Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant A. R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 359 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2018-08-23 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad ji (duomenys neskelbtini), 2018-07-25 nuo 14 val. iki 14.30 val. pažeidė Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, o būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistams 2018-07-25 atlikus patalpų (duomenys neskelbtini) naudojimo pagal paskirtį patikrinimą nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) garažo priestate (patalpoje) yra vykdomi automobilių kėbulo remonto darbai, teikiamos automobilių remonto paslaugos, nors vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 4 priedu, garažų patalpos skirtos transporto priemonėms laikyti.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad supranta dėl ko surašytas protokolas, pažeidimo nepripažįsta. Ji nurodė, kad net nebuvo apklausta, su ja niekas nekalbėjo. Vieną kartą į Savivaldybę buvo nuvykęs jos sutuoktinis Piotras. Pažymėjo, kad vyras remontavo savo mašiną, paskui dar atvažiuodavo anūkas ir viskas. Ten yra duobė. Remonto darbai būdavo nepastoviai, tik tada, kai kas sulūždavo automobilyje. Ji į tą garažą neina, todėl nežino, ar kas dar be vyro Piotro dirbo kartu. Šiuo metu remonto darbai nevykdomi.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas M. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad pažeidimo esmė yra aiški. Patvirtino, kad ginčo priestatas atskirai nėra registruotas, bet tai yra vienbučio gyvenamojo namo dalis, prijungtas prie namo. Jis sujungtas su gyvenamuoju namu, jo paskirtis – garažo, todėl jis turi būti naudojamas kaip garažas, ir jame gali būti laikomi tik automobiliai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedą, jeigu garažas būtų pastatas, atskirai registruotas registrų centre, tai automobilis gali būti remontuojamas. O kai garažas yra patalpa, joje numatytas tik automobilio laikymas. Šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) pastatas yra vienbutis gyvenamasis pastatas, ir remiantis Aplinkos ministerijos išaiškinimais, reikia keisti gyvenamojo namo paskirtį ir tada L. S. galėtų vykdyti veiklą. Ir, kadangi tai yra vienbutis gyvenamasis namas – tai nebūtų sudėtinga, pritarimų kitų bendrasavininkų nereiktų, tai būtų formalus klausimas. Kalbėdamas apie žemės sklypą nurodė, kad jis yra gyvenamosios paskirties, tai reiktų žemėtvarkos specialistų išaiškinimo, čia ne jo kompetencija ir jis negali atsakyti ar nuosavybės teise priklausančiame sklype galima vykdyti remonto paslaugas, gali tik pasakyti, kad galima pakeisti patalpų paskirtį, o tai turėtų rengti architektai, todėl mano, jie turėtų žinoti daugiau. Reiktų užregistruoti patalpų keitimą Registrų centre. L. S. pažeidimas atsirado, kai atsirado kaimyninių namų pranešimai dėl vykdomos veiklos. Todėl laikyti pažeidimą formaliu, neteisinga. Tai tik kėbulo ruošimo darbai, ir nebūtų sudėtinga pakeisti pastatų paskirtį L. S.

Liudytojas P. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Yra L. S. vyras, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra garažas, jis neregistruotas, nes jis „nepridavė“ jo. Verslo nevykdė, garaže remontuodavo savo mašiną, arba anūko, arba sesės, paslaugų už pinigus neteikė. Verslo liudijimo neturi, nes verslo nevykdė. Kartais atvažiuodavo giminaičiai paremontuoti. Liudytojas pažymėjo, kad tik kokį įbrėžimą, padraskymą užtepa, daugiau tai nieko. Jis atkreipė dėmesį, kad 2018-07-25 patikrinimo metu buvę asmenys – gal jo kaimynas ar draugas. Jis nemano, kad jie neturi teisės užeiti. Retai, bet garaže būna ir kiti asmenys, koks draugas atvažiuoja, kuriam reikia pagalbos. Dabar remonto darbai garaže nevykdomi.

ANK 359 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad statinio (jo patalpų) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo 140 iki 1 500 Eur.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o administracinio nusižengimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno būtinojo administracinio nusižengimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad L. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla pradėta nustačius, kad jai priklausantis garažo priestatas (patalpa), esantis (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ne pagal paskirtį ir taip pažeistos Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 1 p. nuostatos.

Statybos įstatymo 47 str. 1 d. nustatyta, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

Pastatų ir patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinė naudojimo paskirtis nustatyta Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 ir 4 prieduose.

Pagal Nuostatų 3 priedo 2.7 p., garažas – pastatas, skirtas transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai).

Pagal Nuostatų 4 priedo 2.7 p., garažo patalpos, suformuotos atskiru nekilnojamojo turto objektu, pagrindinė naudojimosi paskirtis – transporto priemonėms laikyti.

Taigi, remonto darbai garaže gali būti atliekami, kai garažas įregistruotas atskiru pastatu.

Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko liudija, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. S. (b. l. 7). Garažo priestatas (patalpa), esantis (duomenys neskelbtini), atskiru nekilnojamojo turto objektu (pastatu ar patalpa) nėra suformuotas, jis yra minėto gyvenamojo namo dalis, todėl šioje patalpoje vykdant automobilių remonto darbus, pati patalpa būtų naudojama ne pagal paskirtį.

Kita vertus, teisminio nagrinėjimo metu L. S. paaiškino, kad minėtame garaže ji faktiškai nesilanko, o automobilį kartais remontuoja jos sutuoktinis P. S. P. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jokio automobilių remonto verslo nevykdo, o garaže kartais paremontuodavo savo mašiną, taip pat kartais atvažiuodavo pasiremontuoti giminaičiai – anūkas, sesuo. Taip pat patvirtino, kad nors garažo priestatas yra registruotas žmonos vardu, yra ir jo nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus L. S. ir P. S. nurodytas aplinkybes, kurios nepaneigtos jokiais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad L. S. jokių veiksmų (automobilio remonto darbų ar pan.), nurodytų administracinio nusižengimo protokole, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog minėtas garažo priestatas naudojamas ne pagal paskirtį, neatliko; garažo priestate automobilį kartais remontuodavo jos sutuoktinis P. S.

Vertinant aptartą teisinę bei faktinę situaciją, pažymėtina, kad nekilnojamojo turto objektas gali turėti daug bendraturčių, tačiau pagal Statybos įstatymo 47 str. 1 d., kad statinys būtų naudojamas pagal paskirtį privalo užtikrinti faktiniai jų naudotojai. Priešingai aiškinant minėtą įstatymo nuostatą, gautume išvadą, jog už pastato naudojimą ne pagal paskirtį galėtų būti traukiami visi bendraturčiai, t. y. ir tie asmenys, kurie jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Taigi, už Statybos įstatymo 47 str. 1 d. nuostatų pažeidimą administracinė atsakomybėn gali būti traukiami tik faktiniai statinių naudotojai.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvada, kad nagrinėjamu atveju L. S. veiksmuose nenustatytas ANK 359 str. 1 d. numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymis – naudojimasis patalpomis ne pagal paskirtį. Kaip minėta, nenustačius vieno iš administracini teisės pažeidimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, todėl L. S. atžvilgiu pagal ANK 359 str. 1 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 359 str. 1 d. nutraukti, nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.