Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „DELTA XMIT“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą ir išsprendė bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (CPK 231 str. 5 d.).

Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2009-04-01 tarp ieškovo UAB „DELTA XMIT“ ir atsakovo A. J. (tuo metu buvęs A. R.) buvo sudaryta Paskolos sutartis, kuria ieškovas paskolino atsakovui 15 000 Lt (b.l. 3-5). Sutarties 3 p. šalys sulygo dėl 1,5 proc. dydžio palūkanų už visą sutarties laiką. Nurodytą paskolą atsakovas grąžino ieškovui nustatytu terminu. 2011-03-15 SEB banko mokėjimo nurodymu ieškovas pervedė atsakovui 8000 Lt, nurodant pavedime mokėjimo paskirtį – paskola pagal sutartį 2011-03-15 (b.l. 10). 2011-03-15 Paskolos sutartis patvirtinta tik ieškovo parašu, tuo tarpu atsakovo nėra pasirašyta (b.l. 7-9). 2012-02-03 atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu atleisti jį iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu (b.l. 49). Ieškovas 2012-02-24 įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ atleido atsakovą nuo 2012 m. vasario 24 d. iš direktoriaus pavaduotojo pareigų pagal DK 127 str. 1 d. (b.l. 48). Iš Ūkio banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovas, atleidęs atsakovą iš darbo, su juo 2012-03-01 atsiskaitė (b.l. 30).

Nagrinėjamojoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo, tuo tarpu ginčo, jog atsakovas gavo iš ieškovo 8000 Lt nėra. Ieškovas teigė, jog tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, kadangi ieškovas 2011-03-15 Paskolos sutarties pagrindu 2011-03-15 mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui 8000 Lt. Tuo tarpu atsakovas teigė, jog šalių nesiejo paskoliniai santykiai, o 8000 Lt ieškovas išmokėjo atsakovui kaip premiją už papildomus darbus. Atsakovas pripažino, jog 225 Lt palūkanų pagal 2009-04-01 Paskolos sutartį nesumokėjo ieškovui.

Taigi nagrinėjamojoje byloje ginčo dėl pinigų perdavimo fakto nėra, ginčas kilo tik dėl to, kokiu pagrindu ieškovas pervedė atsakovui 8000 Lt. Byloje nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, kadangi 2011-03-15 Sutartis yra tik ieškovo pasirašyta (b.l. 7-9). Dėl to kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Taigi, sprendžiant dėl tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, svarbu išanalizuoti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su 8000 Lt pervedimu 2011-03-15 mokėjimo nurodymu.

Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Ieškovas susiklosčiusių paskolinių santykių faktą tarp jo ir atsakovo įrodinėjo 2011-03-15 SEB banko mokėjimo nurodymu (b.l. 10) ir atsakovo nepasirašyta 2011-03-15 Paskolos sutartimi (b.l. 7-9). Mokėjimo nurodymo paskirties formuluotėje nedviprasmiškai nurodyta, jog ,,paskola pagal sutartį 2011-03-15“ neginčijamai rodo susiklosčiusių tarp šalių santykių pobūdį – t.y. mokėtojo (ieškovo), kaip paskolos davėjo, perdavimą paskolos dalyko – 8000 Lt gavėjui (atsakovui). Taigi, remiantis 2011-03-15 Mokėjimo nurodymo vertinimo teisine logika, darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovas, atlikdami finansines operacijas pinigais, pakankamai aiškiai apibrėžė mokėjimo paskirtį ir taip užfiksavo susiklosčiusių tarp šalių teisinių santykių pobūdį. Nors atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog šalys nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.). CK 6.871 str. 2 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Pagal CK 6.871 str. 3 d., rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taigi iš šių įstatymo nuostatų seka, kad atsakovas, akceptuodamas 2011-03-15 mokėjimo nurodyme nurodytą mokėjimo paskirtį – „paskola pagal sutartį 2011-03-15“ (b.l. 10), aiškiai suvokė ir žinojo, kokius įsipareigojimus prisiėmė. Be to, sprendžiant dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, svarbu įvertinti ir šias byloje nustatytas faktines aplinkybes: atsakovas 2011-04-13 elektroniniame laiške buhalterei nurodė, jog „rado paskolos sutartį, pakoregavo datas ir savo pavardę su adresu, o visa kita turėtų būti tas pats“ (b.l. 50). Vertinant šiame laiške nurodytas aplinkybes, svarbu pažymėti, jog 2009-04-01 Paskolos sutartyje, kurios atsakovas neginčijo, nurodytas atsakovo adresas bei jo pavardė skyrėsi nuo 2011-03-15 sutartyje nurodytų adreso ir pavardės. Taigi tokio pobūdžio duomenys patvirtina atsakovo ketinimą 2011-03-15 sudaryti paskolos Sutartį. Juolab, kad byloje yra atsakovo bei buhalterės 2011-03-14 elektroninis susirašinėjimas (b.l. 51), kurio turinys taip pat patvirtina paskolinių santykių pobūdį. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo ketinimus sukurti paskolinius teisinius santykius su ieškovu. Įvertintina ir tai, kad atsakovo atstovė 2012-11-27 teismo posėdyje pripažino aplinkybę, jog atsakovas matė banko pavedime mokėjimo paskirtį – „paskola“. Nors atsakovo atstovė teigė, kad pastarasis kreipėsi į buhalterę, jog ji tinkamai įformintų pinigų išmokėjimą, įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Juolab, kad 8000 Lt buvo pervesti 2011-03-15 mokėjimo nurodymu ir atsakovas beveik metus laiko, t.y. iki jo atleidimo, (2012-02-24) neginčijo 2011-03-15 mokėjimo nurodyme nurodytos paskirties, taip pat nereiškė pastabų.

Be to, šioje byloje svarbu įvertinti faktą, jog šalys 2009-04-01 buvo sudarę paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovui 15 000 Lt paskolą (b.l. 3-5). Nurodyta paskola buvo grąžinta sutartyje nustatytu terminu bei pagal šalių sulygtą grafiką (b.l. 6). Pažymėtina, kad nurodyta paskola buvo įtraukta į ieškovo buhalterinę apskaitą (b.l. 64-65). Tokio pobūdžio duomenys patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi paskolinių santykių praktika.

Sprendžiant, ar tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai, svarbu įvertinti byloje esančius duomenis apie tai, kad 8000 Lt paskola buvo įtraukta į ieškovo buhalterinę apskaitą (b.l. 66). Atsakovas, nepripažindamas paskolinių santykių fakto buvimo tarp šalių, prašė kaip įrodymą išreikalauti iš ieškovo UAB „Garsų pasaulis“ PVM sąskaitas-faktūras, kurios pagrįstų atsakovo atliktus papildomus darbus, už kuriuos ieškovas ir sumokėjo 8000 Lt. Ieškovas nurodytas sąskaitas pateikė (b.l. 73-98), tačiau išanalizavus ir įvertinus UAB „Garsų pasaulis“ PVM sąskaitų-faktūrų turinį, teismas nenustatė, jog atsakovas atliko papildomus darbus ir 8000 Lt buvo sumokėti jam kaip premija. Nors atsakovas pateikė elektroninį susirašinėjimą, tačiau jis nepatvirtina, jog 8000 Lt buvo ar turėjo būti sumokėti atsakovui kaip premija (b.l. 31-33). Be to, teismas įvertina ir ieškovo buhalterės 2012-11-09 paaiškinimą apie tai, kad 8000 Lt suma nėra susijusi su darbo santykiais, nes išmokant premijas, kaip ir atlyginimą, yra privaloma išskaičiuoti socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčius, sumokėti juos VMI ir VSDFV, deklaruoti pajamų ir mokesčių deklaracijoje (b.l. 62-63). Tuo tarpu iš ieškovo pateiktų mėnesinės pajamų ir mokesčių deklaracijų, pranešimų apie apdraustuosius matyti, jog atsakovui buvo mokamas 2200 Lt mėnesinis atlyginimas ir 800 Lt nuoma už automobilį (b.l. 67-72). Įvertinus byloje nustatytos faktinės aplinkybės (2011-03-14, 2011-04-13 elektroninį susirašinėjimą, atsakovo neginčijimą 2011-03-15 mokėjimo nurodyme esančios mokėjimo paskirties) ir 2011-03-15 Mokėjimo nurodymą, darytina išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Paneigus mokėjimo nurodyme esančią mokėjimo paskirtį, t.y. pripažinus, jog atsakovas nurodytą sumą gavo ne kaip paskolą, o kaip premiją už papildomą darbą, nors pati atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad gavo didesnę sumą, nei tikėjosi, - būtų paneigtas teisinių santykių dalyvių lygiateisiškumas ir paskolos gavėjas be teisėto pagrindo taptų privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nes, paskolos davėjui, t.y. ieškovui, įrodžius, kad jis perdavė pinigus atsakovui kaip paskolą, atsakovas būtų atleistas nuo civilinės atsakomybės pagal 2011-03-15 Mokėjimo nurodymą. Taip būtų nepaisoma teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis), nepiktnaudžiavimo teise draudimo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovas kitokių, ne paskolos, teisinių santykių buvimo tarp ieškovo ir jo neįrodė, teismas tenkina ieškovo ieškinį ir priteisia iš atsakovo negrąžintą paskolą (CK 6.38, 6.873 str.2 d.). Teismas atsakovo teiginius, jog 8000 Lt jam buvo pervesti kaip premija, vertina tik kaip siekį išvengti savo prievolės vykdymo, juolab, tokia atsakovo argumentacija nepagrįsta įrodymais (CPK 177 str., 178 str.). Iš ieškovo 2012 m. vasario mėn. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmeksį bei kitas išmokas matyti, jog 225 Lt palūkanos pagal 2009-04-01 Paskolos sutartį atleidus atsakovą iš darbo išskaičiuotos nebuvo (b.l. 52). Fakto, jog palūkanos pagal 2009-04-01 Paskolos sutartį sumokėtos nebuvo, atsakovas neginčijo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei CK 6.872 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos ieškovui 225 Lt dydžio palūkanos. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str.), teismas nenustatė kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ginčo šalių. Paneigus kitokių teisinių santykių, buvimą, ieškovui priteistina iš atsakovo 8000 Lt negrąžintos paskolos (CK 6.38, 6.873 str.). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 1506,25 Lt už suteiktas advokato paslaugas, pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų išlaidų dydį bei faktą (b.l. 12-14, 100-102). Prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) rekomenduotinų priteisti maksimalių dydžių, todėl priteistina iš atsakovo. Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovo priteistinas ieškovui jo sumokėtas 123 Lt žyminis mokestis. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 123 Lt žyminis mokestis ir 14,15 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso – 137,15 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo A. J., a.k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „DELTA XMIT“, į.k.: 110781071, naudai 8000 Lt negrąžintos paskolos ir 225 Lt palūkanų, iš viso – 8225,00 Lt (aštuonis tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis Lt). Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovui UAB „DELTA XMIT“ bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1506,25 Lt atstovavimo išlaidų ir 123 Lt žyminio mokesčio, iš viso – 1629,25 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt devynis Lt 25 ct). Priteisti iš atsakovo A. J. į valstybės biudžetą 137,15 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis Lt 15 ct) bylinėjimosi išlaidų Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.