Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2013-05-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-18-804/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-17
Bylos Nr.
II-18-804/2013
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00257-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Pažeidėjas
V. P.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-18-804/2013 m.Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00257-2013-9.Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 17 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,

sekretoriaujant Nijolei Blaževič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2013-02-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-2345482-13 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. P. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2013-02-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-234582-13-11 ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

2013-02-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimu Nr. 87N-2345482-13 V. P. yra skirta administracinė 100 litų bauda dėl LR ATPK 174 str. pažeidimą už tai, kad jis 2013-02-10 18.00 val. konflikto metu su sutuoktine, jai sudavė per veidą ir apkoliojo. Savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. skunde nurodė, kad Vilniaus AVPK Trakų r. PK 2012 m. vasario 19 d. nutarimas administracinėje byloje Nr.87N-2345482-13 priimtas nepagrįstai, yra neteisėtas ir naikintinas dėl žemiau nurodytų argumentų:

2013 m. vasario 19 d. atvykęs j policijos įstaigą pareigūnui Henrikui Karpovičiui dėl nagrinėjamo pareiškimo žodžiu jis išdėstė visas aplinkybes. Susitarė, kad jis savo paaiškinimą surašys pats ir jam po kelių dienų pristatys. Policijos pareigūnas Henrikas Karpovičius jam nurodė pasirašyti protokolą, kur nurodoma dėl ko jis kaltinamas. Nurodė kur būtina pasirašyti ir nutarime. Kadangi policijoje tokių atvejų neturėjo, paaiškinimo dar nebuvau pateikęs - nieko blogo negalvodamas šiuos dokumentus ir pasirašė. Tik kitą dieną, kai parodė šiuo dokumentus teisininkui jam buvo išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašyti turėjo, bet ne nutarimą.

Buvo dydžiai nustebintas tokiu neprofesionaliu policijos pareigūno elgesiu - kaip policijos pareigūnas be paaiškinimo byloje galėjo priimti nutarimą. Juo labiau nutarimą, kuris visiškai neteisėtas. Suprantama, kad policijos pareigūnas turintis teisę priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje privalo turėti ir teisės pagrindų žinių. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūno Henriko Karpovičiaus tiek kompetencija, tiek ir požiūris j atliekamą darbą kelia rimtą susirūpinimą. Susidaro įspūdis, kad pareigūnas dirba tik tam. kad surašyti kuo daugiau nutarimų - bet ne tinkamai ir objektyviai tirti pareiškimus. Tokie policijos veiklos metodai tik pakerta pasitikėjimą policija.

Šalies argumentai

Toliau V. P. skunde nurodo, kad jis dydžiai nusivylęs policijos darbu 2013-02-27 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyresnysis specialistui Henrikui Karpovičiui įteikė paaiškinimą (kurio iki tol byloje ir nebuvo).

Dar kartą (tik šiuo atveju raštu) paaiškino, kad jis su savo šeima (žmona R. P. ir dukromis Karolina bei M. P.) nuo 2012 m. birželio mėn. gyvena jo pastatytame name (duomenys neskelbtini) Trakų r. (nuosavybės dokumentai dar nesutvarkyti).

2013 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate sužinojo, kad jo žmona R. P. policijai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2013 m. vasario 10 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini). Trakų r., jis konflikto metu pastarajai vieną kartą sudavė su ranka per veidą ir ją apkoliojo.

Šalies argumentai

V. P. nurodo, kad su žmonos teiginiais iš dalies sutinka. Bet atkreipia dėmesį, kad dėl nepagrįsto pavydo jų namuose, konfliktą pradėjo pati R. P.. Kai jis vienas buvo svetainėje, ji prie jo pribėgo, pati jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais bei rankomis pradėjo mušti į veidą. Jis gindamasis ir norėdamas ją apraminti, jai ranka vieną kartą nestipriai sudavė į veidą ir suprantama, iš pykčio, taip pat ją įžeidžė necenzūriniais žodžiais. Po to konfliktas baigėsi ir ji grasindama jam teismais, išvažiavo. jis dėl minėto konflikto niekur nesikreipė, nes nemanė, kad dėl tokių žmonos veiksmų būtų protinga viešinti konfliktus, juo labiau skųstis atitinkamoms institucijoms.

Toliau V. P. nurodo, kad žmonos nuolatinė isterija padarė bendrą gyvenimą negalimu. Dėl mažiausių smulkmenų ji kelia pavydo scenas, pati pradeda konfliktus ir varo jį iš namų. pvz., 2013-02-13 į jų namus (duomenys neskelbtini). Trakų r., jos iniciatyva buvo iškviesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai. R. P. pareigūnams paaiškino, kad juos kvietė, nes jis jai nedavė telefono, kurį jis pats pirko ir apmoka. Maža to 2013-02-18 ji vėl į jų namus (duomenys neskelbtini) 'Trakų r., iškvietė policiją, nes namuose neveikė internetas. Dėl to pagal jo žmonos logiką, kaltas yra jis ir tokią problemą privalo spręsti tik policija.

Toliau V. P. nurodo, kad kaip matyti, nei jis tuos konfliktus iniciuoja nei jis jų norį. Po 2013-02-18 policijos iškvietimo „dėl namuose neveikiančio interneto" jis nusprendė kartu su žmona negyventi ir tą pačią dieną išvažiavo gyventi kitur, kad būtų išvengta nemalonių konfliktinių situacijų, juo labiau, kai visą tai stebi du mažamečiai vaikai. Todėl nuo 2013-02-18 gyvena atskirai.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų prašo pareiškimo tyrimą užbaigti, nes tokie konfliktai nėra nagrinėtini ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Viešoji tvarka pažeista nebuvo, konfliktas buvo namų svetainėje, be liudininkų ir abu buvo blaivūs.

Dėl A TPK 174 str. taikymo

Motyvuojamoji dalis

ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose. įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

V. P. skunde toliau nurodo, kad nagrinėjamu atveju 2013 m. vasario 10 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini). Trakų r., jų namuose, o būtent svetainėje, kilo konfliktas tarp jo ir jo sutuoktinės. Konfliktą pradėjo pati sutuoktinė, pirma jį įžeidė necenzūriniais žodžiais bei sudavė jam į veidą - todėl, kaip minėjo, kad ją nuraminti ji pakėlė balsą ir vieną kartą jai nestipriai sudavė per veidą. Mano, kad dėl tokių objektyvių aplinkybių negalima taikyti ATPK 174 str.. nes nėra šio teisės pažeidimo sudėties.

V. P. nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad šio straipsnio dispozicijos analizė suponuoja išvadą, jog jame numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, o tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimti nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei bei joje priimtinoms elgesio taisyklėms. Tokiu atveju kaltininkas viešąją tvarką pažeidžia netiesiogine tyčia. Kilusio triukšmo lygis šioje situacijoje nėra reikšmingas, nes tai nėra šio teisės pažeidimo sudėties esminis elementas. Atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį kyla už patį netinkamų žodžių vartojimo ir kitokio netinkamo elgesio faktą, nes tokiais veiksmais rodoma aiški nepagarba ne tik konkretiems asmenims, bet ir visai visuomenei {Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N -1196/2007).

V. P. nurodo, kad konfliktas (duomenys neskelbtini). Trakų r., jų namuose, o būtent svetainėje, nepatenka j viešąją erdvę, kadangi jų namas nėra viešoji vieta, be to teritorija aplink namą aptverta aukšta tvora ir arti jokių kaimynų nėra. Pagal teismų praktika viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Be to veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N -332/2012).

V. P. nurodo, kad nagrinėjamu atveju 2013 m. vasario 10 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini). Trakų r., jo ir sutuoktinės veika neabejotinai neturėjo viešojo pobūdžio, jokiais veiksmais nebuvo pažeista viešoji tvarka ir kitų asmenų rimtis, t.y. nepadarytas pažeidimas įtvirtintas ATPK 174 straipsnyje.

V. P. nurodo, kad atsižvelgus į tai. kas išdėstyta pirmiau, bei vadovaujantis ATPK 292 str.. teismo prašo:

skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodo:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Trakų rajono policijos komisariato (toliau - Trakų r. PK) pareigūnas Henrikas Karpovičius, V. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 str., už tai, kad 2013-02-10 18 avi., Šventininkų k., Trakų r., V. P. konflikto metu su sutuoktine, jai sudavė per veidą ir apkoliojo. Savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 174 str. Administracinėn atsakomybėn trauktinas pilietis V. P. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė, jog su pažeidimu sutinka ir gailisi, bei pateikė savo paaiškinimą ant atskiro lapo.

Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK pareigūnas Henrikas Karpovičius 2013 m. vasario 19 d. nutarimu administracinėje medžiagoje Nr. 87N-2345482-13, V. P. už administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 174 str. skyrė sankcijoje numatytą minimumą - 100 Lt baudą.

V. P. nesutikdamas su Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK 2013-02-19 priimtu nutarimu, dėl 100 litų baudos paskyrimo, apskundimo tvarka 2013-03-07 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, skundą paduodamas per Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK.

Priimant nutarimą buvo laikomasi ATPK 256 str., 257 str. reikalavimų, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, buvo įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma.

Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK atsiliepime nurodo, kad savo skunde V. P. nurodė, jog administracinėje byloje nėra tirtos jokios įvykio aplinkybės, kuriomis būtų nustatytas padarytas administracinis teisės pažeidimas. Sis V. P. teiginys, jog nepilnai ir nevisapusiškai ir neobjektyviai ištirta administracinio teisės pažeidimo medžiaga, vertinamas kritiškai, kadangi iš surinktos medžiagos matyti, jog pareigūnas surinko visus galimus įrodymus (nukentėjusiojo pareiškimas, administracinėn atsakomybėn traktino asmens paaiškinimas, tarnybinis pranešimas).

Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK atsiliepime nurodo, kad tiek savo skunde, tiek paaiškinime V. P. pripažino, jog jis savo sutuoktinės atžvilgiu smurtavo suduodamas smūgį bei vartojo necenzūrinius žodžius. Kaip matyti iš R. P. 2013-02-11 pareiškimo, tuo metu namuose buvo jų mažamečiai vaikai, tai daroma išvada, jog necenzūrinių žodžių vartojimas buvo išsakytas girdint mažamečiams vaikams, kas yra traktuojama kaip chuliganizmas. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žalos, tad nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-506/2011). Smurto vartojimas sutuoktinės atžvilgiu yra nepadorus elgesys, turintis neigiamą atspalvį, nepriimtinas visuomenei ir nesuderinamas su jos dorove, juolab smurto naudojimas artimoje aplinkoje yra traktuojamas kaip nusikalstamos veikos padarymas numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse. Tiek smurto naudojimas, tiek necenzūrinių žodžių vartojimas, nesvarbu kad tai įvyko namo svetainėje, yra traktuojamas kaip administracinio teisės pažeidimas, kadangi tuo metu namuose buvę mažamečiai vaikai, dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti, ir taip dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų.

Toliau Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK atsiliepime nurodo, kad taip pat pažymėtina, jog tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių (nagrinėjamu atveju - tarp sutuoktinių dėl vykstančių nesutarimų ar pavydo), veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-73/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1280/2007; 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2800/2010).

Chuliganiški veiksmai, tokie kaip necenzūrinių žodžių vartojimas, grasinimas susidoroti, yra tyčinis veikimas, kadangi tokiais savo nepriimtinas visuomenei veiksmais asmuo (šiuo atveju apeliantas) netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei.

V. P. padaryta veika yra viena iš opiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, darančių veikų. LR ATPK 174 str. nustatytos gan plačios galimos baudos ribos, taip sudarant galimybę kiekvienu atveju individualizuoti bausmę, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo.

Toliau Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK atsiliepime nurodo, kad šio teisės pažeidimo pobūdis rodo, kad nėra pagrindo pažeidėjui švelninti administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Aplinkybės, kurias teismas pripažino švelninančiomis pažeidėjo atsakomybę (visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, į jas galima būtų atsižvelgti tik individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose.

Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK atsiliepime nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK atsiliepime nurodo, kad jei nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus bus skiriamos nesilaikant norminių aktų, numatančių atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, nenustačius svarbių išimtinių tokį mažesnių baudų skyrimą pateisinančių priežasčių, tokių administracinių nuobaudų poveikis bus tik deklaratyvus, kurs nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiks administracinėm nuobaudoms keliamų tikslų.

Apibendrinusi išdėstytą, Institucija sprendžia, kad tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Skundas tenkintinas.

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teismas neperžengdamas įstatymu nustatytų nagrinėjimo ribų nagrinėjo pareiškėjo pirmą prašymą t.y. prašymą panaikinti Trakų rajono policijos komisariato 2013-02-19 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. (ATPK 9 str.)

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.(ATPK 256 str.)

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.).

ATPK 174 str. numato atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, tai t.y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Minėtoje teisės normos dispozicijoje įvardyta konkreti šio pažeidimo padarymo vieta – viešoji vieta, iš to spręstina, kad vienas iš būtinųjų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių yra veikos padarymas viešosiose vietose. ATPK tryliktas skirsnis reglamentuoja administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Viešosios vietos apibrėžimas ATPK nėra pateikiamas, tad šiuo atveju atsižvelgtina į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo (tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką) ir šio straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo (tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką) sudėčių požymis – viešoji vieta – teismų praktikoje aiškinamas kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–670/2002, 2K–796/2007, 2K–210/2008 ir kt.). Iš esmės analogiškai aiškintina ir ATPK 174 straipsnio įvardijama viešosios vietos sąvoka.

Teismas sutinka su V. P. skunde išdėstytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju 2013 m. vasario 10 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini). Trakų r., jo ir sutuoktinės veika neabejotinai neturėjo viešojo pobūdžio, jokiais veiksmais nebuvo pažeista viešoji tvarka ir kitų asmenų rimtis, t.y. nepadarytas pažeidimas įtvirtintas ATPK 174 straipsnyje.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių V. P. savo žmonos atžvilgiu smurtavo savo namuose, o tai nėra viešoji vieta, todėl V. P. veiksmai negalėjo būti traktuotini kaip chuliganizmas ir jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 174 srt.. V. P. veika atitinka L R Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimą ir jam turėjo būti taikytini kiti norminiai aktai bei procesinės prievartos priemonės.

Dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų t.y. dėl bylos nagrinėjimo fakto vertinimo teismas nepasisako, kadangi tai nėra esminis skundžiamo nutarimo pagrindas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str. str., teismas

n utaria:

Skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2013-02-19 nutarimą Nr. 87N-2345482-13 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas