- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- TS-200-753/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34193-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- D. M.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 67-23 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. M. (D. M.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laisvės atėmimo bausmę atlieka D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pakeistas 2020 m. sausio 21 d. nuosprendis – pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2019 m. rugpjūčio 12 d., pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 12 d.
Anksčiau teistas.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 67-23 nuspręsta nuteistajam D. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, apribojimus ir priežiūrą – teigiamas, numatytas resocializacijos priemones nuteistasis vykdo. Nors nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tačiau jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Komisija padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuotis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. skundas dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 67-23, kuriuo prašoma Komisijos nutarimą pakeisti. Skundas motyvuotas tuo, jog susipažinus su pateikta medžiaga bei Komisijos nurodytais argumentais, daroma išvada, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Skunde taip pat nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už įvykdytus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padaryti nusikaltimai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo nusikaltimai siejami su finansinės naudos gavimu, jis anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo, jog nuteistasis yra linkęs nepaklusti priimtinoms elgesio taisyklėms, o jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (72 balai). Įvertinus aptartas aplinkybes, padaryta išvada, kad negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir, jog nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 67-23 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. 67-23 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.
Teismas vertina, jog nuteistasis D. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra baigęs tik 10 klasių, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, laisvėje dirbo pavienius ir atsitiktinius darbus, šiuo metu nuteistasis nedirba, nes laisvės atėmimo bausmę atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kurioje gydosi, yra izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, t. y. nuteistasis turi ribotą darbingumą (nuteistasis serga ir išėjęs į laisvę privalės tęsti gydymą), kas gali būti vertinama kaip kriminogeninis veiksnys, skatinantis nusikalsti pakartotinai. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos siejamos su finansinės naudos gavimu, lengvų pinigų siekimu bei pastovaus ir stabilaus pajamų šaltinio neturėjimu būnant laisvėje, kas taip pat yra vertinama kaip kriminogeninis veiksnys. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo elgesyje ir nusikaltimuose stebimas impulsyvumas, nuteistasis nesugeba paaiškinti savo veiksmų, įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Tokiam nuteistojo elgesiui įtaką daro alkoholio vartojimas. Jis savo veiksmus, elgesį su aplinkiniais bei nusikaltimus minimizuoja. Nors nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tikėtina, jog toliau jų nesprendžiant, jis galimai ateityje grįš prie to paties impulsyvaus ir neapgalvoto elgesio. Be to, nors nuteistasis suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje jis ne visuomet sugebėjo tai daryti, jo vertybinės nuostatos nėra pilnai brandžios ir susiformavusios. Vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jog nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, skatintas, teismo nuomone, D. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką D. M. nustatyta vidutinė – 72 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 40 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teistumai; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. M. neatliktos bausmės dalis, kuomet nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau yra ne kartą teistas, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 67-23 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. skundą tenkinti.
Pakeisti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 67-23 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.