Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-1434-260/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-10-25
Bylos Nr.: 2A-1434-260/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-04560-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Atsakovas: B. P., I. J.
Ieškovas: A. K., V. Ž., J. Ž., UAB „Sonetas ir Ko“
Trečiasis asmuo: notarė I

Kategorijos

2.1.2.1Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka, teisinė sandorio registracija

Civilinė byla Nr. 2A-1434-260/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04560-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1.; 2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.6.; 2.6.11.1.; 2.6.15.; 3.3.1.18.2. (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių B. P. ir I. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-693-887/2018 pagal ieškovų A. K., V. Ž., J. Ž., UAB „Sonetas ir Ko“ ieškinį atsakovėms I. J. ir B. P. dėl apsimestinio sandorio kvalifikavimo pirkimo - pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių perkėlimo ieškovams, tretieji asmenys byloje notarė I. B. ir S. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai 2017 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2018 m. sausio 26 d. su patikslintu ieškiniu prašydami: 1) apsimestinį sandorį – (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl perleisto 0,7328 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti pirkimo - pardavimo sutartimi ir perkelti pirkėjų teises ieškovams į pagal šią sutartį perleisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pagal UAB „Geoturtas“ 2018 m. sausio 18 d. žemės sklypo planą priteisiant: a) ieškovui A. K. (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimui bei eksploatacijai, plane pažymėtą „A“, X ir Y koordinatėse (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1422 m²; b) ieškovams V. Ž. ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimui bei eksploatacijai, plane pažymėtą „D“, X ir Y koordinatėse (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1889 m², V. Ž. priteisiant (duomenys neskelbtini) dalį, kuri sudaro 1653 m² šio žemės sklypo, ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri sudaro 236 m² šio žemės sklypo; c) ieškovui UAB „Sonetas ir ko“ (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimui ir eksploatacijai, plane pažymėtą „C“, X ir Y koordinatėse (duomenys neskelbtini), kurio plotas 443 m²; 2) priteisti atsakovei I. J. iš: a) ieškovo A. K. 194,05 Eur už jam perkeltas pirkėjo teises už 1422 m² sklypo dalį; b) iš ieškovų V. Ž. ir J. Ž. 257,78 Eur už jiems perkeltas pirkėjo teises už 1889 m² sklypo dalį, t. y. iš V. Ž. 225,57 Eur, iš J. Ž. 32,21 Eur; c) iš ieškovo UAB „Sonetas ir ko“ 60,45 Eur už jam perkeltas pirkėjo teises už 443 m² sklypą; 3) priteisti iš atsakovių kiekvieno iš ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad V. Ž., J. Ž., A. K. ir UAB „Sonetas ir ko“ yra pastatų, esančių žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. V. Ž. ir J. Ž. bendrąja daline nuosavybe priklauso pastatas - grūdų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Ž. - (duomenys neskelbtini) dalys, kas atitinka 87,5 % turto, o J. Ž. - (duomenys neskelbtini) dalys, kas atitinka 12,5 % turto), bei pastatas - grūdų valymo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Ž. - (duomenys neskelbtini) dalys, kas atitinka 87,5 % turto, o J. Ž. - (duomenys neskelbtini) dalys, kas atitinka 12,5 % turto). A. K. priklauso pastatas - svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Sonetas ir ko“ priklauso pastatas - vandens siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir artezinis gręžinys bei vandens bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame yra ieškovams priklausantys statiniai, priklausė B. P., įgijusiai ir turėjusiai nuosavybę į pastarąjį žemės sklypą atkūrus nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį. Gavus 2017 m. rugpjūčio 24 d. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto išrašą, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas žemės sklypas padovanotas I. J.. Apie šį juridinį faktą A. K. sužinojo (duomenys neskelbtini), gavęs VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto išrašą. Atsakovės nėra susijusios giminystės ryšiais, todėl tarp atsakovių sudarytas nekilnojamojo turto - žemės dovanojimo sandoris kelia abejonių dėl jo tikslingumo, pagrįstumo, būtinumo, nes tikėtina, kad pasirinkusios būtent tokią nekilnojamojo turto perleidimo formą - atsakovės norėjo ir siekė išvengti tikrojo sandorio, t. y. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Sandoris tarp dovanotojo ir apdovanotojo yra apsimestinis, nes juo iš tikrųjų buvo siekiama apeiti įstatymų reikalavimus, įsakmiai įpareigojančius pranešti ketinamos perleisti (parduoti) žemės sklype esančių statinių savininkams, apie jų pirmumo teisę į parduodamos žemės pirkimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi V. Ž., A. K., J. Ž., UAB „Sonetas ir ko“, būdami pastatų savininkai ginčo žemės sklype, turėjo pirmumo teisę į parduodamą žemę, tačiau pardavėja – buvusi žemės savininkė – nepranešė nei vienam iš ieškovų apie ketinimą parduoti žemę, nenurodė, kokiomis sąlygomis ir kaina ją nori parduoti, o vietoje to žemės perleidimo sandorį fiktyviai įformino, kaip dovanojimo sandorį, nors priežasties ir pagrindo dovanoti pastarąjį žemės sklypą buvusi savininkė neturėjo. Kaip žinoma ieškovams, atsakovė I. J. iš atsakovės B. P. įsigijo ne tik šį žemės sklypą, bet ir dar vieną gretimą 92,58 arų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), už kuriuos atsakovė I. J. sumokėjo atsakovei B. P. 6 500 Eur (už abu žemės sklypus). Du tapačios paskirties ir toje pačioje vietoje esantys žemės sklypai, kurių plotai 73,28 arai ir 92,58 arai (viso 165,86 arai) atsakovių buvo įvertinti bendra 6 500 Eur suma, todėl vertinama, kad kiekvienas iš sklypų vertas atitinkamai: 73,28 arų sklypas – 2 876 Eur ((73,28 a x 6 500 Eur)/165,86 a =2 872 Eur) ir 92,58 arų sklypas – 3 624 Eur ((92,58 a x 6 500 Eur)/165,86 a =3 628 Eur). Tačiau, įvertinę byloje gautus duomenis, t. y. 2017 m. birželio 23 d. dovanojimo sutarties 3.1.p., kuriame numatyta, kad perleidžiamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė šios sutarties šalių sutarimu nurodyta 1 000 Eur, ieškovai vadovaujasi šia kaina skaičiuojant kainą, kurią ieškovai turi sumokėti perkeliant jiems pirkėjų teises. Todėl šią kainą laiko realia daikto kaina dovanojimo sutartį kvalifikuojant pirkimo - pardavimo sutartimi.

