Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-22 · Byla Nr. N1-655-659/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
N1-655-659/2011
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01626-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Nukentėjusysis
T. V., S. V.
Advokatai
Vaclovas Ruškys
Baudžiamoji byla Nr. N1-655-659/2011Proceso Nr.1-33-1-01626-2010-6 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)1.1.7.2.7;1.1.8.7.9;1.1.8.10.3;1.2.14.3.1;2.3.6.4.2.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei,dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei,nukentėjusiesiems T. V. ir S. V.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. G.,gynėjui advokatui Vaclovui Ruškiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Z. (J. Z.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., 6 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 7 klasėje, teistas:

1)2010-11-10 Klaipėdos m. apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str.2d., laisvės apribojimu 12 mėn. įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 7 val. bei tęsti mokslą.

2) 2011-01-07 Klaipėdos m. apylinkės teismo, pagal LR BK 178str.2d.laisvės atėmimu 7 mėn., vadovaujantis LR BK 63str.1d.4d.9d.,65str.1d.1p., prie šio nuosprendžio pridėta 2010-11-10 nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė bausmė 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str.1d., 2d., 87str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant elgesio apribojimą, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų vykdomose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse, tęsti mokslą arba dirbti. Įskaityti atliktą bausmę pagal 2010-11-10 nuosprendį,

3) 2011-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63, 65 str., bausmė subendrinta su bausme pagal 2011-01-07 nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn.;

4) 2011-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn., vadovaujantis BK 63 str., bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2011-01-07 nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams;

5) 2011-05-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m.; vadovaujantis BK 63 str., bausmė subendrinta su bausme pagal 2011-01-07 nuosprendį, paskirtas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., 2011-08-25 Klaipėdos miesto apylinkės teisimo nutartimi bausmės pagal 2011-04-19, 2011-04-27 ir 2011-05-04 nuosprendžius subendrintos, paskirtas 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

6) 2011-10-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., ši bausmė subendrinta su neatliktomis bausmėmis, paskirtomis 2011-04-19, 2011-04-27, 2011-05-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, subendrintais 2011-08-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir dviems mėnesiams (šis nuosprendis neįsiteisėjęs), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustato:

J. Z., atimdamas galimybę nukentėjusiam priešintis, pagrobė svetimą turtą:

jis 2010 m. spalio 30 d., apie 14.00 val., prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėdos m., veikdamas bendrai su asmenimis, nesulaukusiais amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus – A. V. ir A. L., atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą, t.y. J. Z. nurodė asmenį - mažametį T. V. ir pasiūlė iš jo pagrobti mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus, tada A. V. ir A. L. paskui mažametį T. V. įėjo į tualeto kabiną, užstodami nukentėjusiajam išėjimą ir pareikalavo, kad T. V. atiduotų savo mobiliojo ryšio telefoną, po to A. V. iš kairės nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Motorola 6“ 100 litų vertės bei iš dešinės nukentėjusiojo rankos ištraukė ir pagrobė piniginę „CAT“ 30 litų vertės, kurioje buvo 14,50 litų. J. Z. tuo metu stovėjo prie įėjimo į tualetą durų ir stebėjo, ar niekas nemato.

Tokiu būdu J. Z., veikdamas bendrai su asmenimis, nesulaukusiais amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus – A. V. ir A. L., plėšimo būdu pagrobė S. V. priklausantį turtą bendros 144,50 litų vertės.

Kaltinamasis J. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis, A. L., A. V. ir A. atėjo į prekybos centrą „Akropolis“. Vaikščiojant po prekybos centrą, jis pamatė nukentėjusįjį, kuris užėjo į saldumynų parduotuvę ir pamatė, kad nukentėjusysis turėjo piniginę, ir mobiliojo ryšio telefoną. A. V. ir A. L. pasakė , kad iš to vaikino galima atimti mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus, jie sutiko. Nukentėjusiąjam išėjus iš saldumynų parduotuvės, jis visi kartu – ir A., ėjo paskui tą vaikiną. A. atsisėdo ant suoliuko, kiek paėjusi, o jis, A. L., A. V. nuėjo toliau paskui tą berniuką, kuris nuėjo į tualetą. Į tualetą įėjo visi trys. A. ir A. įėjo paskui tą vaikiną į tualeto kabiną, o jis buvo netoliese, prie tualeto durų. Kai A. ir A. įėjo, tualeto kabinos durys liko atidarytos ir jis matė, kaip A. iš to berniuko paėmė piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną. Kai A. ir A. išėjo iš kabinos, visi trys išbėgo iš tualeto ir iš prekybos centro, kartu išsinešdami ir pagrobtus daiktus. Pinigus, kurie buvo piniginėje jis pasidalino su A. po 7 litus. Po to A. kažkur piniginę išmetė. Telefoną pavogtą jis pardavė Žvejybos uoste nepažįstamam vyriškiui už 10 litų. Tuos pinigus, gautus už parduotą telefoną jis pasidalino su A. per pusę po 5 litus. Asmens, kuriam pardavė telefoną, nepažįsta.

Nukentėjusysis T. V. parodė, kad 2010 m. spalio mėn. pabaigoje tikslios datos nepamenu, nurodyti negali, dienos metu jis vienas atėjo į prekybos centrą „Akropolis“. Prekybos centre jis parduotuvėje „Saldūs majai“ nusipirko saldainių ir išėjo iš parduotuvės. Jis užsinorėjo į tualetą ir ėmė eiti koridoriumi link tualeto, kai pastebėjo, kad paskui jį eina trys jam nepažįstami vaikinai. Atkreipė dėmesį, kadangi tie vis trys vaikinai paskui jį ėjo maždaug 3 m atstumu, jis vis atsisuko kelis kartus ir vis juos matė einančius paskui. Jis įėjo į tualeto patalpas, paskui įėjo į tualeto kabiną, kurią norėjo užsirakinti, tačiau pajuto, kaip iš kitos pusės kažkas patraukė už rankenos, neleisdamas užrakinti durų. Tada tualeto durys atsidarė ir į tualeto kabiną įėjo du vaikinai iš tų trijų, kurie ėjo paskui jį. Tada vienas iš tų dviejų įėjusių į kabiną pasakė, kad jis jam duotų savo telefoną. Kuris iš tų dviejų vaikinų, įėjusių į kabiną pareikalavo, kad jis atiduotų savo telefoną, jis tikrai nepamena, nurodyti negali, nes tuo metu buvo labai išsigandęs. Tada vienas iš į tualeto kabiną įėjusių vaikinų, jam iš kairės kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną „Motorola L6“, kurį perdavė šalia jo stovėjusiam vaikinui. Jis tuo metu laikė rankoje savo piniginę, nes piniginė jam į kišenę netilpo. Tada tas, šalia stovėjęs vaikinas pasakė, kad jis atiduotų savo pinigus ir jam iš rankos ištraukė jo piniginę, kurioje buvo 14,50 litų. Tada abu vaikinai išbėgo iš kabinos. Teigia, kad trečiasis vaikinas stovėjo tualeto tarpduryje, į vidų įėjęs nebuvo. Teigia, kad asmens, kuris paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną, jis išsigando, kadangi jis buvo už jį didesnis, vyresnis, be to buvo ne vienas. Kai tie du vaikinai išbėgo iš kabinos, jie išbėgo iš tualeto patalpos. Jis taip pat ėmė eiti paskui tuos vaikinus ir matė, kad prie tų dviejų, buvusių kabinoje, prisijungė ir trečiasis, stovėjęs tualete vaikinas. Matė, kaip jie visi trys išėjo į pagrindinį koridorių ir visi trys puolė bėgti. Jis tuos vaikinus bandė vytis, tačiau taip ir nepagavo, kur jie nubėgo, nebematė.

Nukentėjusiojo T. V. atstovas pagal įstatymą S. V. parodė, kad apie tai, jog iš jo sūnaus T. V., gim. 2002 m. buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, jis sužinojo tą pačią dieną – 2010-10-30 d., kai sūnus grįžo iš „Akropolio“. Sūnus papasakojo, kad prie jo priėjo trys vaikinai, kurių du buvo paskui jį įėję į tualeto kabiną ir pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną „Motorola L6“, piniginę su pinigais. Kad jo atžvilgiu būtų buvęs naudotas smurtas, sūnus neminėjo. Teigia, kad mobiliojo ryšio telefonas „Motorola L6“, sidabrinės spalvos korpuso, metalinis, truputį apibraižyti kampai. Telefono vertė 100 litų. Telefone buvo „Omnitel Extra“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Sim kortelės jis materialiai nevertina. Pagrobta sūnaus piniginė buvo „CAT“ firmos, medžiaginė, raudonos spalvos su juodais šonais, užsegama su lipukais, piniginėje buvo keli skyriai, kurių vienas buvo užtraukiamas užtrauktuku, piniginę įvertina 30 litų, piniginėje buvo 14 litų 50 centų metalinėmis monetomis. Daugiau iš sūnaus niekas pagrobta nebuvo. Viso dėl šio įvykio jam padaryta 144,50 litų materialinė žala.

Mažametis liudytojas A. L. parodė, kad 2010 m. spalio mėn., tikslios datos nepamena, apie 12.00 val. jis sutiko savo pažįstamą J. Z., kuris buvo su jo draugu A.. J. Z. jam ir A. pasiūlė, kad jie eitų iki prekybos centro „Akropolis“, kur galėtų ką nors iš ko nors pagrobti. Jis ir A. sutiko ir vis trys nuėjo į „Akropolį“. Vaikštant po „Akropolį“, J. Z. parodė jiems vaikinuką, einantį į saldumynų parduotuvę ir pasakė, kad jie iš jo gali atimti telefoną. Jis ir A. sutiko, palaukė, kol tas vaikinas išeis iš parduotuvės ir tada ėmė eiti paskui jį. Paskui tą vaikinuką jie ėjo atsilikę keliais žingsniais, labai nuo jo nenutolo. Matė, kaip tas vaikinas nuėjo į tualetą, esantį netoli žaidimų kambario. Jis, A. ir J. Z. taip pat įėjo į tualetą. Matė, kaip tas vaikinukas įėjo į vieną iš kabinų, jis įėjo į šalimai esančią kabiną, J. Z. liko saugoti prie įėjimo į tualetą. Matė ir girdėjo, kaip A. tam vaikinukui pasakė, kad jis greičiau duotų savo telefoną ir pinigus. Nukentėjusysis A. buvo durimis šiek tiek prispaustas, kad jis nepabėgtų. Teigia, kad jis girdėjo, kaip A. sakė, kad tas vaikinas duotų jam telefoną ir pinigus, tačiau kaip ten buvo – ar tas vaikinas pats davė jam pinigus ir telefoną, ar A. tam vaikinui ištraukė, jis tikrai nematė, nurodyti tikrai negali. Tada J. Z. ir A. išbėgo iš tos tualeto kabinos ir iš bėgo iš tualeto, jis ėmė bėgti paskui juos ir jie visi išbėgo iš „Akropolio“, kur A. jam padavė mobiliojo ryšio telefoną Motorola“, kurį jis atidavė J. Z.. Taip pat matė, kaip iš A. J. paėmė piniginę, kurioje buvo 14 litų ir matė, kaip J. Z. su A. pasidalino po 7 litus. Jam pinigų nedavė. Kiek pamena, piniginę, kurią paėmė iš to berniuko, kažkur tai išmetė – kur, jis tikrai nepamena, nurodyti negali. Tada jie visi trys nuėjo į Žvejybos uostą, kur J. Z. pardavė mobiliojo ryšio telefoną prie „Maximos“ pro šalį einančiam vyriškiui už 10 litų. 10 litų, gautus už telefoną, J. Z. pasiliko sau, su niekuo nesidalino. Matė, kad už visus tuos pinigus A. ir J. nusipirko energetinio gėrimo. Jam nei A. nei J.. nieko nenupirko, pinigų nedavė.

Mažametis liudytojas A. V. parodė, kad 2010 m. spalio mėn., tikslios datos nepamena, apie 12.00 val. jis Naikupės gt., Klaipėdos m., susitiko su savo pažįstamu J. Z., po ko iš kart susitiko ir jo draugą A. L.. J. Z. jam ir A. pasiūlė nueiti iki prekybo centro „Akropolis“, kur galėtų ką nors iš ko nors pagrobti, kadangi, kaip sakė J. Z., jam reikėjo pinigų. Jis ir A. sutiko ir vis trys nuėjo į „Akropolį“. Vaikštant po „Akropolį“ J. Z. parodė jiems vaikinuką, einantį į saldumynų parduotuvę ir pasakė, kad jie iš jo gali atimti telefoną. Jis ir A. sutiko, palaukė, kol tas vaikinas išeis iš parduotuvės ir tada ėmė eiti paskui jį. Paskui tą vaikinuką jie ėjo atsilikę keliais žingsniais, labai nuo jo nenutolo. Matė, kaip tas vaikinas nuėjo į tualetą, esantį netoli žaidimų kambario. Jis, A. ir J. Z. taip pat įėjo į tualetą. Vaikinukas, paskui kurį jie ėjo, įėjo į vieną iš kabinų, paskui tą vaikiną į kabiną įėjo jis ir J. Z.. Tuo metu A. nuėjo į gretimai buvusią tualeto kabiną. J. Z., įėjęs į tualetą, stovėjo prie durų. Tam vaikinukui nei jis nei J. Z. tikrai negrasino, fizinio smurto to vaikino atžvilgiu nevartojo. Tada jis tam vaikinui pasakė, kad jis duotų savo pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną. Pačiam neatidavus, jis iš kelnių kišenės ištraukė telefoną ir iš rankos piniginę. Tada jie išbėgo iš tos tualeto kabinos ir nubėgo per „Akropolio“. koridorių link išėjimo. Teigia, kad A. L. bėgo paskui juos. Tada J. Z. iš jo paėmė ir piniginę, kurią jis buvo paėmęs iš to vaikinuko. J. jam iš piniginės davė 7 litus, sau – taip pat pasiliko 7 litus. A. nei jis nei J. Z. pinigų nedavė. Kiek pamena, piniginę, kurią paėmė iš to vaikinuko, J. Z. kažkur tai išmetė – kur – jis tikrai nežino, nurodyti negali, nepastebėjo. Tada jie visi trys nuėjo į Žvejybos uostą, kur J. Z. pardavė mobiliojo ryšio telefoną prie „Maximos“ pro šalį einančiam vyriškiui už 10 litų. 10 litų, gautus už telefoną, J. Z. pasiliko sau, su niekuo nesidalino. Jis savo pinigus išleido saldumynams, ką pirko J. Z., jis tikrai nežino, nurodyti negali. Teigia, kad tai J. Z. jam ir A.pasiūlė eiti į „Akropolį“ ką nors pagrobti, būtent J. Z. pasiūlė pagrobti ką nors iš vaikinuko, kurį nurodė būtent jis. Jis ir A. vieni tokių dalykų tikrai nebūtų sugalvoję.

