Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau – A. K.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarimu, (kuris įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 23 dieną), buvo pripažinta kalta padariusi administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, galiojusi redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.) 163² straipsnio 6 dalyje ir nubausta 5792 (penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų) eurų bauda. 2016 m. gruodžio 9 d. A. K. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu, dėl nesumokėtos baudos dalies – 5392 (penkių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt dviejų) eurų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi, A. K. prašymą atmetė.Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį - likusią neišmokėtą 5392 (penkių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt dviejų) eurų baudos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė ATPK straipsnio ir 314 straipsnio nuostatas. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į jos sunkią materialinę padėtį. Jos gaunamos pajamos tesiekia tik 212,69 euro, todėl jai paskirtos baudos ji neišgalės išmokėti iki gyvenimo pabaigos, kadangi tokių mažų pajamų nepakanka netgi pragyvenimui. Artimų giminaičių, kurie galėtų materialiai padėti ji neturi. Vyras miręs, suaugę vaikai turi savo šeimas ir gyvena savarankiškai, tačiau jie nepajėgūs ją paremti materialiai. Santaupų ir nekilnojamo turto, kurį pardavusi galėtų sumokėti baudą, neturi. Ji yra 69 metų ir jos sveikatos būklė yra prasta, todėl užsidirbti papildomų pajamų neturi jokios realios galimybės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį nepagrįstai rėmėsi tuo, kad nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą ir priimant 2016 m. liepos 15 d. nutarimą, apeliantė nepateikė prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo ar pakeitimo viešaisiais darbais bei dokumentų įrodančių sunkią materialinę padėtį, tačiau ji pasitikėjo savo atstovu, kuris jai nurodytų aplinkybių neišaiškino, o teismas paskyrė tokią baudą, kurios ji negalės niekuomet įvykdyti. Apeliantė pažymi, kad įstatymas nereikalauja, kad bauda visų pirma būtų išdėstyta ir tik tuomet galimas keitimas viešaisiais darbais. Duomenys apie jos turtinę padėtį pateikti, iš jų akivaizdu, kad baudos išieškojimas negalimas, todėl netikslinga prieš kreipiantis į teismą laukti, kol antstolis pradės priverstinio išieškojimo veiksmus. Prašydama pakeisti baudą į nemokamus viešuosius darbus, ji sąžiningai siekia įvykdyti jai skirtą administracinę nuobaudą. Pagal savo sveikatos būklę ji galėtų dirbti daugelį ne itin sunkių darbų.Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į A. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas netenkinamas. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik A. K. paskirtos administracinės nuobaudos pakeitimo viešaisiais darbais klausimas, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau - Įstatymas) (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Minimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmeniui paskirta administracinė nuobauda – bauda ir nutarimas dėl šios nuobaudos skyrimo įsiteisėjo iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau nesuėjo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, taip pat tais atvejais, kai asmeniui, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 straipsniu, buvo atidėtas nutarimo skirti baudą vykdymas ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka baudos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis ir paskirta bauda viršija Administracinių nusižengimų kodekse už šį nusižengimą nustatytą maksimalią baudą, mokėtina bauda sumažinama iki Administracinių nusižengimų kodekse už šį nusižengimą nustatytos maksimalios baudos. Analizuojamo apeliacinio skundo situacija neatitinka nei vieno Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies kriterijaus, todėl skundo nagrinėjimui taikytinos ATPK nuostatos, reglamentuojančios paskirtos nuobaudos vykdymo procesą. ATPK 313 str. 3 d. buvo nustatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. ATPK 314 straipsnio 4 dalis, numatė, kad organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Išdėstytos įstatymo nuostatos leidžia teigti, jog priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad prašymai dėl visos baudos ar jos dalies pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais, dėl baudos mokėjimo išdėstymo turi būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, bylą iš esmės nagrinėjančiam organui (nagrinėjamu atveju teismui), tačiau tokie prašymai bylą nagrinėjusiam teismui pateikti nebuvo.Apeliantė nurodo, kad kreipėsi į VMI prie LR FM su prašymu dėl baudos išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau baudos mokėjimas išdėstytas nebuvo. Šiuo pagrindu apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 313 straipsnio 5 dalies nuostatų, suteikiančių asmeniui galimybę kreiptis dėl nesumokėtos baudos dalies pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais, nes ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudos mokėjimo išdėstymo tvarka, A. K. netaikyta.

Nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo procesą reglamentuoja ATPK 314 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą (40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos), nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) arba kito organo (pareigūno) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims.

Apeliaciniu skundu apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos sunkią materialinę padėtį, kurią įrodo, prie prašymo pateikti dokumentai, tai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM) atsakymas į prašymą dėl baudos išdėstymo (b. l. 84 - 85), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 87-88), Valstybinės įmonės registrų centras išrašas apie nekilnojamą turtą (b. l. 90-93), Valstybinės įmonės ,,Regitra“ Alytaus filialo pažyma apie transporto priemones (b. l. 94), medicinos dokumentų išrašas apie sveikatos būklę (b. l. 95-94). Tačiau atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, pirmos instancijos teismas negalėjo vertinti sunkios materialinės padėties, kadangi apeliantė dokumentus pateikė jau po bylos išnagrinėjimo, 2016 m. liepos 15 d. nutarimui įsiteisėjus, t. y. prasidėjus vykdymo procesui.

ATPK 314 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, tik gavus iš antstolio duomenis apie tai, kad pažeidėjas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda priverstinai, ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo negalimumo ir baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad baudos pakeitimas viešaisiais darbais galimas tik darbingiems asmenims. Baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimas gali būti inicijuojamas tik nutarimą skirti baudą priėmusiam organui (pareigūnui) turint duomenų, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių ir gavus iš antstolio duomenis, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Duomenys, kad nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda, yra teisinis pagrindas antstoliui, kuriam buvo perduotas vykdomasis dokumentas (nutarimas), grąžinti vykdomąjį dokumentą (nutarimą) jį priėmusiai institucijai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose N575-2760/2010, N62-3570/2011; N575-334/2012). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas nenumato galimybės pažeidėjui pačiam pasirinkti administracinės nuobaudos rūšį ar paskirtos nuobaudos vykdymo tvarką.

A. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog ji yra pensininkė, nuosavybės teise valdo 1/6 dalį menkaverčio nekilnojamojo turto, kuris yra vienintelė jos gyvenamoji patalpa, todėl išieškojimas iš vienintelės turimos gyvenamosios patalpos negalimas, nes apeliantė liktų be būsto ir mokėdama baudą į valstybės biudžetą, taptų absoliučiai valstybės remiama ir išlaikoma. Šios aplinkybės be abejo yra svarbios, tačiau nagrinėjamu atveju ATPK 314 straipsnio 1, 3, 5 dalys imperatyviai nurodo, kokia turi būti priverstinio baudos išieškojimo procedūra po nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo. Remiantis aukščiau paminėtomis įstatymo normomis, būtent antstolis nustato ar yra asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda. Taigi įstatymas nenumato galimybės, pažeidėjui pačiam įvertinti savo turimo turto ar lėšų ir spręsti apie antstolio veiksmų vykdymo būtinumą.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso normas, reglamentuojančias analogišką situaciją. ANK 676 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai. Šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, – pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.Apeliantės argumentai, dėl pernelyg didelės paskirtos baudos nenagrinėtini, kadangi 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimas jau yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio, 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.