas. Be to jis G. G. padėjo įsigyjant ir į butą atvežant medžiagas.

Pagal BK 181 str. 2 d. atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos.

Tai, jog kaltinamieji V. B., K. A., D. V. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą, teismo nuomone, patvirtina ne tik nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga.

Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 121 1 t.) matyti, jog 2015 04 28 apie 21.30 patruliuodami policijos pareigūnai (R. A. ir A. V.) iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur sumuštas ir apiplėštas vyriškis. Atvykus minėtu adresu (duomenys neskelbtini) Sankryžoje pastebėjo prie važiojamosios kelios dalies sėdintį nukentėjusįjį, kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), prie laiptinės jį pagrobė 4 vyriškiai, kurie prievarta įsodino į automobilį, mušė virve bei geležiniais įrankiais bei sumuštą paliko miške.

Po įvykio nukentėjusiojo G. G. būklę atspindi nuotrauka (b.l. 123 1 t.).

Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 5 1 t.) matyti, jog 2015 04 29 22.50 val. dėl daugybinių šonkaulių lūžių, galvos sumušimo, ausų hematomos iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę GMP brigada pristatė G. G., kuris paaiškino, kad jį sumušė nepažįstami asmenys.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-19 1 t.). Apžiūros metu ant palangės rasta įmautė su dokumentais (b.l. 20-22 1 t.). Nustatyta, jog bute yra vykdomas remontas. Iš bute numatomų atliktų darbų apyrašo (b.l. 14-15 4 t.), bei jame esančių gautų pinigų paskaičiavimų, G. G. pateiktų bute atliekamų darbų nuotraukų, pirktų medžiagų ir priemonių kvitų, PVM sąskaitų faktūrų (b.l. 99-182 2 t.) matyti, jog remonto darbus šiame bute atliko G. G.. Šias aplinkybes patvirtino ne tik pats nukentėjusysis, bet ir liudytojai A. R., A. R.. Iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų taip pat matyti, jog konfliktas tarp G. G. ir A. R. (remontuojamo buto savininkės) kilo po to, kai pastaroji sužinojo, jog G. G. yra jos buvusio vyro A. R. naujos žmonos giminaitis, o, kaip nurodo A. R., ir dėl to, kad pastarosios netenkino remonto tempas, nes buvo akivaizdu, kad remontas nebus baigtas iki sutartos datos - 2015 05 01. Iš A. R., G. G. paaiškinimų, aukščiau išdėstytų įrodymų matyti, jog A. R. G. G. buvo sumokėjusi apie 15 tūkstančių litų, remontas bute vyko. Teismas nesiima spręsti, kokią dalį darbų sutartų ir/ar sutartyje neapibrėžtų papildomų darbų buvo atlikęs G. G., ir kokia A. R. sumokėtų pinigų dalis (ar visa suma) ir kam buvo panaudota, tai galėtų būti civilinio proceso dalykas.

V. B. į butą atvyko ne vienas, bet keturiese. Nukentėjusysis nurodė, jog iki įvykio nė vieno kaltinamojo nepažinojo, atvirkščiai, V. B. buvo pažįstamas su buto šeimininke A. R., buvo pastarosios draugės vyras, žinojo A. R. „problemas“ dėl remonto.

Nukentėjusysis G. G. nurodė, jog įėjęs į butą V. B. išreiškė priekaištus, kad jis (G. G.) apgaudinėja vienišą moterį, kabinėjosi prie darbų kokybės, klausė, kur G. G. padėjo pinigus. G. G. bandė paaiškinti situaciją, tada vyrai apstojo jį ratu. Neatsimena, kuris iš jų pirmas sudavė jam vieną smūgį rankos kumščiu į galvą. Tada kitas, tiksliai neprisimena kuris, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvą, kažkuris spyrė į šoną. V. B., kuris viskam vadovavo, pareikalavo 5000 litų, išplėšė G. G. iš rankų mobilųjį telefoną ir pareikalavo, kad G. G. kam nors dabar skambintų, kad kas nors atvežtų reikalaujamus pinigus arba atvažiuotų ir už jį laiduotų. G. G. paprašė, kad jam atiduotų telefoną, jį atgavęs, paskambino savo buvusiam uošviui E. L.. Tik prasidėjus pokalbiui V. B. išplėšė iš rankų telefoną ir pats pradėjo kalbėtis su E. L.. Telefone netyčia įsijungė garsiakalbis ir uošvis pasakė, kad nori kviesti policiją, tuomet V. B. išjungė telefoną, išėmė bateriją ir SIM korteles, telefoną išmetė.

Nukentėjusysis G. G. nurodė, jog nusikaltimo prieš jį metu buvo išsakyti konkretūs reikalavimui: atiduoti 5 000 Lt, vėliau 12 000 Lt, o dar vėliau visą A. R. jam už remontą sumokėtą sumą (15 772,68 Lt), o tai aiškiai viršija A. R. galimai egzistuojančios teisės apimtį.

Liudytojas J. L. patvirtino G. G. parodymus, nurodydamas, kad galimai 2015 m. balandžio pabaigoje, vakare, tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino buvęs žentas G. G., kuris paklausė, ar jis (J. L.) gali jam padėti, konkrečiai kokios pagalbos jam reikėjo, jis nepasakė, tuo metu kažkoks kitas vyras, paėmęs G. G. telefoną, rusiškai pradėjo sakyti, kad G. G. yra „aferistas“, apgavo kažkokią moterį, paėmė iš jos pinigus už remontą, bet remonto nepadarė ir kad jis turi grąžinti pinigus už remontą. Konkrečios sumos nenurodė. J. L. šio vyro paklausė, kokiu „bezpredielu“ jie čia užsiima, o šis atsakė, kad jei jie gražiuoju neišsiaiškins, tada jie padarys kaip Ukrainoje. J. L. tam vyrui pasakė, kad dabar ne 90-tieji metai, jie gyvena civilizuotoje šalyje, skambins policijai. Nepažįstamas vyras pasakė, kad jie išsiaiškins patys. J. L. klausė, kur jie randasi, pasakė, gali atvažiuoti, bet vyras vietos nenurodė. Ryšys nutrūko ir J. L. daugiau G. G. negalėjo prisiskambinti, telefonas buvo išjungtas. J. L. nežinojo kur G. G., galvojo, kad jam gresia realus pavojus, todėl paskambino bendrajam pagalbos centrui, pranešė, kad jo žentą prievartą kažkur laiko, paprašė, kad jie pagal telefoną nustatytų jo buvimo vietą. Vėliau G. G. papasakojo, kad jį nepažįstami vyrai sumušė bute, kuriame jis darė remontą, po to prievarta įsisodino į automobilį, mušė, išvežė į mišką, kur vėl mušė, reikalavo sugrąžinti pinigus, kuriuos jis paėmė už remontą. Pats G. G. jį patikino, kad visus remonto darbus jis atliko tinkamai ir nesijautė už tai niekam skolingas, rodė atliktų darbų nuotraukas.

Nukentėjusysis G. G. nurodė, jog V. B. reikalaujant pinigų K. A. rankose žongliravo peilį. G. G. rankomis ir kojomis mušė trise, išskyrus vairuotoją, po ko vienas iš vyrų sugriebė G. G. už pakarpos ir visi laiptais palydėjo iki automobilio BMW, V. B. pasakė, kad „važiuosim į mišką“.

Liudytoja I. L. (buvusi pavardė – B.) parodė, kad iš kaltinamųjų ji žino V. B. kaip draugės brolį, tačiau jie tarpusavyje nebendrauja, susipykę nėra. 2015-04-28 apie 18.20 val. ji stovėjo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje prie lango. Pastebėjo, kad prie laiptinės privažiavo BMW automobilis, kuris sustojo prie laiptinės durų. Nusisuko, po kurio laiko (gal 10 min.) vėl pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad iš laiptinės išeina trise, viduryje ėjęs vyras jai pasirodė lyg neblaivus su darbine apranga. Vyrai įsėdo į BMW automobilį ant galinės sėdynės – neblaivus per vidurį. Susidarė įspūdis, kad automobiliu norėta kuo greičiau išvažiuoti iš kiemo, pradėjo važiuoti. Antrasis vyras dar buvo nespėjęs įsėsti. Tada automobilis sustojo ir tas vyras įsėdo. Šauksmų ar pagalbos prašymų negirdėjo.

Nors liudytoja I. L. (B.) nematė, kad kas grubiai būtų elgęsis su vyru darbine apranga, tačiau ji betarpiškai viso nusikaltimo nestebėjo, o jos epizodinis stebėjimas asmenų įsėdimo į automobilį, teismo nuomone, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų dėl jo prievartinio išvežimo į mišką. Nukentėjusysis G. G. nurodė, jog link automobilio jį vedė K. A. ir D. V.. G. G. buvo įlaipintas į automobilį ant galinės sėdynės, sėdėjo per vidurį. Šalia jo sėdintys vyrai liepė palenkti galvą žemyn, kad jis nematytų, kur važiuoja. Būtent tokį gale sėdėjusių kaltinamųjų veiksmą nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B., o tai įrodo, jog nusikaltimo vietoje V. B. tiktai buvo.

Nukentėjusysis nurodė, jog važiuojant vis nerasdavo vietos kur galima sustoti, o, kai sustojo, jį nuvedė į mišką. Vedant į mišką 3 vaikinai vis suduodavo po kelis smūgius (iš viso ne daugiau 5 smūgių) rankų kumščiais ir kojomis. Kas tiksliai, kiek kartų ir į kurias vietas smūgiavo, negali pasakyti. Vairuotojas nesmūgiavo, ėjo šalia. G. G. buvo privestas prie medžio, kur jis buvo pririštas. Visus veiksmus darė trise, vairuotojas stovėjo šalia, viskam vadovavo V. B.. G. G. dešinė akis buvo „užpilta“ kraujo ir jis ja nieko nematė. V. B. su vairuotoju išvažiavo degtinės. Visą tą laiką V. B. sakė, kad G. G. galvotų, kur gauti pinigų. K. A. ir toliau, stovėdamas šalia, sukiojo peilį rankose. Vyrai ištisai klausinėjo, kur jis (G. G.) padėjo pinigus, gautus už darbą. Ir apskritai, kur jis dabar galėtų gauti pinigų. Tuo pat metu jie suduodavo smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Po kurio laiko grįžo V. B. su vairuotoju atvežė degtinės. Vyrai gėrė degtinę, davė butelį ir G. G. į rankas išgerti, kad numalšintų skausmą. Vėliau G. G. jie nuvedė prie kito medžio, vėl pririšo. V. B. klausė, kas gali atvežti pinigų. V. B. kumščiais ir kojomis mušė G. G. į įvairias vietas, sudavė iki trijų smūgių, nukritusia šlepete trankė per galvą. Mušė tai vienas, tai kitas, smūgių eiliškumo ir kiekių neprisimena, buvo praradęs sąmonę. G. G. ant galvos pylė mineralinį vandenį, kad atsipeikėtų. Vienas iš vaikinų (negali pasakyti kuris), spyrė koja į akį. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog V. B. ir D. V. iš automobilio atsineštu metaliniu visrakčiu daužė per plaštakas ir kelius. V. B. grasino nusišlapinti jam į burną. K. A. peiliu badė kūną. Nutempus prie kito medžio D. V. apvyniojo aplink galvą ir medį virvę ir pradėjo traukti virvę į save, tokiu būdu spausdamas galvą. Kiti tuo metu spardė kojomis ir mušė rankomis. Grasino susidorojimu su G. G. šeima. Atrišę, patys išvažiavo, G. G. liko miške. G. G. mišku išėjęs ant kelio, sustabdė automobilį, kurio vairuotojas iškvietė policiją.