- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2S-1093-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16505-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- E. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį E. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama leisti vieną mėnesį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį E. Ž., terminą skaičiuojant nuo jos hospitalizavimo dienos. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo E. Ž. 2020 m. birželio 7 d. buvo hospitalizuota VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Pacientė veiksni. Pacientė yra ūmioje psichozėje, todėl yra reali grėsmė, kad savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba auditore (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atliekant auditą sužinojo duomenis apie galimą nusikalstamą veiką; anot pacientės, šiuos duomenis ketino perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, tačiau nespėjo, nes buvo priverstinai paguldyta į psichiatrijos ligoninę, kur jai be jos sutikimo per prievartą leidžiami vaistai. Nesutiko teismui atskleisti minėtų duomenų, tačiau pažymėjo, kad Lietuvai ir visam pasauliui gresia pavojus; prašė suteikti jai pranešėjos statusą ir suteikti jai bei jos šeimai apsaugą, tik tada ji galėtų minėtus duomenis atskleisti. Nurodė, kad iš jos atėmė visus dokumentus, kuriuos ji ketino perduoti nurodytoms ikiteisminio tyrimo institucijoms. Aiškino, kad nesutiko iš pradžių darytis Covid-19 testo, nes nejautė jokių ligos simptomų, taip pat nebendravo su užsikrėtusiais asmenimis. Nurodė, kad ją dėl jos darbo – vykdomo audito, persekioja; jos išmaniajame telefone matė akį, kuri ją stebėjo, todėl išjungė telefoną. Anot E. Ž., ją bandyta nunuodyti psichiatrijos ligoninėje, davus užnuodytą vandenį bei neleidus pačiai paimti vandens iš tualetinio kambario (įvardino kanalizacijos vandenį). Nurodė, kad neatsisako gerti vandens, tačiau jį tikrina, stengiasi imti vandenį tik iš sąžiningų asmenų arba iš tualetinio kambario. Pažymėjo, kad patyrė smurtą iš policijos pareigūnų; be to, pasakojo, kad policijos pareigūnai ją vadino NPD; anot E. Ž., tai reiškia nacionalinio pasipriešinimo dalyvis (ji pati taip iššifravo). Suinteresuotas asmuo, duodant paaiškinimus, suformulavo daug prašymų, be kita ko, – užfiksuoti policijos pareigūnų smurtą, suteikti jai pranešėjos statusą ir apsaugą, leisti bendrauti su STT ir FNTT, įpareigoti ligoninę atiduoti paimtus dokumentus, išreikalauti pažymas/vaizdo įrašus iš ligoninės dėl jos gydymo, atvežimo, leisti susitikti su sutuoktiniu, išreikalauti duomenis iš ligoninės kokiu pagrindu jai darė tyrimus (dėl Covid-19, ėmė kraujo mėginius), leisti nusiprausti, sustabdyti/atidėti bylos nagrinėjimą iki visų jos prašymų išnagrinėjimo, jos advokato atvykimo.
3. Suinteresuoto asmens atstovas advokatas atsiliepime nurodo, kad neturi pagrindo abejoti gydytojų išvadomis, todėl neprieštaravo priverstiniam E. Ž. hospitalizavimui ir gydymui vieno mėnesio laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi tenkino pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą iš dalies ir leido E. Ž. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 20 dienų, terminą skaičiuojant nuo hospitalizavimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 7 d.
5. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo E. Ž. yra veiksni; gyvena su vyru ir dviem mažamečiais vaikais. Dirba auditore (duomenys neskelbtini). Teigia audito metu priėjusi prie ypatingai svarbios, valstybės lygio slaptos informacijos; labai nerimavo, nemiegojo naktimis, nuolat jautė stiprią įtampą; mano, kad dėl tokios informacijos ją planuojama nužudyti, ją persekioja; GMP iškvietė vyras, tačiau pacientė nežino dėl kokios priežasties, tikėtina, vyras nesuprato jos. Pacientės vyras (medicinos įstaigos atstovams) nurodė, kad pacientė paskutines 1,5 savaitės naktimis mažai miegojo, buvo įsitempusi, nerimastinga, kalbėjo, kad ją ketina nužudyti, ją seka. 2020 m. birželio 8 d. gydytojų komisijos išvadoje E. Ž. diagnozuotas ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas, su šizofrenijos simptomais, susijusiu su ūminiu stresu.
Atsiliepimas
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl E. Ž. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, remdamasis pareiškėjos atstovės ir suinteresuoto asmens paaiškinimais teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens advokato Z. B. atsiliepimu, gydytojų komisijos išvada, kurie patvirtina, kad E. Ž. dėl psichikos sveikatos būsenos socialiai pavojinga (tiek sau, tiek kitiems, kuriuos įtaria ją persekiojant), padarė išvadą, jog yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti E. Ž. laikytinas iš esmės pagrįstu, tačiau tenkino jį iš dalies, leido priverstinai hospitalizuoti ir gydyti pacientę minėtoje gydymo įstaigoje 20 dienų, skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo dienos, nes teismo vertinimu, nurodytas terminas yra pakankamas, siekiant nustatyti suinteresuoto asmens būklės pablogėjimo priežastis ir jas neutralizuoti.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) E. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį. Nurodo, kad ryšium su darbine veikla jai tapo žinomi faktai dėl galimai padarytų sunkių ar labai sunkių nusikalstamų veikų. Mano, kad sužinota informacija yra itin svarbi, gali turėti neigiamų padarinių valstybės mastu. Informacija yra tokia reikšminga, kad su ja ir jos šeimos nariais gali būti susidorota, todėl yra sudirgusi, bijo dėl savo ir šeimos narių sveikatos ir gyvybės, niekuo nebepasitiki. Tiek medikams, tiek teismui paaiškino, kad turimą informaciją suteiks tik FNTT ar STT pareigūnams pagal jų kompetenciją ir suteikus garantijas, jog apeliantei ir jos šeimai bus suteikta apsauga. Vietoj to, kad jai suteikti galimybę įvykdyti savo pilietinę pareigą, ją patalpino į psichiatrijos ligoninę. Apeliantė vertina tai, kaip susidorojimą su ja. Pažymi, kad niekada neturėjo problemų su alkoholio, psichotropinių medžiagų vartojimu, nesiskundė ir nesigydė dėl psichikos sutrikimų, neturėjo didesnių problemų šeimoje, nėra bausta už jokius nusižengimus, šeimai neturėjo pretenzijų vaiko teisių apsaugos tarnyba. Todėl nesuprantama kodėl teismas priėmė tokią nutartį. Teismas neįvertino, kad apeliantė dirba valstybės tarnyboje. Apeliantė yra įsitikinusi, jog darbe vertinama ir teigiamai charakterizuojama, yra nepriekaištingos reputacijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjos prašymas dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje E. Ž., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.
12. Nagrinėjamos bylos duomenimis, apeliantės E. Ž. psichikos būklę vertino gydytojų komisija, kuri 2020 m. birželio 8 d. išvadoje pacientei diagnozavo ūminį polimorfinį psichozinį sutrikimą, su šizofrenijos simptomais, susijusi su ūminiu stresu. Gydytojų komisija padarė išvadą, jog pacientei – ūmi psichozė su persekiojimo, santykio, nuodijimo, ypatingos reikšmės, galimai inscenizacijos, antagonistiniais kliedesiais, dezorganizuotu elgesiu, mąstymo formos sutrikimais, ryškiu nerimo ir baimės afektu, visišku kritikos būsenai nebuvimu, psichomotorinio sujaudinimo epizodais. Pacientė dėl to yra socialiai pavojinga, yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui.
13. Gydytojų komisijos 2020 m. birželio 8 d. išvados turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad kreipiantis į teismą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantę, buvo visos priverstinės hospitalizacijos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų, paneigiančių gydytojų komisijos išvadas dėl pacientės psichikos sveikatos būklės ir jos keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas advokatas neprieštaravo pareiškėjo prašymui leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti jo atstovaujamąją, neteikė gydytojų komisijos išvadą paneigiančių įrodymų. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių gydytojų komisijos išvadas, o tik nurodė patekimo į medicinos įstaigą aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos prašymas dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti E. Ž. yra iš esmės pagrįstas.
14. Teismo priimto sprendimo teisingumą patvirtina ir tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi leido tęsti E. Ž. priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2 savaitėms (civilinė byla Nr. eS2-23743-930/2020).
15. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias asmens priverstinę hospitalizaciją ir teismo leidimo asmeniui priverstinai hospitalizuoti bei gydyti išdavimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens E. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.