Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmė atlikta); 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 34 MGL (1 700,00 eurų) dydžio baudos bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (1 025,00 eurų) išieškojimas (bauda nesumokėta), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. M. 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 16.54 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, namo kieme, konflikto metu, tyčia, vieną kartą, rankomis pastūmė sugyventinę I. V., po ko ši nukrito ant grindinio, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžiais kairėje, kairės mentės lūžiu, lydimų oro kaupimosi kairėje krūtinplėvės ertmėje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis D. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. I. V., su kuria kartu gyvena, grįžo iš darbo namo, iš karto negalėjo užmigti, todėl kartu su ja vartojo alkoholinius gėrimus – brendį. Vėliau I. V. paprašė nupirkti dar alkoholio, ką kaltinamasis ir padarė. Alkoholį vartojo kieme, pavėsinėje, kartu su iš matymo pažįstamais benamiais. I. V. tai nepatiko, sakė, kad tie benamiai juos apvogs, todėl juos išvijo, dėl ko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas. Konflikto metu kaltinamasis viena ranka pastūmė I. V., tikriausiai į petį, dėl ko ši nugriuvo ir atsitrenkė į bortelį. Neužilgo abu nuėjo miegoti ir I. V. niekuo nesiskundė, tačiau nakties metu I. V. ėmė justi didelį skausmą todėl išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją pristatė į ligoninė, ten I. V. pragulėjo apie savaitę. Po ligoninės nukentėjusioji grįžo, abu susitaikė, pats kaltinamasis paprašė atleidimo, toliau kartu gyvena, iš viso jau apie 13 metų, turi bendrų vaikų, o nukentėjusioji turi dar ir savo pilnametę dukrą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius.

Išvada dėl D. M. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji I. V., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kartu su sugyventiniu D. M. gyvena apie 13 metų jam ir pastarojo seseriai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 2.00 val., grįžusi iš darbo ir negalėdama užmigti, kartu su D. M. gėrė namuose turėtą brendį, o vėliau paprašė pažįstamo, kad atvežtų dar alkoholio, kurio pavartojus pasijuto blogai, todėl nuėjo miegoti, kaltinamasis nuėjo kartu su ja, tačiau naktį atsikėlusi pro langą pamatė, kad D. M. lauke su kažkuo kalbasi, o priėjusi pastebėjo, kad tai buvo asocialiai, palapinėje gyvenantys vyras ir moteris, kurių kaltinamasis neatstumia, nes yra geras. Nukentėjusioji, bijodama dėl namuose esančių daiktų saugumo, liepė minėtiems asmenims išeiti. I. V. grįžus į namus, tarp jos ir kaltinamojo prasidėjo žodinis konfliktas, pastarasis priekaištavo, kodėl ši išvarė minėtus asmenis. Konflikto metu ji ėjo į lauką parūkyti ir kaltinamasis, kuomet nukentėjusioji atsisuko į jį, pastarąją pastūmė, dėl ko I. V. krisdama nugara trenkėsi į grindinio bortelį. Nors jautė skausmą, tačiau grįžo namo. Vėliau gulint lovoje juto nemažėjantį stiprų skausmą, todėl išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, po to ji buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ir vėliau vėl parvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jai nustatyti penkių šonkaulių lūžiai, gydėsi ligoninėje, o namo išleista 2020 m. rugsėjo 18 d. Paaiškino, kad dėl šio įvykio kalti abu, D. M. tikrai niekuo nekaltina, jam jokių pretenzijų neturi, supranta, kad abu buvo išgėrę, įsikarščiavę ir kaltinamasis tikrai netyčia ją stumtelėjo, o vėliau jos atsiprašė, verkė ir nukentėjusioji su juo susitaikė, žino, kad jis yra geras ir niekada anksčiau jos neskriaudė (1 t., b. l. 139–140).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. 16.54 val., apie įvykį pranešė I. V., nurodydama, kad sugyventinis prieš 30 minučių ją stumdė, o pranešėjai nukritus susitraumavo nugarą (1 t., b. l. 6).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. l. 9–19).

Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad I. V. užfiksuotas lūžis, ji buvo akivaizdžiai neblaivi ir labai susijaudinusi, tačiau pateikė savo esme analogiškas įvykio aplinkybes, nurodytas jos apklausos metu (1 t., b. l. 21–23).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrint pareigūnų „Body cam“ vaizdo registratoriais užfiksuotus vaizdo įrašus, matyti, kad juose užfiksuota, kaip nukentėjusioji I. V. atsakydama į pareigūnų klausimus patvirtina, jog D. M. ją stūmė (1 t., b. l. 32–34).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir aprašyta Bendrojo pagalbos centro pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, kurioje užfiksuota, kaip I. V. nurodo, jog prieš pusvalandį ją sudaužė sugyventinis, ji parkrito ir jaučia skausmą nugaroje, negali pasikelti iš lovos (1 t., b. l. 39–40).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 16 d. specialisto išvados Nr. G 2472/2020 (02) matyti, kad I. V. konstatuota V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai kairėje, kairės mentės lūžis, lydimi oro kaupimosi kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, galimai spiriant į nugaros sritį. Tokios apimties krūtinės trauma nėra būdinga griuvimui iš savo ūgio aukščio. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 13 d., ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl konstatuotų sužalojimų I. V. sveikata sutriks daugiau 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 103–105).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4626 matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. 21.55 val., D. M. nustatytas 2,40 promilių girtumas (1 t., b. l. 154).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. M. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos narei – sugyventinei I. V. pasitvirtino. Kaltinamasis D. M. atlikdamas nusikalstamus veiksmus veikė netiesiogine tyčia, tai yra darydamas juos suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti žalingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. M., 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 16.54 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės I. V. atžvilgiu, kuomet vieną kartą, rankomis pastūmė ją, o ši nukrito ant grindinio ir patyrė sužalojimą, pasireiškusį V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžiais kairėje, kairės mentės lūžiu, lydimų oro kaupimosi kairėje krūtinplėvės ertmėje, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažinęs pilnai paaiškino, kad įvykio dieną jam ir nukentėjusiajai kartu vartojus alkoholinius gėrimus, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji viena ranka pastūmė I. V. į petį, dėl ko ši griuvo ir atsitrenkė į grindinio bortelį, tačiau dėl juntamo skausmo į greitosios medicinos pagalbos medikus kreipėsi vėliau. D. M. patvirtinto, kad su nukentėjusiąja susitaikė ir ši jam atleido, tą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati I. V..

Kaltinamojo D. M. kaltė dėl nesunkaus I. V. sveikatos sutrikdymo įrodyta ir nuosekliais pačios nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad ji ir kaltinamasis būdami apsvaigę nuo alkoholio, namo kieme, pradėjo konfliktuoti dėl buitinių priežasčių. Konflikto metu kaltinamasis ją vieną kartą pastūmė, dėl ko ji krisdama nugara trenkėsi į šalia namo esantį grindinio bortelį, o grįžusi į namus ir gulėdama lovoje vėliau juto stiprų skausmą nugaroje, todėl apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Dėl patirtų sužalojimų buvo stacionariai gydyta penkias dienas, įvykio aplinkybes patvirtina įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, policijoje registruojamų įvykių registro išrašo kopija, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei kitų objektų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune, kaltinime nurodytu laiku, D. M. vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją, ši apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui, kreipdamasi dėl jaučiamo fizinio skausmo nugaros srityje, o analogiškas aplinkybes patvirtino ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kas užfiksuota „body cam“ vaizdo registratoriaus vaizdo įrašuose. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusiajai padarytas sužalojimas, kaip konstatuota specialisto išvadoje Nr. G 2472/2020 (02), pasireiškęs V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžiais kairėje, kairės mentės lūžiu, lydimų oro kaupimosi kairėje krūtinplėvės ertmėje, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir padarytas kaltinime nurodytu laiku – 2020 m. rugsėjo 13 d., priežastiniu ryšiu yra sietinas būtent su kaltinamojo D. M. neteisėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiosios I. V. atžvilgiu. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami D. M. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties kilusio žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ši krisdama nugara atsitrenkė į grindinio bortelį, taip padarydamas I. V. sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į panaudoto smurtinio poveikio padarinius – sukėlė penkių šonkaulių ir kairės mentės lūžimus, lydimus oro kaupimusi kairėje krūtinplėvės ertmėje, akivaizdu, kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia tai yra taip veikdamas D. M. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti žalingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyvena ilgą laiką (apie trylika metų), veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai, tai reiškia, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, todėl D. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Asmeniui padariusiam BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Prokuroras siūlė kaltinamajam, už veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinus vienu trečdaliu paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos be teismo žinios, tęsti darbą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

D. M. padarė vieną apysunkį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje jau teistas du kartus (2 t., b. l. 3–7), iš kurių vieną kartą už dviejų smurtinių nusikaltimų padarymą prieš tą patį nukentėjusįjį asmenį – I. V., praeityje baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 18), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t. b. l. 15), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 12), dirba (2 t., b. l. 56).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, D. M. parinktina griežčiausia ir vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Kaltinamasis teisiamas trečią kartą, iš kurių antrą kartą dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, nukreipto prieš tą patį nukentėjusįjį asmenį – savo sugyventinę I. V., kurios atžvilgiu jo veika sunkėja. D. M. vėl nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, o prieš tai nusikalto taip pat turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl teismo pripažįstamas recidyvistu (BK 27 straipsnis). Šios aplinkybės rodo, kad D. M. yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė D. M. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusikaltimų recidyvo požymį, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamajam skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam D. M. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju D. M. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis nors teisiamas trečią kartą ir teismo pripažintas recidyvistu, tačiau yra sveikas, darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, pripažino savo kaltę ir pareikštus civilinius ieškinius, kaip matyti iš bylos duomenų, susitaikė su nukentėjusiąja ir toliau gyvena kartu, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti D. M. taikant 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, jos 5, 6, 7 punktų nuostatomis kaltinamajam D. M. skirtini įpareigojimai – tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytinas D. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. 21.30 val. (1 t., b. l. 148) iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 14.27 val. (1 t., b. l. 155) t. y. iš viso viena para, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamasis laisvės apribojimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą yra atlikęs, tačiau vėl teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta galutinė 34 MGL (1 700,00 eurų) dydžio baudos bausmė, kurios jis iki šiol nesumokėjęs. Bauda išieškoma priverstinai, kaltinamasis dirba. Esant šioms aplinkybėms šiuo nuosprendžiu kaltinamajam D. M. paskyrus kitos rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir šiuo atveju esant negalimam bausmių bendrinimo jas apimant pagrindui, kadangi šiuo atveju turėtų būti taikomas BK 64 straipsnis, klausimas dėl šiais dviem nuosprendžiais D. M. paskirtų bausmių bendrinimo nespręstinas, esant sąlygoms ir juos vykdant atskirai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 168–169, 170–171, 173–174), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. D. M. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (saugoma baudžiamosios bylos 1 t., viršelio galinėje dalyje) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina D. M..

V. Civiliniai ieškiniai, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Byloje civilinis ieškovas – Kauno teritorinė ligonių kasa, pateikė civilinį ieškinį dėl 3 287,52 eurų dydžio žalos atlyginimo (1 t. b. l. 127–130).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.

Nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais – tiesioginiai nuostoliai. Šiuo atveju dėl kaltinamojo D. M. veiksmų nukentėjusiajai I. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jai 2020 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo, radiologo, krūtinės chirurgo konsultacijos bei suteikta stebėjimo paslauga (suaugusiesiems) dėl daugybinių šonkaulių lūžių, kai lūžę keturi ar daugiau šonkaulių. Už pacientės gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 109,90 eurų sumą, nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. (5 lovadieniai) I. V. gydyta (duomenys neskelbtini) dėl dauginių šonkaulių lūžių, kai lūžę keturi ar daugiau šonkaulių, už ką ligonių kasa iš PSDF biudžeto įstaigai sumokėjo 495,54 eurų sumą. 2020 m. rugsėjo 21 d. ir 2020 m. spalio 1 d. I. V. (duomenys neskelbtini) suteiktos ambulatorinės nuotolinio apsilankymo pas šeimos gydytoją Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu paslaugos dėl lūžių, apimančių kitus kūno sričių derinius. Nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 21 d., t. y. 20 lovadienių I. V. gydyta (duomenys neskelbtini) skyriuose dėl trauminio hemotorakso, kur jai atliktos medicininės intervencijos: krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija su intravenine kontrastine medžiaga; bronchoskopija; plaučio dekortikacija, pleurektomija, bendroji anestezija, už ką ligonių kasa iš PSDF biudžeto įstaigai sumokėjo 2682,08 eurų sumą, o iš viso už I. V. gydymą sumokėta 3 287,52 eurų.

Konstatuotina, kad visos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiosios I. V. sveikatos atstatymą paskirtos ir sumokėtos lėšos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nuo kaltinamojo D. M. veiksmų jos patirtais sužalojimais. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018). Todėl konstatuotina, kad Kauno Teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio D. M., nes ši institucija asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl 3 287,52 eurų nukentėjusiosios I. V. gydymo paslaugų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi jį priteisiant iš D. M..

Byloje civilinis ieškovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondas) Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 233,16 eurų dydžio žalos atlyginimo (1 t., b. l. 110–116).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinys tenkintinas.

Fondo Kauno skyriaus civiliniame ieškinyje nurodyta, jog I. V., 2020 m. rugsėjo 13 d. nukentėjusi nuo kito asmens veiksmų, buvo laikinai nedarbinga nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. spalio 1 d., dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2020 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-230712 paskyrė I. V. 233,16 eurų ligos išmoką.

Remiantis aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiosios I. V. nedarbingumo laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. spalio 1 d., ir dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patirtos išlaidos, išmokant I. V. ligos išmoką už minėtą laikotarpį, priežastiniu ryšiu sietini su D. M. neteisėtais smurtiniais veiksmais, dėl kurių nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, jog fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis), todėl ir šiuo atveju pagal subrogaciją Fondo Kauno skyrius tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis) ir pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio D. M., nes ši institucija, dėl kaltinamojo veiksmų ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą, išmokėjo pastarajai ligos išmoką, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl 233,16 eurų nukentėjusiosios I. V. ligos išmokos atlyginimo tenkintinas visa apimtimi jį priteisiant iš D. M..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokai su kompaktiniais diskais (1 t., b. l. 35, 42), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132¹ straipsniu, 136 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 punktų nuostatomis kaltinamajam D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirti įpareigojimus:

- tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje;

- per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. 21.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 14.27 val. (1 t., b. l. 148), t. y. iš viso vieną parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. M. 3 287,52 eurų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT217300010002484333, AB Swedbank, b. k. 73000).

Civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. M. 233,16 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai (įmonės kodas 188677437, atsiskaitomoji sąskaita LT584010042403495020, AB Luminor bank AS Lietuvos skyrius).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. D. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (saugoma baudžiamosios bylos 1 t., viršelio galinėje dalyje) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. M..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su kompaktiniais diskais (1 t., b. l. 35, 42), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.