Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1638-478/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
1S-1638-478/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
T. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1638-478/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. Č. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 1050 netaikyti nuteistajam T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Č. bausmę atlieką pagal Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kuriuo pakeistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendis, ir jis nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d. 150 str. 1 d., 165 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, vadovaujantis 63 str. 1, 2, 5 d. 1, 2 p. penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė bausmė paskirta penkeri metai dešimt mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2010-08-23, pabaiga 2016-06-23. Neatliktos bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 18 dienų (Komisijos posėdžio dienai). Anksčiau teistas 2 kartus.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1050 nutarta T. Č. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nes apsvarstytos lygtinio paleidimo taikymui svarbios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

T. Č. tokį Komisijos nutarimą apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, tačiau 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas. Teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis T. Č. skundu prašo juo patikėti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

Skunde nurodo, kad jis yra pasitaisęs ir yra vertas išeiti į laisvę. Jis yra vedęs, turi šeimą, kuria privalo rūpintis. Yra įgijęs tris specialybes, turi didelę darbo patirtį, todėl darbą tikrai ras. Šiuo metu pataisos namuose taip pat dirba be sargybos. Buvo išleistas atostogų į laisvę ir grįžo be jokių problemų. Buvo baustas 5 kartus už savadarbį vandens šildytuvą ir atsikalbinėjimą, tačiau tik žodiniais įspėjimais. Su prižiūrėtoju susiginčijo dėl to, kad laiku neišvedė į darbus, dėl ko jis būtų pavėlavęs į darbą (duomenys neskelbtini). Jis prisipažino kaltu ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, o atliktas 2/3 bausmės laikas yra pakankamas, o per likusį laiką jis pasitaisytų laisvėje. Jis prižada vykdyti visus nurodymus, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Šiuo metu jis yra skatintas tris kartus ir yra parašyta rekomendacija dėl dar vieno paskatinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į T. Č. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Č. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, tiek Komisija, tiek ir teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Sprendžiant iš bylos medžiagos, formalieji pagrindai taikyti lygtinį paleidimą T. Č. atžvilgiu yra – jis yra atlikęs BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytą bausmės dalį, įvykdęs individualios socialinės reabilitacijos planą, tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien formaliųjų pagrindų nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, kaip kad ir padarė Komisija bei pirmosios instancijos teismas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu taikyti nuteistajam T. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų efektyvu. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, sušvelninus jos atlikimo sąlygas.

Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą tokios rūšies bausmę, kokia yra paskirta nuosprendžiu. Šiuo atveju, T. Č. buvo paskirta penkerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio ir rūšies bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra taikomas kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

Šiuo gi atveju teigti, kad nuteistasis bausmę atlieka nepriekaištingai, nėra pagrindo – jis penkis kartus baustas drausmine tvarka už nustatytų vidaus taisyklių nesilaikymą, nors laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra pagrindinės nuteistojo pareigos. Net atsižvelgiant į tai, kad nuobaudos šiuo metu jau yra negaliojančios ir nuteistasis tris kartus skatintas, nėra pagrindo T. Č. elgesį vertinti kaip išskirtinai teigiamą, nes lygtinio paleidimo taikymui yra svarbus nuteistojo elgesys visu bausmės atlikimo laikotarpiu, o ne atskirais periodais. Tik paskutiniaisiais metais ėmęs taisytis nuteistojo elgesys, kitos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, tai, kad jis mokėsi, įgijo papildomas darbines kvalifikacijas, dirba, turi tam tikrų lengvatų, sukūrė šeimą, palaiko glaudžius socialinius ryšius, kuria realius gyvenimo planus ir kitos aplinkybės, nors ir yra itin svarbios, tačiau nėra pakankamos išvadai, kad jis jau patyrė tokios trukmės realios laisvės suvaržymus, jog galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Kad lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus verčia abejoti ir ankstesnis nusikalstamas T. Č. elgesys – jis jau yra teistas 2 kartus, šis teistumas trečias. Beje, šis teisės pažeidimas atitinka ankstesnį kriminalinį modelį – prieš šį nuosprendį jis jau yra teistas už analogiškus seksualinio pobūdžio nusikaltimus, be to, jam jau buvo taikytas ir lygtinio paleidimo institutas, tačiau jis nesugebėjo laikytis nustatytų sąlygų, jo metu įvykdė paskutiniuosius pavojingus nusikaltimus, už kuriuo atlieką bausmę. Toks nuteistojo elgesys apibūdina jį kaip asmenį, linkusį daryti pavojingus teisės pažeidimus, nesilaikyti įstatymų, negerbti ir ignoruoti visuomenės nustatytas elgesio normas, o tai verčia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybėmis, jog nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Akivaizdu, jog anksčiau taikytos priemonės nebuvo pakankamos pasiekti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pastebėtina, kad ankstesni nusikalstami veiksmai yra pažymėti tarp pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių Socialinio tyrimo išvadose, be to, tokiems veiksniams priskiriamas ir piktnaudžiavimas alkoholiu, kuris buvo nevienkartinė nusikalstamo elgesio priežastis. Nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 43 balai, o tai taip pat pagrindžia didesnį T. Č. pavojingumą visuomenei. Būtent į šias bei kitas Socialinio ir psichologinio tyrimo išvadose nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, kitus nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius ir atsižvelgė teismas, spręsdamas, jog abejotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ilgalaikį poveikį, sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, todėl pagrįstai nusprendė, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis T. Č. ir atliko didesnę bausmės dalį, nei numatyta BVK 157 str. 2 d. 2 p., kada galima svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumo laipsnis, polinkis į tokio elgesio pakartotinumą, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog T. Č. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė Komisijos nutarimui netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo T. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė