Kauno apygardos teismo nutartis

2012-09-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1972-343/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-03
Bylos Nr.
2S-1972-343/2012
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00851-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“
Skolininkas
A. Š.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1972-343/2012(Proceso Nr. 2-53-3-00851-2012-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 125.11.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1067-931/2012 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“ pareiškimą skolininkei A. Š. dėl teismo įsakymo išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (b.l. 2), kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės 2011 m. balandžio 6 d. vartojimo kredito sutarties SP 12886 pagrindu paskaičiuotus 466,66 Lt skolą, 41,99 Lt delspinigius, 189,34 Lt sutartines palūkanas, 483,28 Lt negautas pajamas, 5% dydžio metines procesines palūkanas, 11 Lt žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartimi (b.l. 3) kreditorės pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog maksimalus netesybų už vėlavimą vykdyti vartojimo kredito sutarties pagrindu prisiimtus sutartinius įsipareigojimus dydis negali viršyti 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl reikalavimas priteisti 0,53% nuo negrąžintos sumos dydžio kreditorės negautas pajamas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, teismui abejonių sukėlė ir 81,14% metinių sutartinių palūkanų dydžio atitikimas protingumo ir sąžiningumo kriterijams, faktinis palūkanų dydis neatitinka nurodytojo pareiškime.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 6-7) kreditorė prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:

Apeliantė pareiškimu neprašo taikyti jokių kitų netesybų išskyrus teisės aktuose numatyto 0,05% dydžio delspinigius. Negautos pajamos vertintinos ne kaip reikalavimas dėl netesybų, bet kaip reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš skolininkės apeliantės patirtų nuostolių atlyginimą.Prašomų priteisti palūkanų dydis tinkamai paskaičiuotas nuo visos kredito sumos.Reikalavimo dėl palūkanų priteisimo dydis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 2-3 dalių, 21 straipsnio nuostatas dėl bendros vartojimo kredito kainos normos, todėl teismo argumentas dėl galimai per didelės palūkanų normos atmestinas kaip nepagrįstas.Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadija nėra skirta pareiškimo pagrįstumui vertinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, viena iš priežasčių, dėl kurių teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, laikytinas aiškus pareiškime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punktu nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas darytina išvada, jog pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo atžvilgiu, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Šiuo aspektu pagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas, jog pareiškimo dėl atskirojo skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti reikalavimo dėl sutartinių palūkanų priteisimo pagrįstumo taikytino palūkanų dydžio atžvilgiu. Akcentuotina ir tai, jog aiškios palūkanų dydžio apskaičiavimo tvarkos nebuvimas pareiškime vertintinas kaip pagrindas nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 435 str. 4 d.), bet ne kaip atsisakymo pareiškimą priimti pagrindas. Iš kitos pusės, kaip matyti iš pateikto pareiškimo turinio, apeliantės prašomi priteisti delspinigiai (netesybos) ir negautos pajamos (nuostoliai) paskaičiuoti už persidengiantį laikotarpį ir už tą patį sutartinių prievolių pažeidimą. Susitarimas dėl netesybų vertintinas kaip sutartinė minimalių nuostolių prezumpcija, taikoma sutartinės prievolės pažeidimo ir civilinės atsakomybės taikymo atveju. Ši prezumpcija atleidžia kreditorių nuo pareigos įrodinėti patirtų nuostolių dydį, leidžia reikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo remiantis atitinkama sutartine sąlyga. Tačiau manydamas, jog realiai patirti nuostoliai yra didesni, kreditorius turi teisę atsisakyti reikalavimo dėl netesybų priteisimo ir reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius, prie kurių priskiriamos ir negautos pajamos (CPK 6.249 str. 1 d.), reikšdamas reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo. Kartu reikšti vienas kitą dubliuojančius reikalavimus tiek dėl netesybų taikymo, tiek ir dėl nuostolių atlyginimo draudžia CK 6.73 straipsnio 1 dalis, kurioje vienareikšmiškai nurodoma, jog, pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos yra įskaitomos į nuostolius. Dėl nurodytų priežasčių, net ir pripažinęs, jog reikalavimui dėl negautų pajamų priteisimo negali būti taikomos teisės aktų, reglamentuojančių netesybų dydį, nuostatos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo reikalaujama iš skolininkės priteisti tiek sutartines netesybas, tiek ir nuostolių, pasireiškiančių negautomis pajamomis, atlyginimą už tą patį laikotarpį to paties sutartinių prievolių pažeidimo pagrindu, laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu, prieštaraujančiu imperatyviems teisės aktų reikalavimams, todėl nepriimtinu.

Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog keisti ar naikinti ginčijamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė