Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-5042-490/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2-5042-490/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00134-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5042-490/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00134-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 3.2.6.13 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei V. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės V. L. 24,16 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti viešo paskelbimo būdu 2020 m. vasario 19 d. specialiame interneto tinklalapyje adresu http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsniu, laikoma, jog atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 142 straipsnis).

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje atsakovas per nustatytą terminą nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba kitų parengiamųjų dokumentų. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad remiantis Kauno teritorinės ligonių kasos informacinės sistemos duomenimis, atsakovė V. L. nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu, tai yra 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. kovo 14 d., tačiau minėtu laikotarpiu jai buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 24,16 Eur. Už atsakovei suteiktas paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1550 „Dėl balo vertės patvirtinimo“ ir Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Atsakovei 2019 m. lapkričio 12 d. buvo siųstas raginimas Nr. 10-1310 savanoriškai atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą arba iki nurodyto termino pabaigos pateikti dokumentus, patvirtinančius draustumą privalomuoju sveikatos draudimu. Dokumentų, patvirtinančių žalos atlyginimą, atsakovė nepateikė, žalos neatlygino.

Ieškinio reikalavimo pagrįstumą įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno teritorinės ligonių kasos informacinės sistemos duomenys apie asmens draustumą, Kauno teritorinės ligonių kasos 2019 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. 10-1310 kopija.

Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tačiau minėtoje teisės akto nuostatoje taip pat nustatyta, kad ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas, t. y. tam, kad paslaugos būtų laikomos suteiktomis teisėtai, asmuo iki atitinkamo mėnesio pabaigos turi įgyti apdraustojo statusą. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgijęs apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, padaro žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsniu, deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo.

Atsakovė, neįvykdžiusi Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginusi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dėl jai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta žala, kadangi atsakovė, neturinti apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, gavo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto suma – 24,16 Eur – sudaro žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsakovės naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu (neteisėtais veiksmais) bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu.

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 24,16 Eur žalos atlyginimas.

Atsakovė nevykdė prievolės atlyginti žalą, todėl privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, 24,16 Eur (dvidešimt keturių eurų 16 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (24,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant atsakovę priteistą sumą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė