Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant K. P., jo atstovui advokatui R. J., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. T. T. r. sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 21 val., B.T. T. r. sav., K. P., vairavo automobilį R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,95 promilės alkoholio), tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

K. P. kaltės iš esmės nepripažįsta, teigia automobilio girtas nevairavęs, jį policijos pareigūnai rado tik stovintį prie automobilio. Parodė, kad parvažiavo T. T. nuo Batakių kaimo, kilo į kalną, kelias buvo duobėtas. Bevažiuojant tarp 17²⁰-18 val. išsitraukė traukė iš vairo kolonėlės. Mašiną pasistūmė nuošaliau, kad niekam nekliudytų. Kadangi neturėjo automobilio remontui raktų, tai išėjo jų ieškoti. Eidamas prie tilto sutiko draugą P. J., su kuriuo senai buvo besimatę, jam pasakė kas nutiko, todėl išgėrė. Gėrė prie Ančios upės, išgėrė 0,5 l degtinės butelį ir 1,5 l „būzę“ alaus. Užkandai buvo nusipirkę duonos ir dešros iš parduotuvės prie upės. Paskui draugas nuėjo parnešti vamzdinį raktą, nes galvojo, kad eis atsukti, o pats grįžo prie mašinos. Nusiėmė automobilio ratą, bandė remontuoti, bet pamatė, kad suremontuoti neis. Apie 19³⁰ val. P. J. atnešė raktą. Prie mašinos jis buvo apie valandą, matė nuimtą ratą, paskui nuėjo. Uždėjo atgal automobilio ratą ir tada į kalną įkilo pareigūnai. Jie privažiavo po 20 val., tuo metu jis buvo prie kairės pusės mašinos rato. Jie parvažiavo iš paskos, jų automobiliai „žiūrėjo“ ta pačia kryptimi. Kaip tik buvo užsidėjęs ratą ir žadėjo eiti ieškoti kas partemptų. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, buvo įjungtas avarinis signalas ir trumpos automobilio šviesos. Automobilis nebuvo užvestas, traukė buvo iškabinta, važiuoti automobiliu nėjo. Pats buvo visas murzinas ir tepaluotas. Pareigūnė priėjusi paklausė kas nutiko. Pasakė, kad išsitraukė traukė iš vairo kolonėlės. Paklausė ar išgėręs. Pasakė, kad taip. Pasiūlė eiti į mašiną nusistatyti neblaivumą. Galvojo, kad vedasi nustatyti neblaivumui, nes viešoje vietoje pasirodė girtas. Pareigūnai protokolą rašė savo automobilyje. Jie buvo dviese, vyras ir moteris. Pareigūnai perskaitė kas surašyta protokole, bet buvo pasimetęs, neturėjo akinių, nematė kas ten yra parašyta, todėl ir pasirašė. Kai rašė protokolą, niekas nesakė, kad rašo už tai, kad vairavo neblaivus. Neklausė kokiomis aplinkybėmis gėrė alkoholį. Surašant protokolą nesakė apie mašinos gedimą, nes tai sakė lauke. Gal sakė ir kai buvo pareigūnų automobilyje. Paskui pareigūnai laukė, kol atsives žmogų, kuris padės partempti mašiną. Atėjo trys žmonės, padėti parvaryti, tada jie nuvažiavo.

Liudytoja policijos pareigūnė R. T. paaiškino, kad važiavo kartu su kolega K. N., kildami į kalniuką iš priekio pamatė parvažiuojantį automobilį, įjungė šviesos ir garso signalus. Jį sustabdė Batakių miestelyje, kad patikrinti vairuotojo dokumentus. Automobilis staigiai sustojo šalikelėje. Kai automobilis sustojo, ji priėjo prie vairuotojo ir pakvietė jį ateiti į policijos automobilį. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl paprašė nusistatyti neblaivumą. Vairuotojas K. P. turėjo dokumentus. Jam nustatė neblaivumą ir surašė protokolą. Automobilis važiavo, jis nestovėjo. Vairuotojas nesipriešino, su pažeidimu sutiko. Darė garso įrašą, kai K. P. buvo pas juos automobilyje, jį galima gauti teismo ar advokato prašymu. K. P. jiems neaiškino apie automobilio gedimus. Neturi tikslo žmogų neteisėtai nubausti. Jei būtų žmogus neblaivus, automobilis stovintis, nerašytų protokolo. Asmuo ankstesnių pažeidimų metų eigoje neturėjo, todėl leido automobilį pasiimti pačiam - K. P. leido nueiti pas kaimynus, kurie galėtų parvaryti jo automobilį. Tuo metu jo laukė. K. P. tuoj pat grįžo kitu automobiliu, su kaimynais. Buvo atvykęs asmuo, kuris turi teisę vairuoti. Jis tikriausiai pateikė vairuotojo pažymėjimą, tiksliai neprisimena. Kai atėjo žmogus, kuris gali parvairuoti automobilį, nesulaukė kol jie nuvažiuos. Kolega buvo tarnybiniame automobilyje ir greičiausiai dalyvavo pokalbyje. Ar K. P. rankos buvo švarios, nežino. Jis sakė, kad dirba Tauragėje, automobilių taisykloje. Papildomai apklausiama teismo posėdyje po garso įrašo perklausymo 2015-09-22 parodė, kad garso įrašą darė iškart įsėdus K. P. į tarnybinį automobilį. Diktofonas automatiškai neįsijungia. Garso įrašas daromas ištisai, be pertraukų, būna, kad kartais nusispaudžia su „papke“ mygtukas, ar taip netyčia nuspaudžiamas, tada vėl įjungia. Gal ir paminėjo K. P. automobilyje apie traukės gedimą. Pati nematė, kad traukė būtų išsitraukusi ir nežino, ar kai būna išsitraukusi traukė, galima važiuoti automobiliu. Nenustatė ar mašina negali važiuoti. Iš įrašo girdėti, kad duodama pasirašyti du kartus. Čia galėjo būti, kad reikėjo pasirašyti ant alkotesterio kvito ir ant nušalinimo nuo vairavimo dokumento, nes neatsimena kokie dokumentai iš pradžių buvo forminami. Kodėl nesigirdėjo įraše pūtimas, negali pasakyti. Gal šiaip nesigirdėjo, gal garso įrašas neįsijungė. Garso įraše girdisi kai asmuo klausia, ką man rašyti tame paaiškinime. Jam pasakė kaip pavyzdį, ką rašyti t. y. vairavau išgėręs. Tačiau asmuo net neginčijo pažeidimo. Kai buvo sustabdyta transporto priemonė K. P. aiškino, kad jis toliau važiuoti nebegalės, nes jam važiuojant kažkas atsitiko.

Liudytojas K. N. paaiškino, kad 2015-08-17 patruliavo su kolege R. T. Batakių kaime. Važiuojant keliu pastebėjo iš priekio parvažiuojantį automobilį. Įjungė švyturėlius ir garsinį signalą automobiliui sustabdyti. Ruošėsi lipti stabdyti, bet automobilis pats sustojo pakelėje. Kolegė nuėjo patikrinti vairuotojo dokumentus. Vairuotoją parsivedė į automobilį, nes kilo įtarimas, kad jis gali būti neblaivus. K. P. nustatė neblaivumą. K. P. pripažino, kad vairavo išgėręs, yra garso įrašas. K. P. nekėlė versijos, kad jis nevairavo, kad automobilį remontavo. Automobilį paliko, nes K. P. sakė, kad jis paskambins ir pasikvies draugus, kurie padės parvaryti automobilį. Jo draugų nesulaukė.

Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad 2015-08-17, 21 val. 16 min., K. P. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,95 promilės alkoholio.

Nors K. P. kaltės nepripažįsta, teismas daro išvadą, kad K. P. versija, jog jis 2015-08-17 apie 21 val., nevairavo Batakių kT. T. r. sav., automobilį R. S., būdamas neblaivus, o tik stovėjo prie nevažiuojančio automobilio, ir policija atvažiavo jam iš automobilio galo, yra paneigta išsamiais policijos pareigūnų R. T. ir K. N. parodymais, kurie patvirtino, kad atvažiavo nuo Batakių kaimo ir kildami į kalniuką matė priešais atvažiuojantį automobilį, kuris stabdomas švyturėliais ir signaliniu garsu, staiga sustojo kelkraštyje. Už vairo buvo K. P., kuriam nustatė 1,95 promilių girtumą. Netikėti šiais policijos pareigūnų iš esmės sutampančiais parodymais nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes liudytoja R. T. nurodė ir įvykio dieną rašytame tarnybiniame pranešime. Byloje nenustatyta, kad minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti K. P., todėl jų parodymais netikėti nėra pagrindo. K. P. kaltę patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), įrašas apie K. P. nustatytą girtumą (b. l. 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 6), kita bylos medžiaga.

Teismas kritiškai vertina ir K. P. bei liudytojo P. J. nurodytą aplinkybę, kad jie susitikę vartojo alkoholinius gėrimus prieš imdamiesi remontuoti sugedusį automobilį. Logine prasme vertinant K. P. pateiktą versiją, niekaip neina paaiškinti, kaip galima, šalikelėje palikus remontuotiną automobilį, su pažįstamu vartoti alkoholinius gėrimus ir tik po to imtis kokių tai veiksmų jam suremontuoti. Teismui detaliai aiškinantis alkoholio gėrimo aplinkybes K. P. ir P. J. jas nurodo skirtingas: K. P. teigė, kad alkoholinius gėrimus nupirko jis, tuo tarpu P. J. teigė, kad už juos mokėjo abu; K. P. teigė kad užkandai buvo nusipirkę duonos ir dešros, tuo tarpu P. J. teigė, kad užkandai turėjo sausainių, obuoliuką. Kritiškai vertintina ir K. P. versija, kad sugedusį automobilį jis bandė remontuoti pakelėje. Minėta, kad tiek K. P., tiek P. J. teigė kad po to, kai buvo baigti gerti alkoholiniai gėrimai, P. J. neva ėjo atnešti vamzdinio rakto. Nustatyta, kad jo K. P. taip ir neatnešė, tačiau pastarasis teigė, kad automobilį vis tik bandė suremontuoti – buvo nusiėmęs ratą, nepavykus pašalinti gedimo, jį uždėjo atgal. Vienok, iš visumos parodymų matyti, kad automobilio remontui reikalingų įrankių K. P. neturėjo, nes vamzdinis raktas kaip tik ir reikalingas vairo traukės prilaikymui ir priveržimui. Nesuprantama ir tai, kad K. P., pats būdamas automobilių remontininku, ne tik neturėjo reikalingų remontui įrankių, bet ir teigė nusiėmęs automobilio ratą, nors neturint reikalingų įrankių vairo traukei priveržti, tai daryti nebuvo jokios prasmės. Niekuo nepatvirtinta ir K. P. nurodyta aplinkybė, kad atvykus policijos pareigūnams jis buvo visas tepaluotas – policijos pareigūnai to neįsidėmėjo, be to, visi administracinio teisės pažeidimo byloje esantys K. P. pasirašyti dokumentai yra švarūs, dėl ko darytina išvada, kad jo rankos buvo irgi švarios.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad apklausiami teisme liudytojai policijos pareigūnai teigė, kad sustabdžius K. P. jis nekalbėjo apie automobilio gedimus, tačiau papildomai apklausiama po to, kai buvo perklausytas garso įrašas, liudytoja R. T. neneigė, kad K. P. kalbėjo apie automobilio gedimą. Iš garso įrašo, daryto surašant protokolą K. P., taip pat matyti, kad nors pats K. P. tiesiogiai nekalba apie tai, kad jo automobilis yra sugedęs, iš pareigūnės R. T. frazių: „taip važiuojat, kad net traukės išsikabino“, „šita mašina vis tiek nevažiuoja, temps ją“, darytina išvada, kad apie kokį tai automobilio gedimą K. P. jai sakė prieš pradedant daryti garso įrašą. Vienok iš tos pačios liudytojos frazių „neliepiau važiuoti“, „vėl sėsi, nuvažiuosi“ darytina išvada, kad policijos pareigūnai nebuvo nustatę jokio akivaizdaus K. P. automobilio gedimo, dėl ko jis negalėtų važiuoti, o tiesiog patikėjo jo pateikta versija, kad koks tai gedimas yra. Tokiu būdu teismas atmeta K. P. versija, kad jo automobilis buvo sugedęs ir stovėjo šalikelėje, nes jokie objektyvūs įrodymai to nepatvirtina. Kaltinti policijos pareigūnus šališkumu ar neteisingu įvykio aplinkybių nurodymu nėra pagrindo, nes pati liudytoja R. T. teisme paaiškino, kad rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą policijos automobilyje buvo daromas garso įrašas, pasiūlė šį įrodymą ištirti, todėl aplinkybę, kad pirmą kartą apklausiama nenurodė, kad K. P. kalbėjo apie kokius tai gedimus galima laikyti kaip neatsiminimą kokių tai šio įvykio aplinkybių, o ne sąmoningą norą jas iškraipyti.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad K. P. įvykio vietoje nekėlė versijos, kad jis nevairavo, kad automobilį remontavo, su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Paaiškinime nurodė, kad yra išgėręs alaus ir gailisi, todėl jo vėliau teisme iškeltą versiją, kad galvojo, kad protokolas jam buvo surašytas už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, teismas vertina kritiškai. Be to, iš pateikto garso įrašo nustatyta, kad pokalbio su pareigūnais metu K. P. nusivylęs užsimena ir apie tai, kad lygtai po to nebėra prasmės gyventi, jį policijos pareigūnė ramina ir aiškina kad taip kalbėti negalima – akivaizdu, kad jei K. P. būtų manęs, kad protokolas jam rašomas už girto pasirodymą viešoje vietoje, tokios reakcijos nebūtų. Nors iš garso įrašo nesigirdi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų buvęs perskaitytas K. P., nepaneigtina, kad jis pats jį perskaitė ir tai patvirtino savo parašu. Apklausiamas teisme K. P. patvirtino, kad protokolas buvo perskaitytas.

Iš teismo nustatytų aplinkybių visumos teismas sprendžia, kad K. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, policijos pareigūnų jo stabdymo metu jo vairuotas automobilis važiavo, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 126 str. 4 d.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. K. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau 2013-09-09 baustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 10-11). Esant minėtoms aplinkybėms skirtina – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 21 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Pripažinti kaltu K. P. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. 2 mėn. (dvejiems metams dviem mėnesiams).

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per ATPK 313 straipsnio nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka pagal ATPK 314 straipsnio 1 dalį.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis ROIK: 15049475278.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.