- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-01-07
- Bylos Nr.
- 1-36-941/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00883-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Kaltinamasis
- T. L.
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 86-1-00883-12, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L., žinodamas apie Telšių rajono apylinkės teismo 2003-12-17 teismo įsakymą, kuriuo nutarta iš T. L. išieškoti išlaikymą dukrai U. L., gimusiai 2003-11-17, po 125,00 Lt kas mėnesį nuo 2003-11-28 iki jos pilnametystės, nuo 2004-01-09 iki 2012-10-01 vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti, dėl to 2012-10-01 susidarė išlaikymo įsiskolinimas 7864,93 Lt.
T. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, kaltu prisipažino ir parodė, kad iš jo yra priteistas išlaikymas dukrai Ugnei po 125 Lt kas mėnesį, tačiau dukros išlaikymui pinigų savo noru niekada nėra mokėjęs. Tik 2008 m. pats nuvykęs pas antstolį padengė dalį išlaikymo įsiskolinimo - 3000 Lt. Nuo 2003 m. kai buvo priteistas išlaikymas, po kelis mėnesius dirbo keliose įmonėse, kartais nuo jo atlyginimo būdavo nuskaičiuojamos sumos, kaip suprasdavo, dukros išlaikymui. Buvo kelis kartus išvykęs dirbti į užsienį - Švediją, Norvegiją. Šiuo metu oficialiai nedirba, uždarbiauja pas žmones, uždirba po 50-60 Lt per dieną, bet nereguliariai. Už uždirbtus pinigus išsilaiko pats (b.l. 24-25).
T. L. kaltė, be jo paties prisipažinimo, pilnai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji K. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja, parodė, kad T. L. savo noru nėra nei karto mokėjęs priteisto išlaikymo vaikui. Antstolis labai retai ir nereguliariai pervesdavo po kelis šimtus litų, todėl ji 2008 m. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. Jau po to, 2008 m. balandžio mėnesį, antstolis pervedė jai 3000 Lt išlaikymo įsisikolinimą (b.l. 14-15).
Nukentėusioji U. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja, parodė, kad savo tikro tėvo nepažįsta, jis jos niekada nėra buvęs aplankęs (b.l. 18-19).
Iš T. L. Telšių rajono apylinkės teismo 2003-12-17 teismo įsakymu priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai U. L., gimusiai 2003-11-17, po 125 Lt kas mėnesį nuo 2003-11-28 iki jos pilnametystės (b.l. 49). Teismo įsakymas įsiteisėjo 2004-01-09 (b.l. 51). Iš T. L. išlaikymas vaikui buvo išieškomas priverstinai ir nereguliariai, paskutinė išieškota išlaikymo suma 2008 m. balandžio mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas 2012-10-01 sudarė 7864,93 Lt (b.l. 9, 45). Nukentėjusioji K. V. 2008-03-28 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijai pateikė prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b.l. 7-8). Vaikų išlaikymo fondas nuo 2008-02-13 nepertraukiamai U. L. išlaikyti mokėjo kiekvieną mėnesį po 125,00 Lt, t.y. perėmė T. L. pareigą, kol šis nemokėjo išlaikymo vaikui. Vaikų išlaikymo fondo iki 2012-08-21 išmokėtų išmokų vaikui išlaikyti suma sudaro 6698,28 (b.l. 4-6,10).
Kaltinamasis nenurodė ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie pateisinančias priežastis, dėl kurių jis pagal teismo sprendimą negalėjo teikti vaikui išlaikymo. Kaltinamasis, jo paties parodymais, buvo kelis kartus išvykęs į dirbti į užsienį, taip pat pragyvenimui užsidirbdavo ir užsidirba neoficialiai uždarbiaudamas. Kad kaltinamasis lėšų gaudavo ir turėjo realią galimybę teikti išlaikymą vaikui patvirtina ir tai, kad 2009-09-01 kaltinamasis įsigijo automobilį (b.l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad T. L., žinodamas apie pareigą materialiai išlaikyti savo dukrą ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti, nei laikotarpiais kai oficialiai dirbo bei gavo darbo užmokestį, nei laikotarpiais kai gavo neoficialias pajamas, teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaiką nevykdė. Dėl to nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į antstolį, kad išlaikymas jų vaikui būtų išieškomas priverstinai. Antstoliui, laikotarpiais kai jis oficialiai nedirbo, negalint iš kaltininko išieškoti lėšų vaikui išlaikyti, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikui išlaikyti, t.y. nusikalto tiesiogine tyčia. Jo veika dėl vengimo išlaikyti vaiką kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
T. L. atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.). Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, T. L., byloje esančiais duomenimis, anksčiau neteistas, sutinka, kad jam būtų paskirti viešieji dabai. Skirtina prokuroro pasiūlyta bausmė.
Nukentėjusiosioms K. V. ir U. L. žala nepadaryta, nes priteistas lėšas vaiko išlaikymui gavo iš Vaikų išlaikymo fondo (b.l. 5-6).
Vaikų išlaikymo fondo administracija civilinio ieškinio nereiškia, nes vadovaudamasi Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008-05-30 įsakymu Nr. A1-179, pati priima sprendimą, kuris yra vykdomasis dokumentas, dėl išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolinino (b.l. 11).
T. L. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 30), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str., 421 str.,
nusprendžia:
T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir nubausti viešaisiais darbais penkiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti T. L., kad, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.