3. Atsakovė I. J. 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. vasario 20 d. pateikė teismui atsiliepimus į ieškovų ieškinį ir jo patikslinimą, kuriuose nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Ieškovai iki šiol nėra įsigiję statinių įstatymo nustatyta tvarka, nes nepateikė jokios notariškai patvirtintos statinių perleidimo ieškovų nuosavybėn sutarties, ką patvirtina 2017 m. gruodžio 28 d. VĮ Registrų centras raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“. Pateikti likvidacinės komisijos išrašai yra aiškiai neteisėti. Ieškovų teisės ginčijamu dovanojimo sandoriu nebuvo pažeistos, nes nustatytas žemės sklype servitutas po dovanojimo sutarties sudarymo išliko nepakitęs, todėl nepablogino ieškovų padėties ir jų subjektinių teisių niekaip nepažeidė. Ieškovai jokios pirmumo teisės pirkti žemę neturi, nes ieškovų teiginiai yra grindžiami išimtinai manymais ir prasimanymais, neva žemė buvo parduota. (duomenys neskelbtini) sudaryta dovanojimo sutartis, kuria B. P. padovanojo žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I. J., atitinka įstatymų reikalavimus ir tikruosius šalių ketinimus, jų valią, yra neatlygintina, teisėtai sudaryta, galiojanti. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jie negali tinkamai valdyti ar naudotis priklausančiais statiniais, pagal jų paskirtį.

4. Atsakovė B. P. 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. vasario 20 d. pateikė teismui atsiliepimus į ieškovų ieškinį ir jo patikslinimą, kuriuose nurodė, kad su ieškovų ieškiniu ir jame reiškiamais reikalavimais nesutinka visa apimtimi, jis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti atmestas. Pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą dovanojimo sutartį teisėtai ir pagal savo valią bei nuožiūrą padovanojo I. J. ginčo žemės sklypus, kas atitinka įstatymų reikalavimus ir tikruosius šalių ketinimus, sutartis yra neatlygintina, teisėta ir galiojanti. Visi ieškovai nurodo, jog ginčo žemės sklype turi asmeninės nuosavybės teise pastatus, kurie jiems priklauso, tačiau nenurodė, kokiu notariškai patvirtintu sandoriu jie tuos statinius įsigijo. VĮ Registrų centro išrašai nėra statinių įsigijimo asmeninėn nuosavybėn dokumentai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apsimestine ir negaliojančia, pripažino ją pirkimo–pardavimo sutartimi bei perkėlė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjos atsakovės I. J., teises ir pareigas ieškovams A. K., V. Ž., J. Ž., UAB „Sonetas ir Ko“: pagal UAB „Geoturtas“ 2018 m. sausio 18 d. žemės sklypo planą priteisė: ieškovui A. K. (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimui bei eksploatacijai, plane pažymėtą „A“, X ir Y koordinatėse (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1422 m²; ieškovams V. Ž. ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimui bei eksploatacijai, plane pažymėtą „D“, X ir Y koordinatėse (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1881 m², V. Ž. priteisiant (duomenys neskelbtini) dalį, kuri sudaro 1646 m² šio žemės sklypo, ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri sudaro 235 m² šio žemės sklypo; ieškovui UAB „Sonetas ir ko“ (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimui ir eksploatacijai, plane pažymėtą „C“, X ir Y koordinatėse (duomenys neskelbtini), kurio plotas 443 m²; priteisė atsakovei I. J.: iš ieškovo A. K. 557,31 Eur už jam perkeltas pirkėjo teises už 1422 m² sklypo dalį; iš ieškovų V. Ž. ir J. Ž. 737,20 Eur už jiems perkeltas pirkėjo teises už 1881 m² sklypo dalį, t. y. iš V. Ž. 645,10 Eur, iš J. Ž. 92,10 Eur; iš ieškovo UAB „Sonetas ir ko“ 173,62 Eur už jam perkeltas pirkėjo teises už 443 m² sklypą; taip pat teismas priteisė iš atsakovių I. J. ir B. P. 2 104 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvienos po 1 052 Eur ieškovui A. K. ir po 27,70 Eur valstybei.

6. Teismas nustatė, kad ieškovai V. Ž., J. Ž., A. K. ir UAB „Sonetas ir ko“ yra pastatų, esančių žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. V. Ž. ir J. Ž. bendrąja daline nuosavybe priklauso pastatas - grūdų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas grūdų valymo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. priklauso pastatas - svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Sonetas ir ko“ priklauso pastatas - vandens siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir artezinis gręžinys bei vandens bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame yra ieškovų statiniai, priklausė atsakovei B. P., kuri 2017 m. birželio 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypą padovanojo atsakovei I. J.. Atsakovės nėra giminaitės. Įrodymų, pagrindžiančių jų artimus santykius, nepateikė. Todėl teismas atsakovės B. P. paaiškinimus byloje laikė nenuosekliais, prieštaringais, keliančiais abejones, o paaiškinimą, jog I. J. (svetimas žmogus) jai yra labai artima ir tikėdamasi, kad ši jai ir ateityje padės, padovanojo pakankamai didelės vertės žemės sklypą, vertino kaip abejotiną, nelogišką ir neįrodytą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė B. P. 2018 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji galvojo apie žemės sklypo pardavimą sąžiningam žmogui, domėjosi už kokią kainą būtų galima parduoti žemę. Taip pat paaiškino, kad apie ieškovą A. K. ji yra blogos nuomonės, nejaučia jam simpatijos, ji nenorėjo, kad jis įgytų jos žemę ir kad jos likusi žemė ribotųsi su tokiu žmogumi. B. P. vienareikšmiškai nurodė, kad A. K. bet kokiu atveju žemės ji nebūtų pardavusi. Todėl teismas sprendė, kad B. P. siekė perleisti žemės sklypą konkrečiam asmeniui, svarbu ne ieškovui A. K., o vienintelė galimybė apeiti Žemės įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę turinčius asmenis buvo sudarant dovanojimo sandorį.

7. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo perkelti pirkėjų teises į jų, kaip pastatų savininkams reikalingą pastatų eksploatavimui naudoti žemės plotą, kuris nustatomas pagal egzistuojantį servitutą, teismas nurodė, kad servitutų plotai nurodyti ieškovų pateiktame UAB „Geoturtas“ plane (t. 1 b. l. 13). Servitutų plotų teisingumą patvirtina ir VĮ Registrų centras pateiktas planas (1422+1141+1881+443=4887) (t. 1 b. l. 22 antra pusė). Tuo tarpu ieškovai V. Ž. ir J. Ž. servitutinę sklypo dalį nurodo ne 1881 m², o 1889 m². Atsižvelgdamas į tai teismas laikė, jog ieškovai prašydami perkelti pirkėjų teises į žemės plotą, kuris nustatomas pagal egzistuojantį servitutą, turi teisę prašyti: ieškovui A. K. (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimui bei eksploatacijai, plane pažymėtą „A“, X ir Y koordinatėse (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1422 m²; ieškovams V. Ž. ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimui bei eksploatacijai, plane pažymėtą „D“, X ir Y koordinatėse (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1881 m², V. Ž. priteisiant (duomenys neskelbtini) dalį, kuri sudaro 1646 m² šio žemės sklypo, ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri sudaro 235 m² šio žemės sklypo; ieškovui UAB „Sonetas ir ko“ (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimui ir eksploatacijai, plane pažymėtą „C", X ir Y koordinatėse (duomenys neskelbtini), kurio plotas 443 m².

8. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo vertinti, kad ginčo žemės sklypas parduotas už 1 000 Eur, kadangi pačios atsakovės žemės sklypą įkainojo ir pardavė už 1 000 Eur, taip pat perkelti jiems pirkėjų teises ir pareigas priteisiant atsakovei I. J. iš ieškovų atitinkamas, pagal priklausantį plotą, 1 000 Eur sumos dalis, teismas nustatė, jog patys ieškovai buvo nurodę, jog jų žiniomis ginčo žemės sklypas buvo parduotas už 2 872 Eur. Ieškovai taip pat nurodė, kad, atsakovėms nesutinkant su šia kaina, ieškovai remsis VĮ Registrų centras fiksuota ginčo žemės sklypo vidutine rinkos verte – 1 860 Eur, bei atsižvelgdamas į tai, atmetė kaip nepagrįstą ieškovų teiginį, jog ginčo žemės sklypas buvo įkainotas ir parduotas už 1 000 Eur. Nurodė, jog akivaizdu, kad ši suma nurodyta formaliai sudarant apsimestinį dovanojimo sandorį. Atsižvelgiant į ieškovų paaiškinimus, teismas vertino, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I. J. buvo parduotas už 2 872 Eur, todėl šią sumą atitinkamai iš ieškovų priteisė atsakovei I. J..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovės B. P. ir I. J. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovų A. K., V. Ž., J. Ž. ir UAB „Sonetas ir ko“ ieškinį nepagrįstai ir neteisėtai tenkino bei dovanojimo sutartį tarp atsakovių pripažino apsimestiniu sandoriu, kurį kvalifikavo pirkimo-pardavimo sutartimi ir pirkėjų teises perkėlė ieškovams, panaikinti, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti joms iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prie bylos medžiagos prijungti apeliantės (atsakovės) B. P. jos banke „Swedbank“ turimos sąskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki – 2017 m. gruodžio 31 d. išrašą, iš kurio matyti, jog nei iki dovanojimo sandorio, nei po jo 2017 m. birželio 23 d. sudarymo, sąskaita nepasipildė jokiomis pajamomis. Šio dokumento pateikimo būtinumas iškilo pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, kuriame teigiama apie dovanojimo sutarties atlygintinumą ir papildomai įrodo, jog dovanotoji jokių finansinių įplaukų, taip pat ir į savo banko sąskaitą negavo. Mano, jog šio dokumento prijungimas prie bylos medžiagos neužvilkins bylos nagrinėjimo, šio dokumento bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikti neturėjo pagrindo dėl ieškovų neišsamaus ieškinio. Nurodo, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-04-16 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (LR CPK 263 str.), todėl naikintinas, o ieškovų reikštas reikalavimas kaip nepagrįstas netenkintinas, kadangi teismas nepagrindė sprendimo (motyvuojamosios sprendimo dalies) įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje ( LR CPK 12 str., 14 str. 1 d. ir 2 d., 17 str., 176 str.,177 str., 178 str., 185 str., 263 str. 1 d. ir 2 d., 270 str. 4 d. 2 p., 3 p. ir 4 p.), ir dėl tokio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, o be to, teismas taikė materialines teisės normas, t. y. LR Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir CK 1.87 str., kurių nereikėjo taikyti bei netaikė materialinės teisės normų, t. y. CK 6.465 str. 1 d., kurias reikėjo taikyti (LR CPK 330 str.).

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą patvirtina :

10.1.1. Tai, kad teismas tenkino ieškinį ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį pripažino apsimestine ir negaliojančia, pripažino ją pirkimo – pardavimo sutartimi remdamasis tik vienintelio ieškovo A. K. duotu teismui paaiškinimu apie tai, kad dovanojimo sutartis galimai buvo atlygintina, nes pokalbyje su G. J., pastarasis, būk tai, jam yra pasakęs, kad dovanotus žemės sklypus nupirko už 6500 Eurų, tačiau liudytojas G. J. tokią aplinkybę neigia.

10.1.2. Tai, kad teismas rėmėsi liudytojo E. Č., kurį neaišku kur ir kokiomis aplinkybėmis ieškovas A. K. rado, paaiškinimu, kad jis girdėjo A. K. pokalbį su G. J., kuriame G. pasakė, kad už žemę sumokėta, tačiau liudytojas G. J. tokią aplinkybę neigia.

10.1.3. Tai, kad teismas, sutikdamas su ieškovo A. K. ir liudytojo E. Č. paaiškinimais, nenurodė sprendime, kodėl nepagrįstais laiko atsakovių paaiškinimus apie dovanojimo sutarties realumą bei kodėl atmeta prieštaraujančius ieškovo A. K. ir liudytojo E. Č. paaiškinimams liudytojų G. J. ir A. P. parodymus.

10.2.Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra aptartos (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatos, jų nutylėjimas yra akivaizdus (duomenys neskelbtini) str. 4 d. 2 p., 3 p. ir 4 p. pažeidimas, dėl ko neteisingai išspręsta byla. Dovanojimo sutartyje buvo akcentuota punkto 7.6. sąlyga, jog „Šalys šia Sutartimi patvirtina, kad šios Sutarties sudarymas atitinka tikruosius Šalių ketinimus ir valią, Šalys tarpusavyje yra susijusios tarpusavio bendravimo, socialiniais ryšiais“ bei tai, kas nurodyta 10.4 punkte „Šalys patvirtina, kad šią Sutartį sudaro ir pasirašo laisva valia, niekieno neverčiamos, Sutartis surašyta pagal jų valią, perskaityta, suprasta, prasmė ir pasekmės išaiškintos ir suprastos“.

Žemesnės instancijos teismas

10.3.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai taikė materialines teisės normas, kurių nereikėjo taikyti bei nepagrįstai netaikė materialinės teisės normų bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos aiškinant materialiosios teisės normas. Tenkindamas ieškinį ir remdamasis Žemės įstatymo 31 str. 1 d. nuostatomis, teismas privalėjo išsamiai tirti, nustatyti ir konstatuoti, kad ieškovams statiniai ir įrenginiai pilnai ir teisėtai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir tik šią aplinkybę nustačius, galima spręsti, ar asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, suprantama, jeigu įrodo, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo, o ne dovanojimo sutartis. Byloje nėra ištirta, ar ieškovai yra asmenys, turintys subjektinę teisę ginčyti trečiųjų asmenų sudarytą dovanojimo sandorį.

Atsiliepimas

11. Ieškovai V. Ž., J. Ž. ir UAB „Sonetas ir ko“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant pilnai galioti 2018 m. balandžio 16 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovo V. Ž. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis skundžiamame sprendime detalizuota teismų praktika ir įstatymo nuostatomis, pagrįstai nustatė, jog akivaizdu, kad jeigu atsakovė B. P. būtų sudarinėjusi ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, pirmiausia būtų turėjusi pasiūlyti jį įsigyti ieškovams, ir tik šiems nepasinaudojus priklausančia pirmenybės pirkti teise, atsakovė būtų galėjusi parduoti jį kitiems asmenims. Tuo tarpu atsakovė sudarė dovanojimo sandorį. Apeliantės teikdamos apeliacinį skundą nenurodo jokių faktinių aplinkybių, argumentų, nepateikia įrodymų, kurie leistų suabejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliantės apeliacinį skundą grindžia iš esmės tik savaip atkartodamos liudytojų ir proceso dalyvių paaiškinimus ir deklaratyviai nurodydamos, kad neva teismas neatsižvelgė į šiuos paaiškinimus, ir neva vertino tik ieškovų ir jiems palankius liudytojų paaiškinimus. Tokie apeliančių argumentai niekaip nepagrįsti. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi visų proceso dalyvių paaiškinimais, tame tarpe ir apeliančių bei jų liudytojų paaiškinimais, išsamiai juos aprašė ir išanalizavo. Apeliantės nenurodė nei vieno argumento ar pagrindo, kuris leistų prieiti prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priimtame skundžiamame sprendime pažeidė kurią nors įrodymų vertinimo taisyklę. Apeliantės siekia, kad jų skunde išdėstyti jų ir liudytojų paaiškinimai būtų vertinami atskirai ir taip, kaip jos to nori. Tačiau pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovės sudarė dovanojimo sutartį kaip apsimestinį ir negaliojantį sandorį, taip nuslėpusios tikrąją savo valią – sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Bendrame įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė ir į atsakovės B. P. duotus paaiškinimus, kad pastaroji labai nenorėjo, kad jos žemė atitektų ieškovui A. K. bei įvardijo jį, kaip jai nepriimtiną žmogų. Šios aplinkybės taip pat teismui leido prieiti prie teisingos išvados, kad atsakovė vedama tikslo, kad jos žemė neatitektų jai nepatinkančiam asmeniui sudarė apsimestinį sandorį ir realiai sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį įformino dovanojimo sutartimi visiškai su svetimu asmeniu (atsakove I. J.), tam, kad galėtų išvengti būtinybės pasiūlyti žemę įsigyti ieškovams, tame tarpe ir A. K..

13. Ieškovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti 2018 m. balandžio 16 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovo V. Ž. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsiliepime nurodo, kad su atsakovių pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, pagrindo jį naikinti nėra. Nesutinka su apeliančių nuomone dėl didesnės oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomosios galios, lyginant juos su liudytojų paaiškinimais. Mano, jog liudytojų paaiškinimai taip pat yra svarbūs ir byloje būtent jų dėka paaiškėjo tikrosios sandorio aplinkybės - apsimestinumas ir tikrosios valios atskleidimas. Byloje nei vieni iš pateiktų ir tiriamų įrodymų nebuvo pripažinti neleistinais, todėl nesuprantama apie kokį įrodymų neleistinumą kalba apeliantės. Liudytojų paaiškinimai laikomi leistinais įrodymais, jeigu liudytojai yra asmenys galintys įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugeba būti pakankamai objektyvūs dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra giminystės, santuokos ir svainystės ryšiais susijęs su ginčo šalimis. Todėl laikyti, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino kai kurių liudytojų paaiškinimus, nepagrįstas, nes būtent tai buvo nesuinteresuotų liudytojų duoti paaiškinimai dėl jiems žinomų ginčo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat pasisakė dėl dovanojimo sandorio: įvardijo sutarties šalis, sutarties objektą, sutarties numerį, datą, pasisakė dėl sutarties kainos ir pan., pateikė sandorio negaliojimo aplinkybes dėl jo apsimestinumo, pagrįsdamas sutarties šalių tikrąją valią, ką patvirtino byloje surinkti įrodymai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, analizavo dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorių pagrindinį skirtumą, t. y. piniginį atlygį. Tai, kad byloje nenustatytas pats pinigų perdavimo momentas, nedaro šio sandorio neapsimestiniu, nes byloje kitų įrodymų tyrimo metu buvo prieita išvados, kad sandoris buvo atlygintinis. Apie sandorio atlygintinumo kainą kalbėjo ir liudytojas G. J., ką girdėjo pašaliniai asmenys. Apeliantės skunde remiasi notarės duotais paaiškinimais, kad sandorio šalių valia atitinka tikruosius šalių ketinimus. Tačiau tai yra standartinė sutarties sąlyga, būtina visų sutarčių turiniui Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. birželio 23 d. sandoris tarp dovanotojo ir apdovanotojo yra apsimestinis, nes juo iš tikrųjų buvo siekiama visai kito rezultato, t. y. apeiti įstatymų reikalavimus, įsakmiai įpareigojančius pranešti ketinamos perleisti (parduoti) žemės sklype esančių statinių savininkams, apie jų pirmumo teisę į parduodamos žemės pirkimą. Tikėtina, kad panaudos sandoris buvo sudarytas tik tam, kad esama situacija kiek galima labiau atitiktų teismų praktiką, formuojamą panašiose situacijose, kai panaudos faktas prieš dovanojimo sandorį tam tikrais atvejais (kai panaudos sutartis tęsiasi ilgą laiką, žemės savininką ir panaudos gavėją sieją tam tikri artimi santykiai, savininkas neturi šeimos narių ar artimųjų, kam galėtų žemę padovanoti, savininkas praranda norą ir galimybę rūpintis savo žeme, gyvena pasiturinčiai, kas rodo tvirtą finansinę padėtį, arba žemę kaip dovaną skiria labdarai) galėtų būti pateisinamas ir grindžiamas nusistovėjusios situacijos tęstinumu ir realios faktinės padėties įteisinimu. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos aplinkybės, dėl kurios dovanojimą būtų galima laikyti realiu ir racionaliu.

15. Dėl apeliančių pateiktų naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos ieškovas A. K. paaiškino, kad apeliantės nenurodė pagrįstų priežasčių ir motyvų, kodėl tik šioje instancijoje iškilo būtinybė pateikti naują įrodymą - banko išrašą už praėjusį (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad jos nesilaiko CPK 306 straipsnio 4 dalies, 314 straipsnio reikalavimų. Neabejotina, kad tokio tipo dokumentą, apeliantė B. P. galėjo teikti tiek su atsiliepimu į ieškinį, tiek su pakartotiniu atsiliepimu į patikslintą ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme, jo teikimo galimybė neiškilo tik dabar, o tai rodo, kad šio naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nėra pagrįstas.

16. Pasisakydamas dėl subjektų, galinčių teikti ieškinį, teismui ieškovas A. K. nurodo, kad nors pačių atsakovių (apeliančių) atstovas pateikė į bylą pagrindžiančius oficialius duomenis, kad ieškovai yra statinių, stovinčių ant ginčo žemės, savininkai, apeliaciniame skunde vis tiek nesutinka, kad ieškovai yra tinkami asmenys ieškiniui pareikšti. Kaip matyti iš oficialių dokumentų, pateiktų teismui, visi ieškovai V. Ž., J. Ž., A. K. ir UAB „Sonetas ir ko“ yra pastatų, esančių žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Tai rodo, kad būtent šie asmenys yra tinkami asmenys, galintys reikšti ieškinį teisme dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes būtent šią teisę įstatymas suteikia pastatų savininkams. Apeliantės teoriškai bando ginčyti oficialus faktus, kad ieškovai nėra nekilnojamojo turto savininkai, tačiau oficialūs Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina tiek ieškovo A. K., tiek kitų ieškovų - pastatų savininkų - nuosavybės teises į statinius. Atsakovės (apeliantės) nereiškė priešpriešinio reikalavimo dėl viešajame registre įregistruotų duomenų nuginčijimo, neginčijo dokumentų, kurių pagrindu pastatai buvo įregistruoti savininkų vardu, teisingumo, nereiškė reikalavimo dėl viešojo registro duomenų pakeitimo, todėl viešajame registre įregistruoti duomenys, kad pastatai yra ieškovų laikytini teisingais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Būtent tai pirmosios instancijos teismas akcentavo skundžiamame sprendime (sprendimo 10 lapo 1 pastraipa), todėl nesutikti su tuo neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovių apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo, remiasi apeliacinio skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

18. Byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) tarp atsakovių I. J. ir B. P. sudarytos dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies pripažinimo negaliojančia CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovai teigia, kad ginčo dovanojimo sutartis yra apsimestinė, ja siekiama pridengti pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą bei atimti ieškovų teisę pasinaudoti Žemės įstatymo 31 straipsnyje numatyta pirmenybės teise pirkti žemę po jiems priklausančiais statiniais.

19. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta ieškovų A. K., V. Ž., J. Ž. ir UAB „Sonetas ir ko“ ieškinį tenkinti, pripažinti (duomenys neskelbtini) tarp atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apsimestine ir negaliojančia, pripažinti ją pirkimo-pardavimo sutartimi bei perkelti žemės sklypo pirkėjos atsakovės I. J. teises ir pareigas ieškovams.

20. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių apeliacinį skundą, iš esmės sutinka su atsakovių apeliaciniu skundu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialiosios teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko šio teismo 2018 m. balandžio 16 d. priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

21. Apeliaciniame skunde atsakovės pateikė prašymą prijungti naują papildomą įrodymą – B. P. banko sąskaitos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio matyti, jog nei iki dovanojimo sandorio, nei po jo (duomenys neskelbtini) sudarymo, sąskaita nepasipildė jokiomis pajamomis.

22. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nepagrindė, jog naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik pirmosios instancijos teismui baigus bylą nagrinėti iš esmės bei nepagrindė, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovių pateiktas naujas įrodymas nedaro esminės įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl pateiktas įrodymas nepriimamas (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių

24. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatytos tokios reikšmingos bylai aplinkybės. Nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota atsakovei B. P., jai (duomenys neskelbtini) atkūrus nuosavybės teisę į žemę. Ieškovai V. Ž., J. Ž., A. K. ir UAB „Sonetas ir ko“ yra pastatų, esančių šiame žemės sklype, savininkai, nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre jiems įregistruotos (duomenys neskelbtini) metais. Atsakovė B. P. jai priklausiusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jai priklausiusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo I. J.. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių B. P. ir I. J., dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) apsimestiniu sandoriu, sudarytu kitam sandoriui pridengti, pripažinti šią dovanojimo sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi, perkelti ieškovams pirkėjų teises ir pareigas. Reikalavimus ieškovai grindė tais argumentais, jog ginčo dovanojimo sutartis yra apsimestinė, atsakovė B. P. faktiškai perleido ginčo žemės sklypą atlygintine pirkimo pardavimo sutartimi, taip ji siekė užkirsti kelią ieškovams pasinaudoti Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teise pirkti ginčo žemės sklypą, ant kurio stovi jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai ir įrenginiai. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovės, apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodinėjimo taisyklių aiškinimo ir taikymo praktikos; teismo sprendimo išvados dėl ginčo sutarties grindžiamos prielaidomis, o ne nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu bei teismo įsitikinimu apie tokio fakto buvimą; taip pat tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.87 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio pripažinimą negaliojančiu. Taip pat atsakovės nurodo, kad byloje nebuvo ištirta, ar ieškovai yra asmenys, turintys subjektinę teisę ginčyti dovanojimo sutartį.

Dėl ieškovų teisės reikšti reikalavimus dėl ginčijamo sandorio

25. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovių apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nebuvo ištirta, ar ieškovai yra asmenys, turintys subjektinę teisę ginčyti dovanojimo sutartį ir kad ieškovai tokios teisės neturi, yra nepagrįsti. Ieškovai yra statinių, stovinčių atsakovės B. P. atsakovei I. J. dovanotame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys ( t. I, b. l. 14-18). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatos kartu su CK normomis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl ieškovai, vertindami, kad atsakovės sudarė ne žemės sklypo dovanojimo, bet pirkimo – pardavimo sandorį, turėjo teisę remdamiesi Žemės įstatymo 31 str. 1 d. nuostatomis reikšti reikalavimus dėl dovanojimo sutarties neteisėtumo.

Dėl dovanojimo sandorio vertinimo apsimestiniu

26. Atsakovės apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartį pripažino apsimestine, konstatavo, jog tai pirkimo–pardavimo sutartis. Nurodo, jog teismas nepaneigė atsakovių artimų santykių, pažymėjo, jog pripažįstant dovanojimo sutartį apsimestine, svarbiausia yra ne dovanos teikimo motyvas, o pačios sutarties neatlygintinumas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

27. Sandoriai yra ne tik pagrindinis civilinių teisinių santykių atsiradimo, bet ir jų pakeitimo bei pabaigos pagrindas. Tiek įstatymų leidėjas, tiek civilinės apyvartos subjektai, sudarantys sandorius, siekia, kad sandorių pagrindu susiklostę santykiai išliktų stabilūs. Teismų praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad yra akcentuojamas vienas iš sandorių negaliojimo instituto tikslų – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisėtus lūkesčius, t. y. pagrįstą tikėjimą, jog sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nebus kvestionuojamos. Būtent dėl šios priežasties įstatymas riboja arba sandorio nuginčijimo, arba sandorio negaliojimo teisinių padarinių taikymo galimybę. Sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip civilinių teisių gynimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai privataus ar viešojo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais.

28. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu, sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.

29. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui.

30. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Aplinkybę, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

31. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nustatė, jog ieškovų argumentai dėl atsakovių sudaryto neva apsimestinio sandorio iš esmės buvo grindžiami tuo, kad apdovanotoji I. J. ir dovanotoja B. P. nėra susijusios jokiais giminystės ryšiais ar artimais santykiais, o ieškovo A. K. kviestas liudytojas E. Č. paliudijo, jog atsakovės I. J. vyras G. J. yra pasakęs, kad ginčo žemės sklypą įsigijo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu – sumokant atsakovei B. P. pinigus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje pateiktais įrodymais, išskyrus ieškovo A. K. ir liudytojo E. Č. paaiškinimus, nenustatyta, jog atsakovė I. J. už dovanojamą žemės dovanotojai B. P. būtų sumokėjusi pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl dovanojimo motyvų šiuo atveju reikšmingi atsakovių paaiškinimai, jog dovanojimas buvo tikroji šalių valia. Ginčijamo sandorio šalys vieningai tvirtino, kad dovanotoja padovanojo ginčo žemės sklypą apdovanotajai, nes jos artimai bendravo, kartu šventė šventes, apdovanotoji kartu su savo vyru G. J. padėdavo dovanotojai ūkyje. Atsakovė B. P., kuri yra garbingo amžiaus, bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jai buvo sunku prižiūrėti ginčo žemės sklypą, dėl to, jausdama atsakovei I. J. dėkingumą, nusprendė padovanoti savo žemės sklypą jai. Nors ieškovai ir abejoja, kad ginčo sandoris sudarytas iš žmogiško dėkingumo, tačiau šiai aplinkybei paneigti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovė I. J. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad ji su savo vyru G. J. artimai bendravo su dovanotoja, padėdavo jai ūkyje ir už tai B. P. atsidėkodama jai nusprendė padovanoti žemės sklypą. I. J. jokių pinigų už ginčo žemės sklypą B. P. nemokėjo. Apie tai nebuvo jokios kalbos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek atsakovių pateikti nuoseklūs paaiškinimai, tiek byloje pateiktos dovanojimo sutarties turinys, joje nurodyta aplinkybė, kad šalys tarpusavyje yra susijusios tarpusavio bendravimo, socialiniais ryšiais, leidžia daryti išvadą, kad šalys sudarė būtent dovanojimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad suteikiant dovaną, dovanotojos B. P. valia buvo perduoti atsakovei I. J. turtą nereikalaujant, kad apdovanotoji atsakovė pateiktų dovanotojai turtinio pobūdžio patenkinimą. Tai patvirtino ir liudytojai G. J. ir A. P.. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl apsimestinio sandorio grindžiama tinkamai neįvertinus atsakovių paaiškinimų, pasirėmus prielaidomis ir subjektyviais ieškovo A. K. paaiškinimais.

32. Kad atsakovės, perleisdamos viena kitai žemės sklypą, faktiškai sudarė atlygintinį sandorį, nagrinėjamoje byloje teigė tik ieškovas A. K., tą patvirtino ir šio ieškovo kviestas liudytojas E. Č.. Ieškovas A. K., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, aiškino, kad apie pardavimą „kaime visi kalbėjo“, jog atsakovės I. J. sutuoktinis G. J. jam pats pasakė, apie tai, kad žemę pirko už 6500 Eur, liudytojas E. Č. paaiškino, kad būdamas netoli ieškovo A. K. ir G. J. tarp pastarųjų vykusį pokalbį girdėjo. Liudytoju nagrinėjant bylą apklaustas G. J. paneigė, kad jis sakė ieškovui A. K. apie žemės pirkimą, paaiškindamas, jog žemė nebuvo perkama, taip pat paaiškino, kad visų pokalbių su A. K. metu šalia jokių pašalinių asmenų nebuvo. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo A. K. paaiškinimai, liudytojo E. Č. parodymai, vertinant juos šalia jau aptartų, kurie nepatvirtina, jog žemė buvo parduota, nėra patikimi ir pakankami daryti išvadai, kad atsakovės sudarė atlygintinį žemės perleidimo sandorį, nes remiasi net ne sandorio šalies būk tai pateikta informacija.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo A. K. teiginių, kad už žemės sklypus atsakovė I. J. sumokėjo, nepatvirtinus to kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, remiantis įrodymų visetu yra pagrindas pripažinti, kad byloje neįrodyta, kad ginčijamas sandoris buvo atlygintinis, neįrodyta, kad už padovanotą ginčo žemės sklypą buvo atsiskaityta, sumokėta tam tikra pinigų suma ar perduota kita materialinė vertybė, turtinė teisė ar priešpriešinė prievolė kaip atlyginimas už dovaną (CPK 178 straipsnis, CK 6.466 straipsnis). Todėl ieškovams neįrodžius, kad ginčo dovanojimo sutartis yra pirkimo – pardavimo sutartis ir kad atsakovei B. P. už ginčo sklypą buvo sumokėta, nėra pagrindo ginčo dovanojimo sutartį pripažinti apsimestine ir negaliojančia. Teisėjų kolegija pažymi, jog nenustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, dovanojimo sutartis negali būti kvalifikuojama kaip apsimestinis sandoris.

Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

34. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kad be pagrindo pripažino dovanojimo sandorį apsimestiniu ir negaliojančiu, bet dar ir netinkamai perkėlė ieškovams pirkėjo teises, dėl ko skundžiamo teismo sprendimo negalima būtų laikyti pagrįstu net ir įrodžius, jog žemės sklypas buvo parduotas. Jei teismas vertino, kad atsakovė B. P. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei I. J. pardavė už 2872 Eur, su kuo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, jis negalėjo perkelti pirkėjo teisių į dalį parduoto žemės sklypo. Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis. Kad atsakovė B. P. valia buvo parduoti žemės sklypą dalimis, duomenų byloje nepateikta.

35. Teismo vertinimas, kad atsakovė B. P. yra pareiškusi, jog niekada neparduotų žemės A. K., kadangi ji realiai nepardavinėjo ginčo žemės sklypo, nėra reikšmingas sprendžiant byloje kilusį ginčą. Tai nepatvirtina, kad atsakovės viena kitai pardavė žemės sklypą, o ne dovanojo. Ieškovas A. K. ir kiti ieškovai būtų turėję pirmumo teisę pirkti žemę, bet tik pardavėjos B. P. nustatyta kaina ir sąlygomis. Tačiau iš šios atsakovės paaiškinimų matyti, jog, pasikonsultavusi su asmeniu, suprantančiu apie žemės pardavimą, t. y. liudytoju M. J., ir sužinojusi apie tai, kad žemės sklypą parduoti bus sunku, ji ketinimo parduoti žemę atsisakė, ją padovanojo atsakovei I. J..

Dėl procesinės bylos baigties

36. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir išanalizavo byloje esančius įrodymus ir pateiktus šalių argumentus, neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, pripažindamas ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartį apsimestine bei nepagrįstai šio ginčo žemės sklypo pirkėjų teises ir pareigas perkeldamas ieškovams, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir byloje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Teisėjų kolegija, dėl nurodyto pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos galutiniam teisiniam rezultatui, nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Atsižvelgiant į tai, jog panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovė I. J. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 560 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinių parengimą, 420 Eur atstovavimą, 52,39 Eur už dokumentų, susijusių su nagrinėjama byla gavimą iš registrų, viso 2 032,39 Eur (1 t., b. l. 44, 2 t., b. l. 1, 2, 69, 70, 71, 72, 96), atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovų A. K., V. Ž., J. Ž. ir UAB „Sonetas ir Ko“ po 508,10 Eur. Atsakovė B. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 460 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį parengimą, viso 460 Eur (1 t., b. l. 70, 2 t., b. l. 11), atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovų A. K., V. Ž., J. Ž. ir UAB „Sonetas ir Ko“ po 115 Eur.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atsakovės patyrė 1 344 Eur (144 Eur žyminis mokestis (2 t., b. l. 137) ir 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos (2 t., b. l. 136)) bylinėjimosi išlaidas. Teismo nuomone, ieškovų patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme ir patenkinus atsakovių I. J. ir B. P. apeliacinį skundą, joms priteistinos turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos – 1 344 Eur (144 Eur žyminis mokestis (2 t., b. l. 137) ir 1 200 Eur už advokato teisinę pagalbą (2 t., b. l. 136)) kiekvienai po 168 Eur – iš ieškovų A. K., V. Ž., J. Ž. ir UAB „Sonetas ir Ko“ (CPK 98 straipsnis).

40. Nagrinėjant šią bylą, visų teismų įteikiant procesinius dokumentus turėtos išlaidos sudaro 65,16 Eur. Šios išlaidos iš atsakovų A. K., V. Ž., J. Ž. ir UAB „Sonetas ir Ko“ lygiomis dalimis (po 16,29 Eur) priteistinos į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88, 92, 93 ir 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų A. K., V. Ž., J. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sonetas ir Ko“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Sonetas ir Ko“ (juridinio asmens kodas 253744090) po 508,10 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus ir 10 centų) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Sonetas ir Ko“ (juridinio asmens kodas 253744090) po 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovėms I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Sonetas ir Ko“ (juridinio asmens kodas 253744090) kiekvienai po 168 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Sonetas ir Ko“ (juridinio asmens kodas 253744090) į valstybės biudžetą po 16,29 Eur (šešiolika eurų 29 euro centus) iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. (Šias sumas mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas