- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-14
- Bylos Nr.
- 2-1874-767/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01561-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Vigintas Strička
Civ. byla Nr. 2-1874-767/2012Proceso Nr. 2-35-3-01561-2012-1Kategorija 128.2; 76.4.
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. G. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslais.
Posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Vigintas Strička pareiškimą visiškai palaikė ir iš esmės jį atkartojo, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina Z. B., po jos mirties pareiškėja priėmė jos palikimą – namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir šį turtą valdo iki šiol.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja R. G., apie posėdį jai pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotojo asmens Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, apie posėdį jam pranešta tinkamai, savo atsiliepime į pareikštą pareiškimą informavo, kad Šiaulių AVMI nėra užvesta bylų dėl pareiškime minimo nekilnojamojo turto pripažinimo bešeimininkiu, nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja, prašo civilinę bylą nagrinėti šio asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas visiškai tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo R. G., gim. (duomenys neskelbtini) motina (b.l. 5, 8, 9). Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Z. B. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (b.l. 6). Iš Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad biure bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į pilietės Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, nėra (b.l. 13). Iš 2012-09-20 seniūnijos pažymėjimo Nr. 3 matyti, kad paveldimas Z. B. turtas yra jos vardu ūkinėse knygose registruotas namas su priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Iš byloje esančių kvitų matyti, kad pareiškėja rūpinosi po motinos mirties likusiu jos turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (b.l. 11-12).
Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams (LR CK 5.1 str.). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.).
Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad po motinos mirties palikimą priėmusi, faktiškai pradėjusi turtą valdyti R. G. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą: faktiškai priėmė palikimą – rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius. Todėl pareiškimas tenkinamas, nes pareiškėja negali kita tvarka gauti tokį faktą patvirtinančių dokumentų. Byloje įrodymų, kurie paneigtų palikimo priėmimo faktą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (LR CPK 176-179 str.).
Teismas daro išvadą, kad R. G. po motinos Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.