Iš akistatos protokolo tarp įtariamojo J. Z. ir mažamečio liudytojo A. L., matyti, kad įtariamasis J. Z. parodė, kad jie visi kartu – jis, A. L., A. V. ir A. atėjo į prekybos centrą „Akropolis“ adresu Taikos pr. 61, Klaipėdos m. Vaikščiojant po prekybinį centrą jis atkreipė dėmesį į vaikinuką, kuris užėjo į saldumynų parduotuvę ir matė, kaip jis turėjo piniginę, o kišenėje mobiliojo ryšio telefoną. Jis, atkreipdamas dėmesį į tą vaikinuką A. V. ir A. L. pasakė, kad iš to vaikino galima atimti mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus, pastarieji sutiko. Tam berniukui išėjus iš saldumynų parduotuvės, jie visi kartu – ir A., ėjo paskui tą vaikiną. A., kiek pamena, atsisėdo ant kokio tai suolelio, kuris yra netoli žaidimų kambario, o jis, A. L., A. V. nuėjo paskui tą berniuką, kuris nuėjo į tualetą. Į tualetą įėjo jie visi trys. A. ir A. įėjo paskui tą vaikiną į tualeto kabiną, o jis buvo netoliese. Kai A. ir A. įėjo, kabinos duris liko atidarytos ir jis matė, kaip A. iš to berniuko paėmė ir piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną – šiuo metu jis tikrai nepamena ir nurodyti negali ar A. ir A. tam berniukui grasino ar ne – to jis tikrai nepamena ir tikrai nurodyti negali. Kai A. ir A. išėjo iš kabinos, jie visi trys išbėgo iš tualeto ir ėmė bėgti link išėjimo. Prabėgo pro ant suoliuko sėdinčią A., kuri ėmė bėgti paskui juos ir jie visi išbėgo iš „Akropolio“. Teigia, kad pinigus, kurie buvo piniginėje, jis pasidalino su A. po 7 litus, po ko matė, kaip A. kažkur tai piniginę išmetė, telefoną jis pardavė Žvejybos uoste nepažįstamam vyriškiui už 10 litų. Tuos pinigus jis pasidalino su A. per pusę – po 5 litus. A. jie nupirko energetinio gėrimo, jam pinigų nei jis nei A. nedavė. Teigia, kad jis tikrai nepripažįsta, kad buvo tualeto kabinoje ir kad atėmė iš to vaiko telefoną ar piniginę. Jis, kaip jau sakė, stovėjo už kabinos, visus daiktus iš to berniuko paėmė A..(b.l.73-74)

Iš akistatos protokolo tarp įtariamojo J. Z. ir mažametės liudytojos A. P. matyti, kad įtariamasis J. Z. parodė, kad jis visiškai sutinka su A. P. parodymais ir teigia, kad A. tikrai sėdėjo ant suoliuko kiek tolėliau nuo tualeto kabinos, kur jis, A. V. ir A. L. buvo įėję ir ji tikrai negalėjo matyti tualeto patalpų, kadangi iš tos vietos, kur ji sėdėjo, tualeto durų ir paties tualeto nesimato. Kodėl jis apklausos metu nurodė, kad A. matė, kad jis nebuvo įėjęs į tualeto kabiną, jis tikrai nežino, nurodyti tikrai negali. (77-78)

Iš akistatos protokolo tarp mažamečio liudytojo A. V. ir įtariamojo J. Z. protokolo matyti, kad A. V. parodė, kad 2010 m. pabaigoje (tikslios datos tikrai nepamena ir nurodyti negali), dienos metu jis susitiko su savo pažįstamu J., A. L. ir A.. Jie visi ėjo į „Akropolį“ tikslu pagrobti kokį tai mobiliojo ryšio telefoną – taip jiems buvo pasiūlęs J.. Nuėjus iki „Akropolio“, jie vaikščiojo po prekybos centrą stebėdami asmenis, iš ko būtų galima atimti mobiliojo ryšio telefoną. Jiems būnant pirmame aukšte, J. Z. atkreipė jo ir A. dėmesį į vieną berniuką, įėjusį į parduotuvę „Saldūs majai“ ir pasakė, kad iš jo būtų galima atimti pinigus ir telefoną. Jie visi palaukė, kol tas berniukas išeis iš parduotuvės ir nusekė paskui jį. Teigia, kad su jais buvusi A., jiems sekant paskui tą berniuką, kur tai prisėdo ant suoliuko – kur tiksliai nepamena, nurodyti negali, neatkreipė dėmesio. Jie matė, kaip tas berniukas įėjo į tualetą, kuris yra netoli žaidimų kambario. Šiuo metu jis tikrai nepamena ir nurodyti negali ar jie visi trys įėjo į tualeto patalpas ar ne – to jis tikrai nepamena ir tikrai nurodyti negali. Teigia, kad jis ir A. tikrai įėjo į tualeto kabiną, ar J. Z. ėjo paskui juos, ar stovėjo prie tualeto durų – šiuo metu jis tikrai nepamena ir tikrai nurodyti negali. Jis ir A. įėjo paskui tą berniuką į tualeto kabiną. Įėjus į kabiną, A. prispaudė tą berniuką prie sienos, jis pareikalavo, kad tas berniukas atiduotų savo mobiliojo ryšio telefoną, ir pats jam iš rankos ištraukė ir paėmė piniginę. Teigia, kad vaikinukas jam norėjo atiduoti telefoną, jį traukė iš kišenės, po ko jis jam telefoną ištraukiau iš rankos. J. tuo metu stovėjo prie tualeto durų ir stebėjo viską. Kai jis paėmė iš to vaikinuko piniginę ir telefoną, jie visi trys išbėgo iš tualeto kabinos ir nubėgo link išėjimo iš „Akropolio“. Bėgami pro šalį, jie prabėgo ir pro ant suoliuko sėdinčią A., kuri taip pat ėmė bėgti kartu su jais. Teigia, kad išbėgus iš „Akropolio“, jis A. padavė mobiliojo ryšio telefoną, A. telefoną atidavė J.. Tada jis ir J. Z. pasidalino piniginėje buvusius 14 litų – po 7 litus, o piniginę išmetė. Teigia, kad jis tikrai nepamena ir nurodyti negali, kokiu metu A. išėjo ir nebebuvo su jais – to jis tikrai nepamena ir nurodyti tikrai negali. Pamena, kad jie trise nuėjo į Žvejybos uostą, kur J. Z. pardavė mobiliojo ryšio telefoną prie „Maximos“ pro šalį einančiam vyriškiui už 10 litų. 10 litų jis ir J. Z. pasidalino po 5 litus. A. L. jies nupirko atsigerti, pinigų jam nei jis nei Jevgenijus nedavė. Teigia, kad tai J. Z. jam ir A.pasiūlė eiti į „Akropolį“ ką nors pagrobti, būtent J. Z. pasiūlė pagrobti ką nors iš vaikinuko, kurį nurodė būtent jis. Teigia, kad apklausos metu jis buvo nurodęs, kad kabinoje jis buvo kartu su J. Z. todėl, kad jis ir A. norėjo jam suversti visą kaltę. Tvirtina, kad tualeto kabinoje buvo ir iš to berniuko pinigus ir piniginę atėmė jis ir A. L.. J. Z. tuo metu stovėjo prie tualeto durų ir viską stebėjo. (b.l.75-76)

Šių aptartų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad J. Z. įvykdė jam inkriminuojamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

J. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą padarė mažamečio atžvilgiu.

Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. 1 d., t.y. kaip plėšimas, nes daiktus iš nukentėjusiojo pagrobė, atėmęs galimybę jam priešintis, t.y. sudaręs bauginančią situaciją, liepęs mažamečiams bendrams neišleisti nukentėjusiojo iš tualeto, kol neatims daiktų, pats saugojęs, kad kas neužeitų į patalpą.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei formą, kad J. Z. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, į veikos stadiją – nusikaltimas yra baigtas, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę. J. Z. iki šio nusikaltimo padarymo teismo nebuvo teistas, tačiau po to nuteistas teismo dar šešis kartus, nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Tai teismui leidžia padaryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam arešto bausmę.

Nukentėjusiojo S. V. civilinis ieškinys pagrįstas, teismui jo dydis abejonių nekelia, jo taip pat neginčija ir kaltinamasis, todėl priteistinas iš J. Z., o jam neturint lėšų – iš įstatyminės atstovės J. C..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir nuteisti jį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., 65 str., šią bausmę subendrinti su neatliktomis bausmėmis, paskirtomis 2011-04-19, 2011-04-27, 2011-05-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, subendrintais 2011-08-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-12-01 iki 2011-06-08, bei laiką, atliekant bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės 2011-01-07, 2011-04-19, 2011-04-27 nuosprendžius.

Paskirti kardomąją priemonę suėmimą.

Priteisti iš J. Z., o jam neturint lėšų iš jo įstatyminės atstovės J. C., 144,50 Lt S. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Violeta Balčiūnienė