Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis D. P. kaltės nepripažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 metais atvažiavo pas Š. į namus ir tada grįžo pas jį į namus. Pas jį turėjo atvažiuoti keletas panelių, bet parašė, kad neatvažiuos. Tada išvažiavo su nuketėjusiuoju pasivažinėti ir po to vėl grįžo pas jį į namus. Vėliau atvažiavo E. K., kuris susipyko su Š. J., susimušė. E. labai supyko ir paėmęs „šniūrą“ pradėjo smaugti Š.. Paleidus, Š. nukrito ant grindų. Po to E. K. pasikvietė draugą iš lauko ir sprendė ką daryti. Norėjo Š. J. išvežti, atsinešė iki mašinos, bet pravažiavo policijos ekipažas, tai pradėjo ieškoti kurioje vietoje užkasti. E. K. draugas šiltnamyje surado vietą kur nebuvo sniego. Jis prašė Š. J. nekasti, bet jo niekas neklausė. E. K. su draugu užkasę nukentėjusįjį parėjo pas jį į namus ir pradėjo grasinti, kad jeigu kažkam papasakos apie įvykį, tai ir jam bus tas pats.

2.1. Visas veiksmas vyko pas jį namie – (duomenys neskelbtini). Tuo metu namie buvo tik jis su Š.. Jis gyveno su mama, bet mamos namie tuo metu nebuvo. Tą dieną jie su Š. J. važinėjosi jo mamos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Važinėjosi tik su nukentėjusiuoju. Jis vairavo, o Š. sėdėjo keleivio vietoje. Kai pirmą kartą atvažiavo nukentėjusiojo paimti, tai iš karto grįžo namo, o paskui vėl išvažiavo iki centro. Negali pasakyti kokiu laiku važinėjosi, bet buvo vakaras, nes jau buvo tamsu. Tuo metu buvo žiema. Pasivažinėję su Š. J. nuvažiavo pas jį į namus. E. K., savo automobiliu, su draugu atvažiavo pas jį į namus. Jis nežino K. draugo vardo ir pavardės, bet žino jį iš matymo. Nors K. draugas buvo ne iš (duomenys neskelbtini), bet miestelyje būdavo dažnai. Tiksliai nežino, kodėl prasidėjo konfliktas tarp E. K. ir Š., bet atrodo buvo kalba apie pinigus. Š. smaugti pradėjo su „šniūru“, kuris kabėjo pas jį rūbinėje ant spintos. „Šniūras“ buvo skirtas gaudyti šuniui, buvo apvalus pintas ir apie pusės metro ilgio. Kai pradėjo smaugti, tuo metu jis buvo kambaryje, viską matė ir prašė, kad nieko nebedarytų. Nemanė, kad viskas taip pasibaigs ir galvojo, kad tik pagąsdins, bet E. K. nesustojo. Atrodė, kad smaugimo veiksmas netruko labai ilgai. Paleidus, matėsi, kad nukentėjusiojo veidas buvo mėlynas ir šis jau buvo nebegyvas. Kai vyko smaugimas, E. K. draugo kambaryje nebuvo, šis buvo lauke arba automobilyje. Nukentėjusiojo kūnas buvo virtuvėje. E. K. su draugu sugalvojo užkasti kūną šiltnamyje. Abu tarėsi, nes norėjo išvežti kūną iš namų, bet pravažiavo policija. E. K. buvo kieme, o draugas vaikščiojo po kiemą ir ieškojo vietos. E. K. draugas iškasė duobę šiltnamyje. Jis davė įrankius duobės kasimui, nes jam taip liepė E. K.. Tuo metu su E. K. jis nedraugavo, turėjo pyktį ant jo, nes jis dirbo su policija. Jų tarpusavio santykiai tuo metu nebuvo draugiški. E. K. ir jo draugas paguldė nukentėjusįjį į duobą. Pirma nukentėjusįjį išnešė į kiemą prie mašinos, policijai pravažiavus, nukentėjusiojo kūnas buvo kieme. Neprisimena kuris ir už kurios kūno vietos nešė nukentėjusįjį. Jis Š. J. nenešė.

2.1.1. Su baudžiamosios bylos medžiaga susipažinęs, bet turėjo mažai laiko. K. V. parodymus skaitė kaltinamajame akte. K. daug kartų ant jo davė melagingus parodymus. Gal taip padarė dėl to, kad su ja yra susipykę. Jis K. pasakojo, kad tai jo darbas, nes norėjo prieš ją pasirodyti. K. ne viską papasakojo iš jo žodžių, yra daug ką pati sugalvojusi. Su K. susipažino 2013 metų vasarą.

2.1.2. Jo darbas su policija buvo toks, kad jis policijai teikdavo informaciją, o paskui buvo tapęs policijos rėmėju. Apie tai žinojo visas kaimas. E. K. nebijojo, kad apie įvykį jis praneš policijai, nes jo organizacijoje dirbo du policininkai. Jeigu jis būtų pranešęs, tai E. K. greičiau sužinotų negu policija imtųsi veiksmų. Jis neiškasė dalies kūno ir nežino kur jis dingo. Nežino iš kur E. K. žinojo, kad pas jį namuose yra nukentėjęs asmuo, gal matė kai važinėjosi. Kai E. K. smaugė nukentėjusįjį, jis stovėjo ir žodžiu prašė baigti smaugimą. Kitas asmuo – E. K. draugas, tuo metu buvo lauke arba mašinoje. Į vidų tas draugas užėjo tik po visko, nes šį pasikvietė E. K., o jis tuo metu buvo virtuvėje. E. K. po smaugimo bandė judinti nukentėjusįjį, o jis norėjo iškviesti greitąją, bet jį sustabdė. Lavonas nebuvo į nieką susuktas. Striukės niekas neapvilko, nes nukentėjęs buvo su striuke. Namie jie buvo su striukėmis, nes visą dieną nebuvo namuose ir pečių užkūrė tik vakare. Kai nešė nukentėjusiojo kūną, jis buvo šalia, nes niekas jam neleido pasilikti kitur ir liepė eiti kartu, tačiau jis nieko nedarė ir tik žiūrėjo, nes buvo šoke. Jis taip stovėjo, kol užkasė, o tada visi grįžo į namą. Tuomet tas draugas atnešė degtinės, gėrė ir grasino, kad jam bus tas pats, jeigu kažkam pasakys. Iki smurto prieš nukentėjusįjį, ginčas buvo dėl pinigų, nes E. K. Š. kažką sakė apie pinigus. Nežino, kuris kuriam buvo skoloje, nes praėjo daug metų ir jis nežino dėl ko buvo konfliktas. Virvė, su kuria pasmaugė, liko ant nukentėjusiojo kaklo. Nukentėjusiojo jis neiškasinėjo. Užkastas buvo visas kūnas. Jo šuo įvykio metu buvo pririštas, palaidas nebūdavo, nebent nusitraukdavo. Nukentėjęs jokių daiktų su savimi neturėjo. Iš ryto nukentėjusiojo telefoną rado nukritusį virtuvėje ant žemės ir jį išmetė, kad jo nesusietų su šiuo įvykiu.

2.1.3. Su E. K. paskutinį kartą bendravo iki išsikraustymo. Šis buvo padegęs įmonės patalpas, išdaužęs langus. Viskas buvo po to įvykio. E. K. norėjo, kad jis kas mėnesį šiam mokėtų po 2000 eurų. Kaip jis suprato, tai turėjo mokėti už tai, kad paliko jį gyvą. Pasakė, kad turi sumokėti, kad būtų ramybė. Sumokėjo E. K. apie 8000 eurų. Pinigus perdavė grynais į rankas. Apylinkės inspektoriui V. P. sakė, kad jį reketuoja, o tai, kad perdavė pinigus – nesakė. V. P. pasakyti apie lavoną bijojo. E. K. jis bijojo, nes kuo toliau, tuo labiau darė jam spaudimą. Iki to įvykio su E. K. visai nebendraudavo, bet šį pažinojo. E. K. buvo vietinis banditas, nes mušdavo žmones, plėšdavo, užsiimdavo narkotikų prekyba. Su Š. bendravo dažnai. Iš Š. apie E. K. žinojo tiek, kad jie kažką kartu dirbo.

2.1.4. Su K. V. parodymais yra susipažinęs. Jos didžioji dalis duotų parodymų yra melagingi. Ji tiksliai nurodo duobės gylį, kad pas ją atsiuntė kažkokius banditus. Tik vėliau jai pasakė, kad tai ne jo darbas. Jos parodymuose neatitinka nužudymo vieta, nes ji sako, kad buvo lauke ir kažkur nukentėjusįjį jis nusivežė, bet viskas buvo jo namuose. Tas aplinkybes gal ji pati sugalvojo. Ji ir anksčiau buvo jį melagingai apkaltinusi smurtu, bet policija ištyrė, kad visą laiką skyrėsi jos parodymai, rodė tyrėjai žinutes, kur ji prisipažįsta, kad jį melagingai apskundė. Visi ikiteisminiai tyrimai nutraukti ir buvo pripažinta, kad ji melagingai jį apskundė. Jis niekada negrasino K.. K. pasakojo apie neva jo padarytą nusikaltimą. Kai jie kartu gyveno ji pasipasakojo, kad buvo išprievartauta ir su draugais nusprendė atkeršyti bei (duomenys neskelbtini) rajone nužudė žmogų. Ji sakė, kad jis net neįsivaizduoja ką reiškia su tokiu dalyku vaikščioti, o jis, norėdamas ją paguosti, papasakojo apie tą incidentą, tik pakeitė, kad tai jis padarė. Dėl to K. įvykio jis tris kartus buvo apklaustas policijoje. Po to, kai K. kelis kartus jį apkaltino smurtu artimoje aplinkoje, ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet susikūrusi naują paskyrą rašė jam žinutes, sakydavo, kad negali būti be jo, slapta susitikdavo su juo. Jis prašė tyrėjų, kad paimtų jo telefoną ir pažiūrėtų žinutes, nes ten matėsi, kad jokio smurto nebuvo. Ji rašydavo jam laiškus, gerindavosi, prašė atvažiuoti pas ją. Savo parodymuose ji nurodė, kad prieš išsikraustydamas iš sodybos jis bandė atkasti lavoną, bet tai netiesa. Paskutinę išsikraustymo dieną buvo rastas sprogmuo ir tas šiltnamis yra nufotografuotas. Nuotraukose nematyti, kad buvo kasinėta. Buvo nufotografuotas visas šiltnamis ir pats sprogmuo. Tame šiltnamyje turėjo matytis kasimo žymės, bet kai buvo sprogmens tyrimas, kasimo žymių nebuvo. Šioje dalyje K. melavo.

2.1.5. Išklausęs teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymus kaltinamasis D. P. papildomai paaiškino, kad dėl liudytojos A. T. parodymų nori nurodyti, jog jis su L. K. gyveno šalia jos tėvų – su L. kartu jis niekada negyveno, šalia jos tėvų 2010 m. vasarą buvo išsinuomojęs butą. Tuo metu L. darėsi remontą ar kažką tvarkė savo namuose, todėl jis leido jai apie mėnesį laiko tame bute pagyventi. Jis dažnai pas ją atvažiuodavo, o po to, kai ši išsikėlė, iš karto jis pradėjo ten gyventi. Gal dėl to liudytojai taip pasirodė. Dėl parodymų, kad pasamdė L., kad ši A. T. sektų – tai buvo ne sekimas, o paprašymas atkreipti dėmesį, jog ši nekeltų balių, vakarėlių, kad paskui nebūtų nusiskundimų iš kaimynų ar buto savininkų. Dėl to, kad V. P. nurodė, jog E. K. su Š. jį reketavo – ginklui leidimą jis gavo 2009 metais, tai atsimena, nes važinėjo mokytis į šaudyklą ir tai buvo vasara. Šautuvą jis galėjo įsigyti gal rudenį ir tik tada susipažino su V. P., kai šis atvažiavo patikrinti ginklo. Tais metais V. P. gal du ar tris kartus galėjo pas jį atvažiuoti, ir tais metais apie reketą jokių pokalbių su V. P. visai nebuvo. O tas reketas prasidėjo jau po Š. mirties, po 2010 m. vasario mėnesio, kai Š. J. jau buvo miręs, todėl šis niekaip negalėjo jo reketuoti. V. P. neigia, o gal nepamena, kad apklausinėjo liudytojus po to, kai jį buvo užpuolę šokių metu. V. P. tada pats priėmė iš jo pareiškimą ir apklausė visus liudytojus, tik po to tyrimą perėmė kitas tyrėjas. Dėl K. V. parodymų, gimus sūnui jie persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o jis įsidarbino į (duomenys neskelbtini) ir pradėjo stipriai gerti. Prieš gimstant vaikui, jis dirbo (duomenys neskelbtini), o kai gimė vaikas, persikėlė su šeima į (duomenys neskelbtini) ir jis metams laiko išėjo tėvystės atostogų. Tai tas (duomenys neskelbtini) buvo dar negreitai. Dėl to, kad jis jai asmeniškai buvo iškasęs duobę ir mušė ją miegančią – nebuvo tokių dalykų, tai yra visiški išsigalvojimai. Dėl jos teiginio, kad jis skambino A. T. ir grasino jai už tai, kad ji teisme liudijo prieš jį, kiek pamena iš tos bombos bylos, A. T. nieko blogo apie jį nepasakė, kad jis turėtų jai grasinti, po to teismo jie su A. T. dar bendravo kurį laiką. K. neigia bendravusi tiek su A. T., tiek su L. K., nors šios nurodo, kad ši joms skambino. V. T. nurodo, kad skambino sesei ir, kaip jis suprato, čia K. bandė sudaryti apie jį neigiamą požiūrį. Dėl K. V. parodymų, kad jis privertė ją išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nes netyčia prasitarė, tai nebuvo netyčia, nes tą vakarą sienas jis glaistė, ji paskambino, o kai jis neatsiliepė, tada ji parašė žinutę, kad labai svarbu, kad paskambintų. Kai paskambino, ji pasakė, jog skambino iš policijos, jog rytoj atvažiuoja ir dėl to, kad, kai buvo (duomenys neskelbtini), ją, nemokančią plaukti, jis traukė gilyn į vandenį ir ji neva suprato, kas jai gali būti. Jis nežino, ką ji norėjo tuo pasakyti, bet (duomenys neskelbtini) jie nebuvo, o jie buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) visai nėra buvę. Dėl parodymų, kai išvežė visus daiktus, tada grįžo iškasti kūno – taip nebuvo, nes kai tik išsivežė paskutinius daiktus, dar su priekaba išvažiavo, tai iš karto įsikėlė nauji savininkai, tą pačią akimirką. Taip pat ji nurodė, kad apie nužudymą jis papasakojo S. M. – tai šiam nieko nepasakojo ir pats S. M. tai paneigė. Taip pat ji neigė, kad nėra bausta už finansinius sukčiavimus, kad ji tuo užsiėmė, jog tą moterį iš (duomenys neskelbtini) apgavo, kad bankas net buvo užblokavęs jo sąskaitą, nes už ją darė daugybę grąžinimų jos apgautiems žmonėms. Dėl advokato parodyto atsiprašymo laiško – ji nurodė, kad šis rašytas 2015 metais, nors laiške yra parašyta 2020 metai. Tas laiškas buvo parašytas po to, kai ji jį pirmą kartą apskundė policijai. Dėl jos parodymų, kad ne (duomenys neskelbtini) tarnyboms suteikti jai pagalbą – jo nuomone, jai buvo suteikta labai daug progų, šansų, tos tarnybos buvo jai labai atlaidžios, tik nėra viskas taip gražu, kaip ji nurodo. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji nurodė, jog pas ją į namus jis buvo atsiuntęs du banditus, ji pagalvojo, kad atėjo kaimynas ir atidarė duris, tada jai pasakė: „rinkis: tu ar vaikai“ ir kad vieną iš tų banditų ji įsidėmėjo. Šitame teisme ji nurodė, jog durų atidariusi nebuvo. Byloje yra medžiaga, kad buvo peržiūrėti daugiabučio vaizdo kamerų įrašai ir tokio atvejo visai nebuvo. Tai, ką ji pasakojo apie L. K., visa ta istorija yra pačios K. išgalvota, tokių dalykų nebuvo. Apie E. K. jis nebesiplės, nes šis išsakė savo asmeninę nuomonę, bei neteigė, kad taip ir buvo.

2.2. Nukentėjusioji R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiojo mama, o kaltinamąjį pažįsta iš matymo, gyvenimo tame pačiame kaime. 2010 m. vasario 22 d. vakare apie 17.30 val. pas ją į namus atvyko kaltinamasis. Anksčiau jis niekada nebuvo atvažiavęs pas juos į kiemą. Už kokių 10 min. jis su mašina išvyko iš kiemo. Vakare, prieš 21 val., sūnus Š. J. paskambino ir pasakė, kad parvažiuos namo, nors tą dieną planavo negrįžti, o važiuoti pas draugę, bet taip ir negrįžo. Sūnus pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki jos namų yra apie 2,5 km atstumas. Atvažiavęs į kiemą kaltinamasis sėdėjo mašinoje ir laukė. Automobilyje jis buvo vienas. Ji tiksliai matė, kad vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis. Į kiemą ji buvo išėjusiu, bet su kaltinamuoju nekalbėjo. Tuo laiku sūnus gyveno pas ją ir įprastai kiekvieną vakarą grįždavo, tik kartais būdavo pas draugę. Paskutiniu metu sūnus buvo registruotas darbo biržoje. Ryte neradusi sūnaus, nekreipė į tai dėmesio, nes pagalvojo, kad jis liko pas draugę. Po pietų pradėjo skambinėti Š. draugai. Iki 11 val. sūnaus telefonas dar veikė, o vėliau nebeliko signalo. Jeigu sūnus kažkur išvažiuodavo, tai pranešdavo, o dabar nebuvo jokios žinios. Ji skambino į visas ligonines, kiti vaikai nuėjo kitur pažiūrėti. Kitą dieną ji nuėjo į policiją, kur jai aiškino, kad sūnus yra suaugęs ir dar per anksti ieškoti, bet ji pasakė, jog nėra taip buvę, kad nežinotų apie jį kur yra. Jeigu sūnus negrįždavo namo, tai visada paskambindavo ir pasisakydavo. Nuojauta jai buvo negera. Kiek žino sūnus ir kaltinamasis bendravo, rengdavo varžybas (duomenys neskelbtini) centre. Su kaltinamuoju bendravo ir kitas jos sūnus A.. S. Š. ir kaltinamasis kartu žaisdavo krepšinį, užsiimdavo (duomenys neskelbtini). Jie gerai sutarė ir bendravo. Pažįsta E. ir E. K. ir jie su sūnumi bendraudavo. Sūnus daug ką jai pasisakydavo, buvo atviras. Žinodavo kur jis išvyks ir kada grįš. Tik nesipasakojo, pavyzdžiui, kaip sekasi su drauge. Sūnus iš jos pasiskolindavo kelis pinigus, bet kitur pinigų neiškodavo, pats užsidirbdavo. Jeigu pasiskolindavo, tai ir atiduodavo. Negirdėjo nieko apie sūnaus pardavinėjamus daiktus. Sūnaus draugė buvo iš (duomenys neskelbtini), yra mačiusi ją kelis kartus.

2.2.1. Ji matė, kad atvyko D. P. ir pasiėmė sūnų. Vėliau kaltinamasis neigė, kad buvo pas juos kieme. Aiškino, kad tą vakarą nebuvo kartu su jos sūnumi. Kai Š. dingo, tai visi kalbėjo, kad jis išvažiavo į užsienį. Ji pati D. P. buvo sutikusi mieste ir šis pasakė, kad nieko niekur nevežė. Paskui ji turėjo įtarimą, kai kaltinamasis neatvyko į policiją. Po sūnaus dingimo D. P. kelis kartus buvo atėjęs į jos namus. Kaltinamasis kitiems jos vaikams atidavė seną kompiuterį. Šiaip įprastai kaltinamasis taip nesielgdavo ir neateidavo. Dieną, kai sūnus dingo, buvo sniego ir šlapdriba. Sūnus iš namų išėjo su žiemine striuke.

2.2.2. Ji yra pareiškusi civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui. Turtinės žalos atlyginimo neprašo. Po sūnaus dingimo gyvenimas ėjo toliau, nes buvo likę ir mažesni vaikai. Tuo metu turėjo 5 vaikus, 3 dar ėjo į mokyklą. Ji niekada nėjo pas gydytojus ir kiekvieną savo skausmą išgyvena savyje, tačiau visus 13 metų jautėsi sunkiai. Su sūnumi buvo artima, gerai sutarė su visais vaikais. Prašo priteisti civiliniame ieškinyje nurodytą sumą.

2.3. Nukentėjusysis P. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra žuvusiojo Š. J. brolis, o kaltinamąjį pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyvenantį asmenį, bet su juo nebendravo.

2.3.1. Tą vakarą kai dingo Š., jis žaidė tinklinį. Baigęs žaisti, apie 20.45 val. ėjo iš salės ir pamatė kaip kaltinamasis ir Š. pravažiavo su mašina. Jis tuo metu gyveno pas babą, grįžo namo ir ėjo miegoti. Ryte paskambino broliui Š., bet telefonas buvo išjungtas. Tada paskambino mamai, bet niekas apie brolį nieko nežinojo.

2.3.2. Gali patvirtinti, kad prie mokyklos apšviestoje vietoje, sankryžoje matė važiuojantį automobilį, kurį vairavo kaltinamasis, o jo brolis Š. sėdėjo keleivio vietoje. Jie nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) centro, kur yra visos parduotuvės. Neatsimena, ar tą dieną bendravo su broliu, bet pasikalbėdavo kasdien. Tą vakarą, kai Š. pamatė, šiam nebeskambino, o skambino ryte. Pireš tai nebuvo jokios kalbos, kad brolis važiuos į užsienį. Žino, jog brolis buvo kažką prisidirbęs ir turėjo lygtinumą. Vėliau prasidėjo kalbos, kad Š. išvažiavo į užsienį. Po kokių 2-3 mėnesių nei vienas brolio draugas nieko nežinojo ir tada suprato, kad kažkas negerai. Su kaltinamuoju, po to, kai matė juos su broliu važiuojančius automobiliu, iš viso nekalbėjo ir nieko neklausė. Brolis su kaltinamuoju bendravo, bet nežino kodėl, nes kaltinamasis buvo atsiskyrėlis ir su juo niekas nebendraudavo. Brolis pastoviai važinėjo su kaltinamuoju ir kažką kartu darydavo. Kaltinamasis turėjo automobilį ir juo važinėjo. Brolis su K. labai gerai sutarė. Su E. K. apie brolį nekalbėjo. Neatsimena, ar dingus broliui, E. K. buvo Lietuvoje. Apie finansines problemas brolis nieko nebuvo sakęs. Brolis niekada nebuvo išvykęs į užsienį ilgesniam laikui.

2.3.3. Yra pareiškęs civilinį ieškinį 30 000 eurų sumai, jį palaiko ir prašo priteisti. Praėjo daug laiko ir buvo suvokimas, kad brolis dingo, bet vis tiek buvo labai skaudu. Svarbiausia, kad bent dabar brolis atsirado. Mamai dabar sunku, visada nusiminusi.

2.4. Nukentėjusysis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra žuvusiojo Š. brolis, o kaltinamąjį pažįsta. Kai dingo brolis, jam buvo 13-14 metų. Gyveno su mama ir kitas broliais, sesėmis. Apie tą dieną, kai dingo brolis, nieko nežino, nes buvo mažas. Jam nebuvo žinoma, ar brolis bendravo su kaltinamuoju. Jam nežinoma, kad prieš dingimą brolis ketino vykti į užsienį. Gal kelis kartus po mokyklos yra matęs brolį su kaltinamuoju. Jo paties santykiai su broliu buvo geri. Š. buvo vyresnis, bet kartu eidavo į mokyklą, patardavo kaip nedaryti kažko bloga. Po brolio dingimo maždaug po 4-5 metų teko bendrauti su kaltinamuoju, nes eidavo į šokius pas kaltinamąjį į (duomenys neskelbtini), tačiau apie brolio dingimą su kaltinamuoju nekalbėjo. Policija mamai atvežė brolio telefoną ir tada šiuo telefonu naudojosi jis. Įsidėjo kitą kortelę ir kurį laiką telefonas veikė. Telefonas buvo tuščias ir kortelės jame nebuvo. Jam niekas nesakė kur tą telefoną rado.

2.4.1. Pas juos namuose buvo tvarka, kad apie 21-22 val. turėdavo visi būti namie, o vyresni broliai išeidavo, bet pranešdavo, kad negrįš. Kai dingo brolis, su mama ėjo jo ieškoti. Kartu ėjo į policiją, kai davė parodymus. Su kaltinamuoju jis bendravo šokiuose, pasisveikindavo gatvėje. Jie turėjo bendrą draugą, todėl kartu pasikalbėdavo. Brolis nebuvo sakęs, ar bendrauti ar ne su kaltinamuoju. Tik po brolio dingimo, maždaug po 3-4 metų, pradėjo bendrauti su kaltinamuoju. Prieš tai nėra bendravę. Dingus broliui buvo visi susitikę ir pakalbėjo kas ką matė. Mama sakė, kad paskutinį kartą brolį matė su kaltinamuoju. Su kaltinamuoju apie brolio dingimą daug nekalbėjo, bet bendrame rate yra kalbėję, kad brolis bus užsienyje. E. K. pažinojo. Žino, kad šis bendravo su jo broliu. Nieko blogo tarp jų nematė. K. atvažiuodavo pas jo tėvą. Nebuvo, kad K. namuose ieškotų jo brolio. Kaltinamasis iš kitų gyventojų išsiskyrė tuo, kad vienas vaikščiodavo naktimis.

2.4.2. Yra pareiškęs civilinį ieškinį ir jį palaiko bei prašo priteisti nurodytą sumą. Sveikatos sutrikimų po brolio dingimo neturėjo, bet su broliu iki jo dingimo bendraudavo nuolat. Visą laiką kol brolis buvo dingęs jautėsi labai blogai, nesitikėjo, kad brolį ras pas kaltinamąjį.

2.5. Nukentėjusioji V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra žuvusiojo sesuo. Kaltinamojo tuo laiku, kai dingo brolis, nepažinojo. Kai brolis dingo. jai buvo apie 10 metų. Kaltinamojo pavardę dažnai girdėdavo minint šeimoje. Pamena brolį A. ir kaltinamąjį namuose. Pati nematė, tačiau šeimoje buvo kalbama apie Š. ir kaltinamojo draugystę. Prisimena brolį, prisimena kaip kažkada jis sveikino ją su gimtadieniu, mokino valytis dantis, buvo labai tvarkingas. Brolis turėjo panelę, pamena kažkada automobilyje turėjo daug rožių. Apklausoje nurodė teisingas aplinkybes apie rastą telefoną ir, kad Š. skambino į namus mamai. Po brolio dingimo mama labai bijojo dėl kitų vaikų saugumo, mokino nesėsti į svetimas mašinas.

2.5.1 Ji tvarkė brolio kapavietę ir šeimoje taip susitarė, kad patikslintą turtinį ieškinį reikš ji. Po brolio dingimo iki dabar ji labai jaudinosi ir blogai jautėsi. Šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ši vaikystės trauma atsiliepia jai ir dabar. Brolio kapavietėje pakeitė paminklą, pakeitė visą kapą. Toje kapavietėje palaidotas jų tėtis ir brolis. Paminklas pastatytas ir tėčiui, ir broliui. Radus brolio palaikus jautėsi labai blogai. Jai ir po šio posėdžio reikės psichologo pagalbos. Matė blogai besijaučiančią mamą. Ši tema jai buvo neliečiama, nes buvo labai skaudi. Kai buvo palaidotas tėtis, buvo kapavietė tėčiui. Jeigu nebūtų reikėję laidoti brolio, tai nebūtų reikėję keisti kapavietės, todėl prašo jos civilinius ieškinius tenkinti ir prašomą turtinę ir neturtinę žalą priteisti.

2.6. Nukentėjusysis T. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra žuvusiojo brolis, o kaltinamąjį taip pat pažįsta, nėra susipykę. Kai dingo brolis jam buvo apie 20 metų. Tą dieną kalbėjo su broliu ir šis sakė, kad važiuos pas savo draugę. Prašė paskolinti kelis drabužius. Su Š. kalbėjo dieną. Nežino, ar kalbėjo telefonu, ar buvo susitikę gyvai. Vakare po sporto salės ant tos pačios pėsčiųjų perėjos pamatė pravažiuojantį kaltinamąjį ir savo brolį. Kai jie pravažiavo, jis ėjo link namų ir paskambino broliui bei paklausė jo ar grįš namo ir ar užrakinti duris. Tuo metu, kai pravažiavo, automobilį vairavo D. P., o brolis sėdėjo šalia. Automobilyje jie buvo dviese. Atvažiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini). Eidamas į mamos namus, gal po 5 minučių kai prasilenkė, paskambino broliui. Brolis pasakė, kad neplanavo grįžti namo ir žadėjo važiuoti pas draugę. Dieną brolis prašė paskolinti „kedus“ ir džinsus. Automobilyje brolis buvo su savo pilka striuke. Iš mamos pasakojimo žino, kad jai gražino brolio telefoną. Sakė, kad telefoną rado netoli buvusio policininko namų. Telefonas atsirado, atrodo, po kelių mėnesių. Ko gero telefonas buvo veikiantis, nes paskui juo naudojosi kitas brolis. Kai pamatė pravažiuojančius kaltinamąjį su broliu, tai automobilis važiavo link miestelio centro. Kai brolis negrįžo, kitą dieną šiam skambino, bet Š. nebeatsiliepė arba telefonas buvo išjungtas.

2.6.1. Brolis su D. beveik kasdien važinėdavo, tai nebuvo reti atvejai. Jei neklysta, tai tuo laikotarpiu, kai brolis dingo, E. K. buvo išvykęs. Jie su broliu bendraudavo su visais trimis K.. E. K. iš Lietuvos buvo išvykęs jau nuo 16 metų, o E. išvyko kai šiam buvo 19 metų. Kiek atsimena, Š. dingimo dieną E. miestelyje nematė. E. grįždavo į Lietuvą, nes turėjo draugę iš to miestelio. Dabar pabendrauja su E. ir E. K.. Kai vyko brolio paieška bendravo su E.. Jis paklausdavo ar yra kažkokių naujienų apie paiešką. Daug žmonių paklausdavo ar yra kažkokių naujienų apie brolį. Su E. susitikdavo gal į 2 mėnesius kartą, nes turėjo bendrų draugų. Jis, kai ir E. gyveno užsienyje ir susitikdavo užsienyje. Kai dar gyveno Lietuvoje, tai E. grįždavo jie bendraudavo, eidavo pažaisti futbolą. Kartais pats E. K. paklausdavo ar nėra jokių žinių iš brolio. Šeimoje jie vengdavo temos apie brolio dingimą ir garsiai nesvarstydavo ,kur šis galėjo dingti, ar gali D. būti prie to prisidėjęs. Pasklido kalbos ir iš vietinių sužinojo, kad galimai rasti brolio paklaikai. Tuo metu jis pats buvo užsienyje. Vienas pažįstamas žmogus jam pasakė, kad už namų vyksta kasinėjimai ir kažkas rasta, gal brolio palaikai. D. P. po brolio dingimo užsiėmė sukčiavimu, nes tvarkydamas (duomenys neskelbtini) kažką padarė. Buvo kalbų, kad D. P. susijęs su brolio dingimu, nes jie turėjo kažkokių bendrų reikalų dėl teisių. Savo brolio apie reikalus su D. P. neklausinėjo.

2.6.2. Palaiko savo civilinį ieškinį. Po brolio dingimo ir atsiradimo buvo emocinis sukrėtimas, bet viskas liko savyje ir tai atsiliepia gyvenime. Broliui dingus jis gyveno pas mamą. Jų santykiai su broliu buvo geri. Ir brolis, ir jis, pabendraudavo su K.. Vienas iš K. ėjo į paralelinę klasę. Brolis neminėjo, kad K. prie jo kibo, jie sutarė normaliai. Brolis pasisveikindavo su kaltinamuoju, kartu važinėdavo ir jokių piktumų tarp jų nebuvo. Vėliau D. klausė kur brolis, tai šis pasakė, kad brolį paleido centre ir Š. pasiėmė draugė. Jis pats yra matęs brolio draugę ir žino, jog brolio ir draugės santykiai buvo normalūs. Po kokių dviejų metų sutiko brolio draugę ir klausė jos ar kažką žino apie brolį, bet jokių žinių ji neturėjo.

2.7. Nukentėjusioji K. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai brolis dingo jai buvo 8 metai. Kaltinamojo visiškai nežino. Tuo metu ji buvo labai maža ir duodama parodymus galvojo, kad brolis dingo vasarą po savo gimtadienio. Iš visos šios istorijos žino, kad brolis paskutinę dieną leido su savo panele ir turėjo važiuoti pasiimti teisių. Prisimena, kad Š. buvo labai rūpestingas, mylėjo mamą ir visada pranešdavo kur jis ir kada grįš. Jie gyveno kartu su Š.. Ji daugiau laiko leisdavo su pusseserėmis, o ne su broliais. Visiškai nieko nežino apie brolio ir kaltinamojo bendravimą. Jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra daugiau iš pasakojimų. M. P. buvo iš jų miestelio, buvo vyresnio amžiaus ir gyveno užsienyje. Žmonės sakė, kad brolis pabėgo pas jį į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Nepasakys, ar mama bandė susisiekti su tuo asmeniu. Neatsimena kaip šeima reagavo į brolio dingimą. Jų šeimoje broliai kitų vaikų neskriaudė ir nebuvo įtemtų santykių. Su K. bendravo šeimomis, jų vaikai leisdavo laiką su jos broliais. E. K. lankėsi pas juos namuose, nes buvo tėčio draugas. Nežino kaip su jais bendravo Š.. Nežino, kokie buvo brolio ir kaltinamojo santykiai, nes jo nepažįsta.

2.7.1. Yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jį palaiko. Tada brolio dingimas kažkokių emocijų nesukėlė, bet dabar sužinojus visą situaciją, daugiau norisi būti su šeima, dabar visiškai kitokia emocinė būsena, daugiau blogesnių minčių galvoje. Didesnis sukrėtimas buvo brolio kūno suradimas, o ne jo dingimas. Kai surado brolio kūną, jai paskambino brolis P. ir ji net nesuvokė kaip gali taip būti.

2.8. Liudytoja L. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad ją su kaltinamuoju siejo bendruomeninė veikla. Jų bendravimas su kaltinamuoju vyko 2-2,5 metų. Kartu nusprendė sukurti bendruomenę ir padaryti gerų darbų dėl (duomenys neskelbtini). Tam reikalui gavo pastatą, jį tvarkė ir ten rengė diskotekas. Norėjo parašyti projektą ir gavus finansavimą padaryti kažką gero miesteliui. Paskui pamatė, kad ne su tuo žmogumi pradėjo imtis šios veiklos ir pasigailėjo. Suprato, kad susidėjo ne su tuo žmogumi, nes prasidėjo jos persekiojimas, vagystės, apkalbos. Nežino, kodėl tai prasidėjo. Ji spėja, kad gal kaltinamajam patiko kaip moteris. Viskas prasidėjo, kai jie jau buvo įsteigę bendruomenę ir vykdė veiklą. Nežino, ar pavyko parašyti projektą ir gauti lėšų, nes ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pradžioje tą pastatą jiedu tvarkė iš savo lėšų. Projektą pradėjo rašyti, bet kaip jis užsibaigė jai nežinoma. Savo parodymuose pasakojo, kad kaltinamasis prie jos akių nušovė šunį. Gal tas šuo buvo per senas ir dėl to norėjo juo atsikratyti. Nežino iš kur kaltinamasis gavo ginklus, tačiau žinojo, kad jis turi ginklus, nes medžiodavo. Kaltinamasis buvo pavogęs jos dokumentus. Iš pradžių ji tik tai įtarė, bet po 5-6 metų sužinojo, kad tai buvo jo darbas.

2.8.1. Apie nusikaltimą dėl kurio dabar vyksta teismas, ji nieko nežino. Kai dingo nukentėjęs ji dar buvo Lietuvoje. Nukentėjusįjį žinojo iš mokyklos, bet jokių reikalų su juo nėra turėjusi. Aplinkiniai kalbėjo, kad su kaltinamuoju jie draugauja, bet kartu su kaltinamuoju negyveno ir jokių ryšių neturėjo.

2.8.2. (duomenys neskelbtini), atrodo yra kaltinamojo adresas. Ji yra vieną kartą buvusi jo namuose, tačiau pro jo namus praeidavo dažnai. Kaltinamojo namai išsiskyrė tuo, kad visą laiką buvo užtrauktos užuolaidos ir namuose turėjo pririštų šunų. Š. J. nebuvo iš ramiųjų žmonių, tuo metu jį laikė truputi banditu. E. K. tik žinojo, kad toks yra, žinojo kaip šis atrodo, nes ateidavo į šokius, yra kažkiek bendravę. Kai darydavo šokius, jau įrengus pastatą, visi bendraudavo. Ji žino, kad dažė patalpas, bet tiksliai kokiu laiku tai buvo, nepasakys. Jos niekas neprašė patvirtinti, kad tuo metu, kai dažė patalpas, D. buvo su ja. Jie su kaltinamuoju dažniausiai dažydavo dviese, bet kartais ateidavo kokie draugai pasilabinti ar pasižvalgyti. Nežino ar tuo laikotarpiu E. K. dar buvo miestelyje, ar buvo išvykęs. D. nėra nieko pasakojęs apie Š. arba E. K.. Atsimena laiką, kai dingo .. Buvo į jos namus atvažiavę pareigūnai apklausti. Neatsimena ar D. kažko jos klausė apie policijos apsilankymą namuose. Nėra girdėjusi, kad D. ir Š. būtų draugai, nes nėra to mačiusi. Iš pačių (duomenys neskelbtini) daug kas nemėgdavo D.. Jis niekada neįvardindavo, kad turi gerą draugą. Niekada nekalbėjo, kad jis kažko baiminasi. Gal po metų, kai įkūrė bendruomenę, prasidėjo persekiojimai, stebėjimas su žiūronais, vagystės. Gal ir klausė kaltinamojo kodėl jis taip elgiasi. Vienu metu dėl tokio elgesio jautė depresiją. Iš kitų asmenų tokio elgesio nėra patyrusi. Kaltinamajam daug kartų yra sakiusi, kad jai nepatinka toks jo elgesys. Toks jo elgesys nutrūko dar prieš jai išvykstant į užsienį. Kai buvo (duomenys neskelbtini), jis skambino gal vieną kartą. Buvo atvejis, kai D. buvo užpuolę su pagaliu, o apie išdaužtus langus neatsimena. Kiek pati matė, tai buvo tik šis atvejis, kad užpultų D.. Kol buvo Lietuvoje, šokiai jų įrengtose patalpose vyko ne ilgą laiką, nes prasidėjo nesąmonės, pradėjo apstoti ir skriausti kaltinamąjį. D. nebuvo mėgstamas miestelyje, tai ir būdavo daug nesąmonių. Diskotekos vyko gal kelis mėnesius, gal pusmetį iki jai išvykstant į (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar šokiai prasidėjo prieš Š. dingimą, ar po. Tiksliai neprisimena, kada Š. dingo. Yra mačiusi, kad į šokius ateidavo E. K.. Su juo ji niekada nebendraudavo, nes jie nėra draugai, nors „Facebook“ drauguose jį turi jau senai. Jos paskyra vadinasi L. K.. Ji drauguose turi ne vieną žmogų su kuriuo nebendrauja, tai gal vieną dieną juos ištrins.

2.8.3. Nežino, ar šokių atidaryme buvo E. K.. Prisimena įvykį, kad iš įmonės kažkas buvo plėšiama, bet nežino kas taip elgėsi. Šokiuose buvo incidentas su G., bet nežino ar jame dalyvavo E. K.. Nežino apie E. K. reketą D.. Į užsienį išvažiavo 2011 metų sausio mėn. 2010 metais turėjo vyro automobilį. K. V. yra jai skambinusi ir rašiusi per „Facebook“. K. V. 2013 ar 2014 metais jai parašė, kad D. pavogė jos dokumentus ir gal prieš 3 metus yra skambinusi. Apie pavogtus dokumentus sužinojo iš K.. Jai nežinomi jokie policininkai, kurie dirba K.. Šokių metu ji pati nėra patyrusi smurto. (duomenys neskelbtini) šokiai 2010 metais vykdavo apleistuose (duomenys neskelbtini). E. K. ateidavo į jos rengiamus šokius (duomenys neskelbtini). Jeigu jau rengė šokius, reiškia patalpos jau buvo paruoštos, nes kol nebuvo paruoštos patalpos šokius rengdavo kiti asmenys.

2.9. Liudytoja R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. P. žino iš matymo. Kaltinamojo gerai nepažįsta, lankė vieną mokyklą. Jis būdavo keistas, visada vaikščiodavo vienas. O su nukentėjusiuoju buvo draugai ir susitikdavo laisvu metu. Gyveno su nukentėjusiuoju per du, tris namus. Su nukentėjusiuoju buvo draugiškesni santykiai nei su kaltinamuoju. Kad nukentėjusysis draugautų su kaltinamuoju, tai nieko apie tai negirdėjo, tik kaime buvo paskalos. Jai neteko matyti, kad nukentėjusysis leistų laiką kartu su kaltinamuoju, nėra jų kartu mačiusi. E. K. jai pažįstamas. Aptariamų įvykių metu su E. K. draugavo, buvo vaikinas ir mergina. Šiuo metu su E. K. turi du bendrus vaikus, bet kartu negyvena. Su E. K. teko bendrauti praeitą savaitę. Nebuvo jokių santykių tarp E. K. ir kaltinamojo, nėra mačiusi, kad jie bendrautų. Ji ir E. K. su kaltinamuoju neturėjo bendrų ryšių, todėl apie kaltinamąjį niekada nekalbėdavo. E. K. santykiai su nukentėjusiuoju buvo draugiški. Visi bendravo draugiškai, E. K. ir nukentėjęs buvo draugai. Niekada nėra tekę girdėti kažkokių nesutarimų tarp E. K. ir nukentėjusiojo. Nėra girdėjusi, kad būtų tarp jų buvę ir kažkokių finansinių reikalų. Ar E. K. buvo Lietuvoje, kai dingo nukentėjusysis, sunku pasakyti, bet jei buvo išvykęs, tai ir ji buvo išvykusi. Mano, kad nebuvo Lietuvoje, bet šiuo metu to negali garantuoti. Pagal jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai tiesa, kad kai dingo Š. J. jos ir E. K. jau nebebuvo Lietuvoje ir, kad iš Lietuvos išvyko prieš 13 m., jog ji išvyko spalio mėn., kai pirmagimiui buvo 2 mėn., o E. jau visą jos neštumo laiką buvo (duomenys neskelbtini). Tik nežino tiksliai Š. dingimo dienos. Ikiteisminio tyrimo metu viskas buvo pasakyta teisingai ir prašo šiais jos parodymais vadovautis. Nėra mačiusi, kad prieš dingimą Š. būtų buvęs kartu su moterimi pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Nėra nieko girdėjusi apie Š. ir moters pravarde „(duomenys neskelbtini)“ santykius. Gali patvirtinti, kad E. K. buvo grįžęs tik tuo metu, kai ji turėjo gimdyti jų pirmagimį, (duomenys neskelbtini), o po to grįžo gal po metų. Nebuvo taip, kad dažnai grįžtų. 2010 m. vasario mėn. ji buvo nėštume. Mano, kad 2010 m. vasario mėn. E. K. buvo (duomenys neskelbtini). Nėštumo periode buvo (duomenys neskelbtini), o E. – (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis, E. per tą laiką nebuvo grįžęs į Lietuvą. Kai prieš savaitę kalbėjo su E., tai apie šią bylą nekalbėjo, kalbėjo apie vaikus.

2.10. Liudytoja A. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, gyveno tame pačiame kaimelyje, (duomenys neskelbtini). Jis buvo nusipirkęs, ar nuomojosi šalia jos tėvų butą. Jį pažįsta kaip kaimyną. D. kartu su L. atsikraustė prie jos tėvų buto ir kartu gyveno. L. norėjo kaip ir skirtis, ar jau kitą turėjo, tačiau labai gerai to nepamena. Kadangi buvo kaimynystėje ir pradėjo bendrauti, tiek ji, tiek ir jos brolis. Kaltinamojo mama jai dėstė etiką. Paskui suprato, kad D. ją įsižiūrėjo kaip draugę, bet jos ši draugystė nedomino ir ji baigėsi. L. pavardės nežino, tačiau jos pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Ji suprato, kad D. su L. kartu draugavo, bendravo. Jai pačiai tuo metu galėjo būti 16 m. D. prašė jos paslaugų, pastebėti, ar pas L. neateina kiti vyrai. Buvo toks prašymas. L. su D. tame bute gyveno neilgai, gal pusę metų. Ta „(duomenys neskelbtini)“ išsikraustė, pabėgo nuo jo, tačiau to tiksliai teigti negali. Kad D. ir ją pačią buvo nusižiūrėjęs, tai jis galvodavo, kad jie draugauja kaip pora - iš jo dovanų, dėmesio sulaukdavo. D. būdavo (duomenys neskelbtini), bendraudavo su policijos pareigūnais. Š. J. jai taip pat buvo žinomas. Jis buvo jos sesers klasiokas. Kad Š. būtų bendravęs su D. P., neteko matyti. E. K. taip pat pažįstamas. Kaltinamąjį su Š. J. netekdavo matyti, kad jie bendrautų. Ji sakytų, kad E. K. labiau bendravo su Š.. Nežino ar E. K. su D. P. bendraudavo. Apie Š. J. dingimą nieko nežino. Kai Š. dingo, aplinkiniai sakydavo, kad išvažiavo į užsienį. Savaitgaliais grįžinėjo pas tėvus, nes jau mokėsi (duomenys neskelbtini) ir buvo atitolusi nuo vietinio gyvenimo. Kai teko pačiai išvykti iš namų ir pagalvojo, kad pagaliau kaltinamojo nebematys, nes jis visada arba su žiūronais žiūrėdavo, arba kažką sekdavo, tai gal dėl to buvo pagalvojusi, kad kaltinamasis galėjo Š. kažką blogo padaryti. V. T. yra jos brolis. Kiek žino, tai jos brolis su D. P. bendraudavo tiek pat kiek ir ji. Tuo metu ji ir brolis buvo nepilnamečiai, tai kai reikėjo broliui nupirkti cigarečių, tai tiek ir bendravo su kaltinamuoju. Žino, kad brolis kaltinamajam padėjo persikraustyti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir viskas. Daugiau brolis nepalaikė su kaltinamuoju ryšių, nes taip pat išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini).

