Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant ieškovui V. G., jo atstovui advokatui Antanui Butautui, atsakovei A. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei A. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. 2013-11-12 vykusiame teismo posėdyje atstovė L. Stirbienė nurodė, kad ji pati dalyvavo šalių ištuokos byloje ir jau tada G. žinojo, kad F. nėra jo dukra. G.savo valia nuėjo pas notarą ir prisiėmė atsakomybę.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas tą faktą, jog atsakovė yra nėščia, žinojo jau nuo pat draugavimo pradžios ir jis nuo to laiko žinojo, kad F. nėra jo dukra.

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. vasarą jam ieškovas papasakojo, jog jis sužinojo, jog nėra F. G. tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, išklausius šalių, liudytojų V. K. ir V. P. parodymus nustatyta, kad F. G., gim(duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu nurodytas ieškovas V. G. (b.l. 5). F. G. tėvu V. G. pripažintas esant paties prašymui tėvystei pripažinti ir atsakovės sutikimui.

Ieškovas V. G. prašo nustatyti, kad jis nėra F. G., gim(duomenys neskelbtini), tėvas, o ji nėra jo dukra.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojant nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Laiko ribų tėvystės nuginčijimo procesui pradėti nustatymas, taip pat atsižvelgimas į vaiko amžių, kada siekiama nuginčyti tėvystę, sutinkamai su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra grindžiamas siekiu užtikrinti teisinį tikrumą šeimos santykiuose ir apsaugoti vaiko interesus (Sprendimai bylose Rasmussen prieš Daniją, Shofman prieš Rusiją). Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Suėjus terminui pareiškėjo reikalavimams dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, didesnė svarba suteikiama vaiko nei pareiškėjo, siekiančio paneigti tėvystę, interesams (Yildirim prieš Austriją, Nylund prieš Suomiją). Ar vaiko teisė žinoti vaiko kilmę (biologinį tėvą) turi nusverti kitas vaiko teises – vaiko teisę į individualybę, t.y. vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, teisę gauti iš abiejų tėvų išlaikymą ir kt. (CK 3.161 str., 3.166 str., 3.167 str., 3.192 str., Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str.) – yra vertinimo dalykas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti visas bylai svarbias aplinkybes.

Ieškovas nurodo, kad apie tai, jog jis nėra F. G. tėvas sužinojo 2013 m. vasarą. Tačiau įrodymų apie sužinojimo momentą nepateikė. Ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia atsakovės A. J. nurodytos aplinkybės, taip pat liudytojos V. K. parodymai, Institucijos, teikiančios išvadą byloje- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės L. Stirbienės parodymai bei paties ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis tėvyste abejojo jau santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo su atsakove metu. Tiek ieškovo, tiek liudytojo V. P. teiginius apie tai, kada ieškovas sužinojo, kad jis nėra vaiko tėvas teismas vertina kritiškai, t.y. kaip ieškovo gynybinę poziciją, kad nebūtų taikoma sutrumpinta ieškinio senatis tėvystės nuginčijimui. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių, liudytojų paaiškinimus pripažįsta, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog tai, kad jis nėra F. G. biologinis tėvas sužinojo tik 2013 metų vasarą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 str.). Šiuo atveju, atsakovei prašant, taikytina sutrumpinta vienerių metų senatis tėvystės nuginčijimui (CK 3.152 str. 1 d.).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Tiek Europos Žmogaus Teisių teismas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavę, tuo atveju, kai praleidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Nagrinėjamu atveju net ir netaikant ieškinio senaties instituto, nuginčijus F. G. tėvystę, būtų iš esmės pažeistos mergaitės teisės ir teisėti interesai, kadangi iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados matyti, F. G. V. G. laiko savo tėvu, save identifikuoja G. pavarde. F. G. norėtų, kad tėtis atvažiuotų jos su broliu aplankyti, dalyvautų mokykloje vykstančiose šventėse. Ji puikiai atsimena savo tėvą, žino kur jis gyvena, o kito tėvo nežino ir nepažįsta. Be to, mergaitės biologinis tėvas niekada nėra matęs dukters, nėra prašęs su ja susitikti, tarp jų jokio ryšio nėra.

Atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, į susiklosčiusius ieškovo ir F. G. kaip vaiko ir tėvo santykius bei praleistą ieškininės senaties terminą tėvystei nuginčyti, darytina išvada, kad patenkinus ieškovo ieškinį, būtų pažeisti vaiko, t.y. F. G. interesai, todėl ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo V. G. priteistina atsakovei A. J. 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 16,73 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (98 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. J. ir 16,43 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.