Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs G. B. skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-10-26 nutarties, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 281 straipsnio 1 dalies ir įtariamajai G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. spalio 26 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas Molėtų rajono prokuratūros prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įtariamajai G. B. susitaikius su nukentėjusiosios atstovu V. B. ir G. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Nutarimu pripažinta, kad G. B. 2009-07-24 apie 17.55 val. Molėtų rajone, kelio Molėtai-Ukmergė (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodama automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė būtinų atsargumo priemonių bei neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio ir, jam nuvažiavus nuo kelio važiuojamosios dalies, apvirto, įvykyje keleivei G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikimas, dėl to G. B..

Nutartyje baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas motyvuojamas tuo, kad G. B. vairavo automobilį pažeisdama kelių eismo taisykles ir tokią baudžiamojo poveikio priemonę siūlo taikyti prokuroras.

Skundu G. B. prašo: Atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą Molėtų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-10-26 nutarties apskundimui, nes apskundimo terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių (apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ji nebuvo informuota ir apie ją atsitiktinai sužinojo tik 2012-12-14), panaikinti dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo Molėtų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-10-26 nutartį, kuria buvo patvirtintas Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-10-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 281 straipsnio 1 dalies ir įtariamajai G. B. uždrausta vienerius metus naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones.

Prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą patenkintas Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-01-09 nutartimi BPK 102 straipsnio pagrindu, šis teismo sprendimas nėra apskųstas.

Teismo posėdyje skundą padavusi G. B. ir jos atstovė prašo skundą tenkinti.

G. B. skundas dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo pagrįstumo

tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su skundo bei baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga konstatuoja, kad nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu G. B. buvo atleista pagrįstai, ši ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dalis nėra skundžiama. Nutartyje teisingai įvertinta, kad neatsargų nusikaltimą ji padarė būdama blaivi, visiškai pripažino kaltę, susitaikė su nukentėjusiosios įstatyminiu atstovu, anksčiau neteista ir kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nors ikiteisminio tyrimo teisėjas, patvirtindamas skundžiamą nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 straipsnio pagrindu baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, tačiau skundžiamu klausimu - kartu paskirdamas G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) tai padarė be pakankamo tam pagrindo.

LR BK 67 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra jomis turi būti siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Sprendžiant reikalingumą taikyti baudžiamąją poveikio priemonę kaltam asmeniui, įstatymas suteikia teismui teisę pačiam spręsti, ar tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir kokią ją parinkti iš LR BK 67 str. 2 d. numatyto sąrašo.

LR BK 68 str. 1 d. nustatyta teismui galimybė taikyti vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors LR BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vien tai, kad asmuo padarė LR BK 281 str. nurodytą nusikaltimą, nėra pagrindas skirti ar atsisakyti skirti LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis.

Taigi, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Skundą nagrinėjančio teismo manymu, ikiteisminio tyrimo teisėjas, skirdamas G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones, tinkamai neįvertino padarytos veikos pobūdžio, kaltininko asmenybės, o baudžiamąją poveikio priemonę taikė tik tuo motyvu, kad G. B. autoįvykio metu vairavo automobilį pažeisdama kelių eismo taisykles ir taikyti tokią baudžiamojo poveikio priemonę prašo prokuroras.

Kaip jau minėta teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nėra konstatuota. 2009 m. spalio 8 d. prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius G. B. inkriminuoti KET 9 ir 133 punktų reikalavimų pažeidimai konstatuojant, kad autoįvykį ji padarė dėl to, kad nesilaikė būtinų atsargumo priemonių bei atsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio.

KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, o KET 133 straipsnis nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje konstatuota, kad G. B. nesilaikė būtinų atsargumo priemonių bei neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio ir, jam nuvažiavus nuo kelio važiuojamosios dalies, apsivertė. tačiau kokius KET punktų pažeidimus padarė G. B., ar tinkamai prokuroras juos įvardijo savo nutarime, nutartyje nepasisakyta.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. B. ir nukentėjusioji mažametė G. B. teigė, kad eismo įvykio priežastis galėjo būti sprogusi automobilio padanga (b.l. 23, 29-31). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio priekinė dešinė padanga yra iš tiesų išmontuota (b.l. 5-9). Šios aplinkybės skundžiamoje teismo nutartyje nevertintos, tačiau jos turi reikšmės įvertinant aplinkybes dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo G. B.. Be to, pažymėtina, kad G. B., nukentėjusioji ir jos įstatyminis atstovas yra šeimos nariai, kad dukters sužalojimas yra vienodai skaudus tiek tėvui tiek motinai, ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad įvykis turėjo kokio nors piktybiškumo ar šiurkštumo požymių. Nei prokuroro nutarime, nei skundžiamoje ikiteisminio tyrimo nutartyje nėra konstatuota ir to neduoda pagrindo teigti faktinės aplinkybės, kad G. B. padarė šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad ji sistemingai pažeidinėja KET, kad vairavo automobilį būdama neblaivi ar apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi aplinkybių, dėl kurių sutinkamai su teismų praktika skiriama baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, nei prokuroro nutarimu, nei skundžiama nutartimi nėra nustatyta, todėl yra pagrindas teigti, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė G. B. paskirta nepagrįstai. Tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumą paneigia ir kitos aplinkybės, kurios buvo jau po skundžiamos nutarties priėmimo: dėl skundą nagrinėjančiam teismui nežinomų priežasčių ši baudžiamojo poveikio priemonė G. B. nebuvo vykdoma daugiau kaip tris metus ir nėra duomenų, kad per šį laikotarpį G. B. būtų padariusi kokius nors nusižengimus. Dėl nurodytų motyvų Molėtų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundžiamoje dalyje keistina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Molėtų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-10-26 nutartį pakeisti: Panaikinti nutarties dalį, kuria G. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –uždraudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.