Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gudyno, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Paulius Markevičius kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į 12/100 dalių sandėlio 3I1p, esančio (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl 12/100 dalių sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymo nuosavybės teise pareiškėjui. Pareiškėjas reikalauja, kad 12/100 dalių sandėlio būtų įregistruota kaip priklausinys įgyto 30,04 kv.m. ploto telekomo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nors 2005 m. gruodžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad dalis sandėlio yra pagrindinio perkamo turto priklausinys ir ji įgyjama kartu su pagrindiniu turtu. Tik nustačius, ar sandėlio dalis yra pagrindinio turto priklausinys ir ar nuosavybės teisę į jį yra įgijęs pareiškėjas, galimas turto priklausinio įregistravimas. Bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ir jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau, Klaipėdos apygardos administracinio teismo nuomone, galutinai bylos rūšinio teismingumo klausimą turėtų išspręsti Specialioji teisėjų kolegija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į 12/100 dalių sandėlio 3I1p, esančio (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į 12/100 dalių sandėlio 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip priklausinio prie patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), netenkino, konstatavęs, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo (23 str. 2 d., 3 d.) nustatytų reikalavimų, juose nepakanka duomenų pareiškėjo prašymo įregistruoti nuosavybės teises į atitinkamą nekilnojamąjį turtą tenkinimui. Valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 140 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą.

Skunde teismui pareiškėjas teigia, kad valstybės įmonei Registrų centras buvo pateikti visi reikiami dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjas yra pastato (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis, išrašas apie pagalbinio ūkio sandėlio 3I1p, kaip priklausinio, statusą.

Iš išdėstyto matyti, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl jo įsigyto nekilnojamojo turto ir dalies pagalbinio ūkio sandėlio, kaip pagrindinio daikto ir jo priklausinio santykio, teigdamas, kad įsigijęs 30,04 kv.m. ploto telekomo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę ir į 12/100 dalių sandėlio 3I1p, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas įsitikinęs, jog sandėlis 3I1p, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastato (duomenys neskelbtini) priklausinys.

Šiuos klausimus reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos normos. Pagal CK 4.12 straipsnį, pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 str. 1 d.).

Siekiant nustatyti, ar sandėlis yra pastato, kuriame pareiškėjas įsigijo atitinkamas patalpas, priklausinys, ar pareiškėjas, įsigijęs patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tapo ir 12/100 dalių sandėlio 3I1p, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, būtinas faktinių bylos aplinkybių vertinimas, aiškinant bei taikant Civilinio kodekso normas. Darytina išvada, kad kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.