2.10.1. Jai apie L., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, santykius su Š. J. neteko girdėti, ji pati nematė, kad jie bendrautų. Gali būti, kad L. išsikraustė po Š. dingimo. Kai bendraudavo su kaltinamuoju, tai prašydavo šio, kad nupirktų cigarečių, sidro. D. pinigų ji prašydavo, jei šis paprašydavo, jog pažiūrėtų, ar kas ateina pas L.. Kad D. organizavo šokius klube, jai žinoma. Jai teko ten lankytis, bet 22 val. turėdavo būti namuose, nes tėvai buvo griežti. Tie šokiai buvo organizuojami neilgai, gal metus, penktadieniais. Kokiu metų laiku – nepamena. Daug kas eidavo į šokius: E. K., E., Š. broliai, P., T.. Augo visi viename kaime ir visi lankydavosi. Kuriais metais susipažino su kaltinamuoju, nepamena, tačiau jai buvo 16 m. Į (duomenys neskelbtini) išsikėlė gyventi kai jai buvo 18 m. Gali patvirtinti, kad 2012 m. su kaltinamuoju nebendravo.

2.11. Liudytoja K. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad praeityje su D. buvo sugyventiniai. Kartu gyveno 10 m. Kartu nebegyvena daugiau nei metus. Turi bendrą vaiką, sūnų. Iš viso ji turi tris vaikus. Kai gimė sūnus D. P. su D. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), tai buvo 2015 m. birželio mėn. Iki to laiko gyveno (duomenys neskelbtini), o kol laukėsi sūnaus gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą. Su D. susipažino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Gimus sūnui persikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą, D. P. įsidarbino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ten pradėjo labai daug vartoti alkoholio ir girtas jai papasakojo, kad, prašant jo buvusiai draugei „(duomenys neskelbtini), kitaip L. K., jis (duomenys neskelbtini) nužudė žmogų ir lavoną užkasė savo namų kieme, kur jie gyveno, o namas buvo jo senelio. Kaltinamasis jai pasakojo, kad jis taip padarė L. K. prašymu, jog pats nesuprato, kodėl taip padarė. Jis pasakė, kad L. K. jam pasakė: „Reikia, kad tas žmogus dingtų“. Jis taip ir padarė. Sakė, kad jis tą žmogų pasiėmė (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), įsisodinęs į automobilį nusivežė už (duomenys neskelbtini), išviliojo tą vaikiną iš automobilio ir priėjęs iš nugaros jį pasmaugė su virve. Jo kūną įsidėjo į bagažinę, parsivežė naktį namo ir kur stovėjo kieme šiltnamis, ten ir palaidojo. Sakė, kad tuos veiksmus atliko vienas. L. viską žinojo, kas bus, bet jos šalia nebuvo, jis tą padarė vienas. L. K. yra mačiusi per „Facebook“, kai D. su ja kalbėjosi ta tema, o gyvai jos nėra mačiusi. D. per „mesengerį“ su L. K. buvo kalbėjęs. Jam paskambino jo buvusi draugė A. T., „(duomenys neskelbtini)“ draugė, jis vieną vakarą girtas jai skambinėjo, grasino ir ji tada jam pasakė: „D., aš žinau, ką jūs su „(duomenys neskelbtini)“ padarėte“. Jis tada ieškojo „(duomenys neskelbtini)“, jis ją rado ir skambino šiai prie jos. Jis „(duomenys neskelbtini)“ tada paklausė: „Ar tu sakei A. kažką, nes A. užsiminė?“. Tada ji pirmą kartą suprato, kad tai, ką D. jai daug kartų sakė, yra teisybė, kad jis tai padarė. Ji buvo šalia, kai D. skambino L. K.. Buvo vaizdo skambutis per „mesengerį“. „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) prie jūros, prie ežero. Ši tada atsakė, kad nieko nesakė, kad ta tema daugiau nieko nekalba. D. dar bandė kalbėti, bet ši nusuko kalbą. Kai buvo tas pokalbis, tai D. jai apie tai jau buvo sakęs kokius 4-5 kartus. Kai tik jis išgerdavo, verkdavo ir pasakodavo: „Aš nesuprantu iki šiol, kodėl taip padariau“. Kai A. jam paminėjo, kad ji žino, tai jis paskambino „(duomenys neskelbtini)“ ir tada suprato, nors iki to laiko netikėjo, kad jis sakė teisybę. Kai pirmą kartą jis jai papasakojo, tai buvo išgėręs ir sako: „Turiu kai ką tau pasakyti, nes nebegaliu“. Kai jis jai pasakė, ji nepatikėjo, pradėjo juoktis, pasakė, kad eitų miegoti, išsiblaivytų. Tada buvo antras jo užgėrimas ir vėl jis daugiau pradėjo pasakoti, ir tada ji pradėjo tikėti. Jis dar sakė, kad kodėl taip padarė nežino, ir toks jausmas, kad jį būtų užkerėjusi ta „(duomenys neskelbtini)“. Ji nežino, ar kaltinamojo tikslas buvo pagąsdinti ją, bet jai asmeniškai jis buvo iškasęs duobę ir rodė, kad tai bus jos vieta. Tas duobės iškasimas buvo, kai jis antrą kartą papasakojo. Jis dar sakė, kad jei kažkam papasakos, tai šį kartą klaidos nedarys, nepaliks kaulų. Tuo metu mes jau po truputį su kaltinamuoju pykosi, nes jis labai daug prieš ją, jos vaikus ir savo sūnų naudodavo fizinio ir psichologinio smurto. Ji kreipėsi dėl fizinio smurto naudojimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tris kartus. Visus tris kartus kaltinamojo mama V. S. priversdavo ją atsiimti pareiškimus, nes grasindavo, kad jei neatsiims, tai iš jos atims D. – jų su kaltinamuoju bendrą sūnų. Tuo metu ji nedirbo, gaudavo tik vaikų pinigus, o kaltinamasis dirbo, namas, kuriame gyveno, priklausė jo mamai, tai pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini) pasisamdys advokatą ir sūnaus ji nematys. Jai vaikai yra viskas, todėl visada pasirinkdavo būti su vaiku. Taip buvo visus tris kartus. Paskutinis smurtas prieš ją buvo 2023-02-13. Jis ją sumušė ir, kai vyriausias sūnus iškvietė policiją, tada atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo ką jis padarė. Buvo (duomenys neskelbtini), su vaikais bėgo nuo jo, bet ne esmė, (duomenys neskelbtini) padėtų. Jo mama grasindavo, kad atims sūnų ir, todėl D. galėjo nurodyti, kad tie pareiškimai melagingi. Dėl to ji pasakydavo, kad taip nebuvo. Dėl tokio pareiškimų atsisakymo jai teisinių pasekmių kilo. Jai buvo paskirta bauda, ją susimokėjo. Taip buvo paskutinį kartą. Namas, kuriame buvo rastas Š. J. kūnas, tai kai važiuodavo su kaltinamuoju į (duomenys neskelbtini) pas jo draugą, ant senelių kapų, jis visą laiką pravažiuodavo tą namą ir paskui parodė kur ta vieta. D. sakė, kur stovėjo šiltnamis, todėl policijos pareigūnams ir nurodė tą vietą, kur buvo rastas kūnas. Tik pravažiuojant jis jai parodydavo tą vietą. Jis sustodavo ir žiūrėdavo, ar nieko ten nėra kasta, kažkas daroma. Tuo metu ten gyveno jau kiti žmonės. Kada buvo rastas nukentėjusiojo kūnas, kai D. privertė išvažiuoti su vaikais (duomenys neskelbtini), tai suprato, kad policijos pareigūnai kažką atkapstė. Jo mama paskambino ir pasakė. Jie gegužės mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini), tai nepilnai praėjus kelioms savaitėms, paskambino jo mama ir pasakė: „Tu nepatikėsi, jog mūsų buvusiame name rado kažkokius kaulus“. Jis tada atsisėdo ant lovos, su mama nebekalbėjo ir pasakė: „Man viskas“. Dėl išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) D. jai sakė, kodėl turi išvykti, bet mamai apie priežastį nesakė. Jai pasakė: „Tu viską žinai, tai važiuosi su manim. Nevažiuosi, tu vis tiek čia galą gausi, tu neliudysi prieš mane“. Kaltinamojo mama kelionei į (duomenys neskelbtini) davė beveik 10 000 eurų. Išvyko su visais vaikais. Tai buvo lygtais 2023 m. gegužės 9 d., o grįžo rugpjūčio 16 d. ir jį prie (duomenys neskelbtini) suėmė. Grįžimas buvo jos iniciatyva, nes jį įkalbinėjo, jog vaikai turi eiti į mokyklą. Kaltinamajam pasakė, kad niekam nepasakos, kad jį myli. Jis jau (duomenys neskelbtini) bandė ja manipuliuoti, grasinti ir buvo taip, kad buvo prie jūros, o ji nemoka plaukti, tai jis traukė ją gilyn į vandenį ir suprato, kas jai gali būti. Jis jai pats pasakė: „Aš supratau, kad jie viską žino, tu pasakei“. Bet jį šiaip ne taip įtikino ir jos dėka grįžo į Lietuvą. Ji pati pranešė (duomenys neskelbtini) policijai, kada išvažiuos ir kada panašiai bus Lietuvoje. Tuo metu jau žinojo, kad jis ieškomas, nes bendravo el. paštu su (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnais. Pirmą kartą parašė prokurorui, kurį vienintelį atsiminė, kuris (duomenys neskelbtini) tyrė bylą dėl D. smurto, ir prokurorui parašė visą situaciją ir po kurio laiko el. paštu su ja susisiekė (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus tikslesnius, nes dabar stengiasi užmiršti kas su kaltinamuoju susiję, nes dabar ramiai gyvena su vaikais. Nieko nebenori su juo prisiminti. Pagaliau baigė lankyti psichologus.

2.11.1. D. pasakojo jai, jog jis mokėjo „(duomenys neskelbtini)“ pinigus už tai, kad ši būtų su juo, nes sakydavo, kad D. nepatinka. Jis taisydavo „(duomenys neskelbtini)“ valgyti, važiuodavo su juo kažkur, jis rodydavosi kartu. „(duomenys neskelbtini)“ jam pasakė taip: „Man gerai, man pinigai, tau gerai, gauni ko nori“, viskas. Jie su „(duomenys neskelbtini)“ taip buvo sutarę. Tai, kai pardavė namą, D. naktį grįžo iškasti kūno, bet iškasė pusę kūno, nes pradėjo semtis vanduo. Daugiau jis nepaėmė ir tą likusią kūno dalį apipylė kalkėmis, nes galvojo, kad kalkės suės. Jai atrodo, kad liko apatinė kūno dalis, nebeprisimena kuri. Tą dalį kurią ištraukė, išvežė ir sudegino ant šakų krūvos. Ji tikrai nebepamena, kurią kūno dalį išsikasė. Ką ji pasakojo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu, tai yra teisinga ir teismas gali remtis tais parodymais.

2.11.2. Kažkada vieną kartą D. buvo sakęs nužudyto asmens vardą, pavardę, bet ji neužfiksavo. Jai nėra žinoma to nužudyto asmens vardas ir pavardė. E. K. yra kaltinamojo pusbrolis. Jis sakė, kad (duomenys neskelbtini) turi pusbrolį K.. Girdėjo kalbų, kad tai padarė K., nes, kai D. dar buvo su policijos pareigūnais, dirbo su jais, ir K. užsiimdavo nešvariais reikalais, (duomenys neskelbtini), tik nežino kuris K., bet vyresnysis, ir sakė, kad suvers kaltę, jog tai padarė K. iš keršto jam, nes sužinojo, kad D. jį skųsdavo ir, kad tai viską padarė jis. Dar sakė, kad turi kažkokį policijos pareigūną, kuris gali tai paliudyti. Taip būdavo iš D. pasakojimų. Dar kita versija buvo, kad jis pasakys, jog tai padarė jo miręs senelis P. S.. Senelio nebėra ir nieko nebeišsiaiškins. Jis tokias dvi versijas svarstė būdamas (duomenys neskelbtini).

2.11.3. Gali patvirtinti, kad kartu su D. vartodavo alkoholį. D. sakydavo: „Negersi, bus blogai“. D. pastoviai norėdavo vartoti alkoholį ir jis žinojo, kad jei jis išgers, o ji bus blaivi, ir jis vėl smurtaus prieš ją, žinodavo, kad būdama girta ji nekvies policijos. Būdavo ir taip, kad nebeištverdavo ir girta iškviesdavo policiją, todėl savo noru buvo paprašiusi gyventi (duomenys neskelbtini). Iš jos paskui vaikai nebuvo atimti. Dabar virš metų pati viena augina vaikus ir jiems nieko netrūksta. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), buvo naktį atėję banditai. Ji nežino, kodėl jie buvo atėję, jų neįsileido. Ji yra pasakiusi, jog įtaria, kad tai D. ar jo mamos pasamdyti. Tą naktį policijos nesikvietė, nes jų jau nebebuvo, tai kur juos ras.

2.11.4. Gali patvirtinti, kad po jos kreipimosi dėl smurto naudojimo ji pakeisdavo parodymus ir ikiteisminiai tyrimai D. atžvilgiu būdavo nutraukti. Po tokių įvykių ji nebandydavo pati susitaikyti su D., tačiau kai ji būdavo (duomenys neskelbtini) D. pats atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo su gėlėmis, atveždavo bendras nuotraukas ir atsiprašinėdavo ir prašydavo jam atleisti ir leisti grįžti pas jį, nes sakydavo, kad jis pasikeis, kad vaikas augtų šeimoje, kad jos vaikų nebeskriaus. Jis pirmas visada rodydavo iniciatyvą. Apie „Facebook“ paskyrą „D. T.“, tai šią paskyrą buvo sukūręs D. P.. Taip pat jis turėjo ir prie jos senosios paskyros „K. P.“ prisijungimus, jis ją ir buvo pakeitęs, ir ji pati nebegalėjo prie jos prisijungti. Ji prie kaltinamojo paskyrų prisijungimus iš pradžių turėjo, bet vasario 13 d. jis pakeitė prisijungimus. Per tas paskyras nebuvo jos kvietimo slapta susitikti, atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) bet pats, savo iniciatyva D. buvo kelis kartus atvykęs. Vieną kartą buvo su juo susitikę mieste, o antrą kartą, kai jo mama jai paskambino ir pasakė, kad reikia pasikalbėti, vėl susitiko. Kai D. buvo uždrausta su ja bendrauti jie važiavo pas advokatę, nes jis buvo pasisamdęs. Ji sutiko su juo važiuoti, nes jo mama jai vėl grasino ir dėl vaikų sutiko grįžti. Prie D. el. pašto negalėjo prisijungti. Į jo paštą negalėjo prisijungti ir negalėjo ištrinti bylos medžiagą, kurią buvo atsiuntusi advokatė, nes jis viską buvo pakeitęs. D. su atsiprašymais laiško nerašė. Dėl gynėjo pateikto laiško gali paaiškinti, kad šie laiškai buvo rašyti po pirmo smurto, kai sūnui D. buvo gal pusė metų. Tų laiškų name labai daug tik kodėl nėra pateikti kiti laiškai. Pateiktas laiškas yra jos rašytas, tai D. buvo gal pusę metų, 2015 m. pabaiga. Laiškas parašytas, kai jie su kaltinamuoju buvo susipykę, nes ji D. iškėlė pavydo sceną, kadangi jis rašinėjosi su kitomis, o paskui jie tarpusavyje viską išsiaiškino, ir ji jo atsiprašė. Jai buvo lengviau atsiprašyti laiškais nei sakyti jam į akis. Laiškas, kurį pateikė advokatas, rašytas prieš pasakojimą apie nužudymą, nes gimė D. ir ji turėjo problemų, negalėjo su kaltinamuoju lytiškai santykiauti, tai jis bendravo su kitomis, o ji iškėlė pavydo sceną.

2.12. Liudytoja R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. P. pažįsta tik tiek, kad prieš 13 metų iš jo mamos pirko sodybą. Yra vieną kartą jį mačiusi, kai jis atvežė savo mamą į darbovietę. Artimiau su juo neteko bendrauti. Sprogmenį šiltnamyje rado jos sūnus, tada buvo kreiptasi i policiją ir tas sprogmuo buvo likviduotas. Jis buvo padėtas šiltnamyje. Gali būti, kad su vyru sodybą nusipirko 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje. Sodybos adresas: (duomenys neskelbtini). Kaip minėjo, sodybą nusipirko iš kaltinamojo motinos V. S.. Kai įsigijo sodybą, ten jau buvo šiltnamis, jis stovėjo už ūkinio pastato. Iš gatvės pusės jis buvo matomas iš visų pusių. Šiltnamis buvo medinis, dengtas plėvele. Kai įsigijo sodybą, iš pradžių tuo šiltnamiu nesinaudojo. V. buvo minėjusi, kad ten yra braškių, kažkokių salotų. Sūnus ėjo pažiūrėti tų braškių, pamatė sprogmenį ir pasakė senučiui, kad šiltnamyje kažkas yra padėta. S. nuėjo, pasižiūrėjo ir liepė visiems atsitraukti, nes tai buvo sprogmuo, ir buvo pranešta policijai. Minėtas sprogmuo buvo rastas tais pačiais metais, kai įsigijo sodyba. Persikrausčius, gal antrą dieną po įsigijimo, sūnus nuėjo į šiltnamį. Pati to sprogmens nematė, jį matė tik jos sūnus ir dabar jau miręs uošvis, nes jų ten jau nebeįleido policija. Tas sprogmuo, kiek pasakojo uošvis ir sūnus, tiesiog buvo padėtas šiltnamyje. Po to, kai išvežė rastą sprogmenį, jie tuo šiltnamiu naudojosi - žemę sukasdavo, bet negiliai. Šiuo metu tas šiltnamis yra nugriautas, toje vietoje yra pieva. Šiltnamį nugriovė gal po poros metų. Jis buvo nugriautas dar iki tol, kol buvo rasti palaikai. Palaikų radimo metu, toje vietoje jau buvo pieva.

2.12.1. Nupirkus sodybą, iš pradžių buvo delsiama ją perduoti. Buvo buvusiems savininkams duotas mėnesis laiko išsikraustyti, bet vis atsirasdavo kažkokių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo to padaryti – tai jie raktų neturi, tai baldų neturi su kuo išsivežti. Buvo visokių tokių dalykų. Bet po to su policijos pagalba jie išsikraustė. Įdomiausia buvo tai, kad buvę savininkai baldus, daiktus veždavo naktį.

Kai perėmė sodybą, iš karto to sprogmens nepastebėjo, nes nėjo į tą šiltnamį, nes nebuvo tam poreikio. Kol jie ten negyveno, juo naudojosi V., jau lyg buvo grįžęs D. iš užsienio ir bendrai kraustėsi. Nei prieš įsigyjant sodybą, nei ją perkant to šiltnamio neapžiūrėjo, su V. S. į jį nebuvo užėjusios. Dėl jos duotų parodymų nori paaiškinti, kad į šiltnamio vidų ji nebuvau užėjusi. Jis buvo pradarytas, todėl jos su V. S. pasižiūrėjo vidun, V. S. pasakė, kokios daržoves jau jame yra pasodintos, bet pačiame šiltnamio viduje ji tikrai nebuvo ir tikrai nematė, kad tas sprogmuo ten būtų. Šiltnamis buvo pradarytas ir jis buvo nemažas. Kai jau po to pradėjo tame šiltnamyje sodinti daržoves, ten buvo paprasta, ilgokai nejudinta žeme. Buvo sudygusių piktžolių, bet žeme nebuvo neseniai kasta.

2.13. Liudytojas E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. P. pažįsta, nes (duomenys neskelbtini) yra mažas kaimelis, o jie ėjo į tą pačią mokyklą. Š. J. pažinojo, su juo buvo gana artimi draugai. Su D. beveik visai nebendravo, o su Š. praleisdavo nemažai laiko kartu, su juo buvo artimesni santykiai. Būdavo, kad ir švęsdavo kartu, žaisdavo futbolą, leisdavo kartu laiką vakarais. (duomenys neskelbtini) gyveno iki 16 metų, ten užaugo. Negali tiksliai atsakyti, ar 2010 metais gyveno (duomenys neskelbtini), nes tuo metu važinėdavo – būdavo tai (duomenys neskelbtini), tai Lietuvoje. Į (duomenys neskelbtini) pirmą kartą išvažiavo 2006 metų vasarai, o nuo 2017 metų būdavo taip, kad išvažiuodavo, parvažiuodavo, todėl nežino ar 2010 m. vasario pabaigoje buvo Lietuvoje, ar (duomenys neskelbtini). Apie Š. J. dingimą, to dingimo aplinkybes jam žinoma iš akistatos – iš viso konteksto, iš klausimų ir viso kito. Negali atsakyti į klausimą, ar Š. J. bendravo, draugavo su D. P., ar jie turėjo kokių bendrų reikalų, nes tai buvo prieš labai daug metų ir jis nesekė, kas su kuo bendrauja, o D. P. nepriklausė jo draugų kompanijai. Ikiteisminio tyrimo metu su D. P. buvo padaryta akistata ir ta girdėjo, ką kaltinamasis akistatos metu pasakojo apie jį. Tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip melą, nes šis kaltino jį. Tarp jo ir Š. J. niekada nebuvo jokių nesutarimų, jie buvo gana artimi draugai. Jokių pykčių, dėl ko būtų galėjęs atlikti kaltinamojo nurodytus veiksmus, nebuvo. L. V. iš (duomenys neskelbtini) žino iš matymo. Su ja jam bendrauti neteko, bet žino, kad jos pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. L. V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, bendravo su D. P.. Kiek pamena, yra matęs juos kartu gal tris kartus. Nesidomėjo, kokių jie gali turėti bendrų reikalų. V. P., jeigu neklysta, tuo metu buvo apylinkės inspektorius, tačiau jam su V. P. jokių reikalų (duomenys neskelbtini) neteko turėti. Iš viso su policija jokių reikalų neturėjo.

2.13.1. Kaip minėjo, su Š. daug bendravo. Apie tai, kad šis kažkur pradingo, sužinojo iš kalbų (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar jo ieškant su juo kas nors buvo susisiekęs, daug metų praėjo nuo to. Taip pat nepamena paskutinio susitikimo su Š.. Tuo metu niekas iš pareigūnų dėl apklausos dėl Š. dingimo su juo nebuvo susisiekęs. Gali patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) vykdavo šokiai ir jis juose dalyvaudavo, tačiau nepamena kada paskutinį kartą juose dalyvavo. Šokių metu muštynėse nėra dalyvavęs. Nepamena, kad šokių metu būtų konfliktavęs su D. P.. Kas organizuodavo šokius (duomenys neskelbtini), nežino. Apie D. P. sutvarkytus (duomenys neskelbtini) ir ten vykusius šokius jam nežinoma. Yra apie tai girdėjęs, bet mano, kad tuo metu jis jau nebebuvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šokiuose yra buvęs, bet, kas juos tada organizavo, nežino. Mano, kad nuo 2014 metų iki jo išvykimo tuos šokius organizavo keletas skirtingų žmonių. Nėra nei daužęs langų, nei kitaip niokojęs (duomenys neskelbtini) turto. Ar jo tėvas bendravo su Š. J., nepamena, tačiau prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tada viską geriau prisiminė.

2.14. Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Kaltinamąjį D. P. pažįsta, nes teko šiam pareikšti įtarimus, kai buvo rastas sprogmuo. 2012 metais dirbo operatyvinėje grupėje ir iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, naujai įsigiję būstą, rado sprogmenį. Nuvykęs į įvykio vietą pakalbėjo su žmonėmis, kurie iškvietė pareigūnus. Šie parodė tą sprogmenį, buvo susisiekta su budėtoju, įvestas planas „Skydas“ – buvo paprašyta aplinkinių gyventojų palikti namus ir buvo iškviesti „Aro“ išminuotojai. Atvyko patruliai, užtikrino saugumą, o jis grįžo pradėti ikiteisminį tyrimą. Jam buvo pavesta toliau dirbti šitame ikiteisminiame tyrime, todėl buvo išsikvietęs D. P., tačiau nepamena, telefonu ar šaukimu. Kaltinamasis atvyko į apklausą, buvo apklaustas, buvo sulaikytas. Po apklausos vyko į kaltinamojo namus atlikti kratą. Tuo metu D. P. buvo persikėlęs į (duomenys neskelbtini), todėl šis savo, o jie tarnybiniu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini), į kaltinamojo gyvenamąją vietą ir ten atliko kratą. Kratos menu kaltinamasis prisipažino dėl (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad mato, jog jie yra normalūs pareigūnai, kad gali jais pasitikėti. Kadangi D. P. prisipažino, sutarė, kad sutartu laiku šis atvyks ir kartu užfiksuos tuos parodymus, o po to nuvežė pas giminaičius. Kratos metu dar paėmė iš kaltinamojo šaunamąjį ginklą, parvežė jį į budėtojų dalį. Tai buvo medžioklinis ginklas. Kaltinamasis turėjo jam leidimus, kadangi D. P. buvo pareikšti įtarimai dėl disponavimo sprogstamosiomis medžiagomis ir ginklas buvo laikomas ne seife, tai paėmėme iš jo tą ginklą ir, grįžę į (duomenys neskelbtini), pridavė budėtojų daliai. Po to buvo gautas kaltinamojo skundas dėl pareigūnų veiksmų, kad jie tyčiojosi iš kaltinamojo, jį mušė. Paaiškėjo, kad, prieš atvykdamas pas juos į apklausą, D. P. buvo prisifotografavęs savo veidą, turėjo gydytojo pažymą. Tada jie suprato, kad kaltinamasis jau prieš apklausą buvo pasiruošęs visus tuos veiksmus. Dėl policijos pareigūnų nebuvo pradėtas tyrimas dėl D. P. sužalojimo šito ikiteisminio tyrimo metu ir daugiau su kaltinamuoju ja nebeteko susidurti.

2.14.1. Pagal budėtojo nurodymą į įvykio vietą vyko 2012 m. balandžio 15 d. Savo sename kompiuteryje buvo išsisaugojęs fotolentelę ir tarnybinius pranešimus, kurių pagrindu pradėjo ikiteisminį tyrimą, taip pat tuos duomenis jis pateikė ir pareigūnams, kurie atliko ikiteisminį tyrimą šitoje baudžiamojoje byloje. Gali patvirtinti, kad buvo įėjęs į šiltnamį. Sprogmuo buvo padėtas šiltnamio gale ant žemės, ant paviršiaus. Sprogmenį nufotografavo ir iškvietė „Aro“ išminuotojus. Tai buvo minosvaidžio mina – taip jam paaiškino telefonu „Aro“ išminuotojai. Ji buvo pavojinga, pasakė, kad „teigiamas“. Tiksliai tos išvados dabar nebeprisimena. Be tos minos šiltnamyje daugiau nieko nebuvo. Tada buvo pavasaris, balandis, šiltnamyje dar niekas neaugo. Dėl to, ar šiltnamyje buvo matyti, kad buvo kasta gilesnė duobė, tai neatkreipė į tai dėmesio, nes buvo susikoncentravęs į tą minosvaidžio sprogmenį. Apie tai, kad po kiek laiko šiltnamio vietoje buvo rastas kūnas, sužinojo vėliau, kai su juo susisekė pareigūnai ir pradėjo klausinėti dėl D. P., ar buvo su juo susidūręs. Tuo metu, kai rado sprogmenį, įtarimų dėl kasinėjimų jam nekilo. Kiek pamena, tai buvo paprastas šiltnamis, užkabinamas kabliuku, medinis, savadarbis, padarytas namų sąlygomis, dengtas plėvele.

2.14.2. Kai radus sprogmenį buvo evakuojami aplinkiniai gyventojai, tai senukai kaimynai visi buvo nepatenkinti, nes nuolat girdėdavo šūvius. Sakė, kad ir tą naktį, kai išsikraustė, girdėjo šūvius. Apie tai jis buvo nurodęs ir savo tarnybiniame pranešime, nes rinkdamas charakterizuojančią medžiagą apie asmenį kalbėjosi su kaimynais. O kodėl kaltinamasis paliko šiltnamyje tą miną, per neapsižiūrėjimą, ar kaip, reikia jo paties paklausti.

2.14.3. V. P. žino, nes šis anksčiau dirbo kriminalinėje policijoje. Nežino, ar V. P. bendravo su kaltinamuoju D. P., ar turėjo kažkokių ryšių, nes kriminalinė policija turi daug linijų: jis pats iš nusikaltimų nuosavybei, dirbo mieste, o V. P. priklausė (duomenys neskelbtini) apylinkė. V. P. dirbo ir kriminalinėje policijoje, ir apylinkės inspektoriumi, ir budėtoju dirbo, keitė tarnybas. Jo nuomone, V. P. 2010 metais turėjo dar kriminalinėje dirbti arba apylinkės inspektoriumi. Žino, kad bendraujant dėl sprogmens bylos, D. P. buvo (duomenys neskelbtini). Kai pareiškė įtarimus, atėjo prevencijos skyriaus viršininkas ir paprašė D. P. grąžinti liemenę. Kadangi pareiškė įtarimus, tai sustabdė kaltinamojo narystę (duomenys neskelbtini) ir paprašė D., kad šis grąžintų liemenę. Dabar nepamena, ar tą liemenę kaltinamasis jam padavė ar pats ją pridavė.

2.15. Liudytojas V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. P. pažįsta dėl darbo, nes prieš daug metų yra dirbęs policijoje apylinkės inspektoriumi (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Su kaltinamuoju ir susipažino, atlikdamas savo tarnybines pareigas. Iš tarnybos policijoje išėjo 2016 metais, o 2010 metais dirbo apylinkės inspektoriumi. Š. J. mažai pažinojo. Dirbdamas toje teritorijoje, žinojo, kad toks pilietis yra, bet asmeniškai jokių reikalų su juo neturėjo. Na, nebent gal šaukimą reikėjo šiam įteikti ar panašiai, bet žinojo apie tokį pilietį. Dėl padarytų veikų ar įtarimų su Š. J. jokių reikalų neturėjo. Su D. P. yra bendravęs kaip apylinkės inspektorius – yra tikrinęs laikomą šaunamąjį medžioklinį ginklą gal porą kartų. Nepamena dabar tiksliai, ar tada su kaltinamuoju ir susipažino, ar kitomis aplinkybėmis. D. P. taip pat buvo (duomenys neskelbtini). Juo tapo jam būnant apylinkės inspektoriumi. Kaltinamajam pasiūlė juo tapti, nes išsikalbėjus D. P. pasirodė iniciatyvus, ruošėsi kultūros namus, šokių salę įrengti, kažkokias paramas tvarkė ir tiesiog todėl buvo tai pasiūlyta. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) buvo ir daugiau, ne D. P. vienas. Kaip jau minėjo, kaltinamasis D. P. norėjo įrengti (duomenys neskelbtini). Nežino, ar jis vienas ėmėsi tokios iniciatyvos, ar su kažkuo kartu. Kiek pagal dokumentus ir kas kokius procesus tvarkė, ar kas padėjo, jam nežinoma. Dirbant apylinkės inspektoriumi, tie (duomenys neskelbtini) po atnaujinimo buvo suniokoti, sugadinti. Buvo keletas tokių kartų. Tų (duomenys neskelbtini) nuniokojimo, sugadinimo aplinkybių tiksliai dabar nepamena, bet, kiek pamena, tai buvo padaryta ne šokių metu, o po jų. Nepamena, ar dėl tų sugadinimų buvo nustatyti įtariami asmenys, kas galėjo tai padaryti, nes ne jis pats tai tyrė.

2.15.1. K. iš (duomenys neskelbtini) žino, nors daugiau reikalų turėjo su tėvu E. K., daugiau asmeniškai jį pažįsta, nes prieš tapdamas apylinkės inspektoriumi dirbo kriminalinėje policijoje ir jam buvo priskirta ta pati teritorija. Dėl E. K. buvo išaiškinta keletas epizodų dėl gyvulių, metalo vagysčių ir šis buvo įvardytas kaip tų parduotų daiktų realizuotojas, organizatorius. Išaiškinant tas nusikalstamas veikas, kuriose dalyvavo E. K., D. P. nedalyvavo. Su E. K. sūnumis, konkrečiai E. K., buvo vienas vienintelis atvejis, kai D. rašė pareiškimą, jog Š. J. reikalauja, kad kaltinamasis sumokėtų tam E. K.. Kelintais metais tai buvo, nepamena. Kadangi dirbo iki 2013 metų, spėja, kad tai galėjo būti 2012 metai, dar iki Š. J. dingimo. Tada dirbo apylinkės inspektoriumi, darbo dieną susitiko su D.. Jis jau viską buvau susirašęs, užpildęs visus dokumentus, būtų parsivežęs į komisariatą ir tą pareiškimą užregistravęs, bet tas pareiškimas neatrodė toks rimtas – nebuvo jokio smurto, kaltinamajam negrasino, tiesiog buvo išreikšti žodžiai, kad D. P. turi susimokėti. Su D. kartu nusprendė, kad pirmiausia reikia pakalbėti su E. K., todėl tas pareiškimas nebuvo užregistruotas. Tada ieškojo E., bet jo tuo metu nerado, gal jis buvo išvykęs, tiksliai dabar nepamena, bet netrukus jį susitiko ir pakalbėjo ta tema. E. K. viską neigė, sakė, jog tie dalykai vyksta ne jo iniciatyva, kad tas pilietis reikalauja pinigų. E. K. išsigynė, sakė, jog pats pasikalbės ir išsiaiškins, kas čia vyksta. Jis E. K. įspėjo dėl atsakomybės, kuri gresia, jeigu tai bus rimtai. Su Š. J. nebuvo susitikęs, ta tema su šiuo nekalbėjo. Šiuo metu nepamena, kokiu pagrindu, dėl ko ir kokios sumos tada buvo prašoma iš D. P.. Tada dar buvo litai, tikrai nepamena detalių. Dabar tiksliai detalių nepamena, bet atrodo, kad tai buvo vienkartinis pinigų reikalavimas. Nors lyg jau po tų pokalbių D. skambino ir sakė, kad pinigų tebereikalauja, todėl kaltinamajam pasakė, kad tokiu atveju reikia kreiptis į policiją, nes tada ne vietoje buvo, jam lyg ir kažkoks budėjimas buvo. Kiek pamena, D. P. pasakė, kad kaip tik su drauge turi važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir nueis į policiją. O ar nuėjo, ar nenuėjo, tikrai to nežino. Su pareiškimu, kad iš reikalauja pinigų, D. P. kreipėsi į jį, nes buvo kaltinamajam artimiau pažįstamas žmogus, gal tiksliau – pareigūnas, kuris yra vietoje. Ne dėl to, kad asmeniškai pažįstamas – buvo lankymo valandos, per savaitę kartą ar du ten būdavo. D. P. pareiškimą įvertino kaip mažai perspektyvų, mažareikšmį dalyką, nes nebuvo grasinimų, kad susidoros ar kitokių.

2.15.2. Š. J. dingimo aplinkybių asmeniškai netyrė, tik iš kolegų žinojo, kad šis buvo įtariamas dėl chuliganiškų veiksmų dėl tų (duomenys neskelbtini) ir dėl to turėjo būti apklaustas, o daugiau prie tų bylų prisilietęs nebuvo. Jeigu gerai pamena, Š. J. buvo kažką sumušęs su kažkokia priemone – ar kažkokia metaline lazda, ar dar kažkuo. Nepamena, kad tada nukentėjusiuoju būtų buvęs D. P..

2.15.3. Dabar, žinant visus tuos įvykius, galima įtarti, kad D. P. galėjo juo, kaip pareigūnu, manipuliuoti. Vienas bandymas pasinaudoti juo buvo, kai kaltinamojo šeima pardavė namą, tie žmonės, kurie jį nupirko, parašė pareiškimą, nes jiems paliko namą ne tokios būklės, kokios buvo sutarę, – jie nerado dušinės, kažkur buvo nurankioti, nudraskyti metalai. P. atėję pas jį pasakė, jog viskas gerai, kad viskas taip ir buvo. Tada jis pasakė, kad nemeluotų, nes pats matė, jog buvo visai kitaip: prisiminė situaciją, kad ir šulinys buvo skarda apskardintas, ir dušinė buvo. Tada taip suprato, kad kaltinamasis su mama norėjo, jog palaikytų jų pusę ir tai, ką jie sako. Jeigu gerai pamena, tada buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, bet tiksliai nebepamena. Niekas taip neįvardina, kad, jeigu esi (duomenys neskelbtini), policija privalo palaikyti jo pusę. Tada buvo pats D. P., buvo jo mama, ir iš jų kalbos buvo galima taip suprasti. Nežino, kodėl D. P., suaugęs vyras, vaikšto kartu su mama, reikia apie tai šio klausti. Iš pradžių buvo kartu, paskui juos išskyrė ir kalbėjosi po vieną. Spėja, kad D. P. santykiai su mama buvo draugiški. Jam atrodė, jog mama kaltinamajam darė įtaką, o šis jos klausydavo. Yra girdėjęs nusiskundimų dėl D. P., kaip (duomenys neskelbtini), veiklos. Tai buvo praėjus kažkiek laiko. Girdėjo, kad šis, būdamas rėmėjas, kažkur mieste savavališkai stabdydavo automobilį, uždėjęs (duomenys neskelbtini). Taip tiesiog savivaliaudavo. Kaltinamasis puikiai žinojo tvarką, kad negali dirbti be policijos pareigūnų.

2.15.4. Kai dirbo apylinkės inspektoriumi, apie L. V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kažką buvo girdėjęs, bet nieko konkretaus negali pasakyti. Kažkokia mergina būdavo su D. P., bet kas ji tokia, nežino.

2.16. Liudytojas R. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o Š. J. iš kažkada seniai prisimena, bet kad apie jį niekas lyg tai neklausinėjo. R. R. iš (duomenys neskelbtini) berods buvo, bet jis jam ne giminaitis, nes ne jo dukra su juo buvo, iš seniau pažinojo šį. Neprisimena, ar buvo įvykis, kad R. R. pirko automobilį iš Š. J.. Pagarsinus parodymus kažkiek atsimena, kad kažkas buvo tokio, bet kada davė tokius parodymus – neatsimena. Ką R. norėjo padaryti neprisimena, kažkas lyg tai apie tai, kad R. turėjo būti perduoti automobilio dokumentai. Daugiau R. galėtų papasakoti, nes jis šį tik pavežiojo. R. R. gal ir norėjo įsigyti automobilį. Kokį automobilį šis norėjo įsigyti, neprisimena, sakė, kad nori pirkti automobilį iš draugų, bet iš kokių draugų neprisimena.

2.17. Liudytoja J. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad tokio asmens D. P. neatsimena, o Š. J. atsimena. Su Š. J. susipažino (duomenys neskelbtini) šokiuose ir pradėjo bendrauti. Buvo Š. J. draugė. Sunku atsiminti kada susipažino ir kiek bendravo su Š. J., pusmetį tai tikrai, gal ilgiau, tai buvo gal dvylika metų atgal. Jie nebuvo žiauriai artimi – tiesiog susitikinėdavo. Š. J. šeimos nepažinojo. Kai Š. dingo, jie daugiau nebendravo, bet ji niekada nepamirš, kad kai ji jam skambino, šis sakė, kad perskambins, bet jis niekada jai neperskambino. Kada Š. J. ji skambino – neatsimena. Ką pasakojo policijai apie Š. J. dingimo aplinkybes, negali atsiminti. Jų paskutinio skambučio metu, kiek atsimena, ji jam skambino, o jis sakė, kad perskambins. Skambučio metu girdėjo šunų lojimą, turbūt lauke, nes šunys lojo garsiai ir Š. J. padėjo ragelį. Nebuvo, kad su Š. ir jo draugu važiuotų žaisti boulingo. Jie niekada neleisdavo laisvalaikio, kad būtų kažkur išvažiavę, bent to ji neatsimena. Ji nepamena tokio atvejo, kad būtų važiavę į (duomenys neskelbtini) žaisti boulingo.

2.17.1. Jai buvo labai keista, kad Š. neperskambino. Ji labai pergyveno ir skambino jam daug kartų. Paskambinti ėjo, bet niekas neatsiliepė. Turbūt kitą dieną jo telefonas buvo išjungtas. Su ja niekas nesusisiekė iš kitų asmenų jo ieškodamas, tik policija buvo atvažiavusi į jos namus. Iš jo draugų neatsimena, kad būtų kas klausinėję. Ji pati nieko nedarė, kad jo ieškoti. Ji tik draugės paklausdavo gal ji kažką girdėjo, bet ši sakė, kad ne. Ji niekada negalvojo, kad taip Š. nutiks. Ji galvojo, kad gal jis pabėgo, gal jį kas kur išvežė. Kai sužinojo tiesą, buvo priblokšta. Dažniau su Š. bendraudavo telefonu, bet būdavo, kad ir susitikdavo. Jis nebuvo atviras pokalbiuose, apie save labai mažai pasakodavo. Net nepamena ką jis planavo savo ateityje daryti. Jis iš vis nekalbėdavo tokių dalykų, kad kažkuo yra nepatenkintas ar, kad turi problemų. Jis atrodė normalios emocinės būklės. Gal buvo kažkiek iš mandresnių vaikinukų, bet neatsimena, kad jis turėtų emocinių problemų.

2.18. Liudytojas V. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. P. pažįsta. Nuo ko prasidėjo draugystė su D. P. nepasakys, gal nuo sesers. Taip pat Š. J. pažinojo, šį pažinojo geriau nei D. P. ir su juo daugiau bendravo nei su D. P..

2.18.1. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, kad D. P. patiko jo sesuo A. T., todėl šis bendravo su juo, nes norėjo prie jos prieiti arčiau. Su Š. santykiai visada buvo draugiški. Jis D. P. vos ne perdavinėdavo informaciją apie sesę. D. P. prašydavo, kad parduotų sesers nuotraukų. Parduodavo šiam nuotraukas po 40 Lt. Jam atrodė tai kvaila, nes nuotraukos ir taip būdavo lengvai prieinamos (duomenys neskelbtini) puslapyje, bet gal D. P. būdavo sunkiau prieinamos, kad šis turėjo interesą pirkti jos nuotraukas. Jis gyveno tame pačiame miestelyje, kaip ir Š. su D.. Tarp D. ir Š. jis nematė jokio ryšio, buvo visai kitokie žmonės. D. jam ramus atrodė, o Š. visur buvo pilna. Atrodė, kad tokio tipažo žmonės net negalėtų bendrauti. Jam nebuvo žinoma, kad šie turėtų kokių bendrų verslo reikalų. Jis padėjo D. išsikraustyti, kai pardavė namą. Pagal jo atmintį pradžioj buvo išvežti grubūs daiktai. D. P. pasiūlė padėti išvežti metalą ir pasidalinti pinigus per pusę. Mašina buvo pasiskolinta iš jo tėvų. Tai pamena, kad išvežė iš D. P. kiemo metalą. Daugiau viskas buvo sukrauta, tai jam tik reikėdavo iškrauti. Antrą reisą jei darydavo, tai viskas buvo aplink kiemą apdėliota, išnešta ir paruošta sukrauti į priekabėlę. D. P. išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Išsikraustymo metu jam neteko lankytis šiltnamyje, apskritai nėra tekę būti šiltnamyje.

2.18.2. D. P. atvažiuodavo jo paimti iš kiemo, iš namų. Per visą pažinties laikotarpį turbūt yra vieną kartą buvęs (duomenys neskelbtini) pas šį namuose. Mano, kad šuns D. P. neturėjo, bet tiksliai nežino. Jo sesers požiūris į D. buvo skeptiškas, nepatikimas. Tiesiog šis jai netiko ir tiek, nebuvo ryšio. Matė, kad ji su D. P. ateities jokios nemato ir neplanuoja kurti. Kad D. įspėtų, jog paliktų jo sesę ramybėje – tai taip buvo, nes sesuo prašė tai padaryti. Tai buvo 3-4 metai atgal. Visi ramiai gyveno ir pagal tai ką pasakojo sesuo D. P. žmona pradėjo A. skambinti, rašyti ir išviešino D. kėslus, ką šis jai žada padaryti ir todėl sesuo prašė D. P. paskambinti ir nuraminti, todėl paskambino, pakalbėjo, šis atrodo suprato, tuo viskas ir baigėsi. Jis nebuvo D. P. draugu. Jo nuomone kaltinamasis draugų neturėjo, nes turėjo mentaliteto problemų.

2.19. Liudytojas S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad su D. P. kartu dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kokiu laikotarpiu nepamena. Kai dirbo piktuoju nebuvo, susipykę nebuvo, bendravo, kaip bendradarbiai. Š. J. jam nežinomas.

2.19.1. Ar jam pažįstama K. V., iš pavardės negali pasakyti. Jeigu ji D. žmona, tai yra tekę su ja kalbėti apie D.. Trumpai yra kalbėję, kad D. pagavo, kai jis grįžo iš (duomenys neskelbtini). Tiek jie ir tebendravo. Ji jam per „Facebook“ buvo parašiusi. Jis nėra sakęs K., kad D. jam kažką yra pasipasakojęs, nes nieko ir nepasakojo. Jie su kaltinamuoju darbe tik darbo reikalais kalbėjo. D. P. dirbo gerai, pykčių darbe neturėjo, su niekuo kaltinamasis nesipyko. Nors paskutiniu laiku, kai jau ar išeiti norėjo, kaltinamasis lyg tai kvietėsi greitąją, kai dirbo prie (duomenys neskelbtini). Tada jie jau ne kartu dirbo, bet (duomenys neskelbtini) vienas per kitą kalbos greitai eina. K. pažinojo tik iš D.. Jam atrodo esu D. P. namo parvežęs ir jam atsilyginat davė elektrines šukas dovanų ar kažką. Jie buvo keliais žodžiais su ja susirašę, bet taip ir baigėsi jų bendravimas. Jis turi savo gyvenimą ir neturi kada su kitų problemom tvarkytis. Vienas pats augina vaikus, tai darbas, namai, mokykla turi savų reikalų.

2.19.2. D. P. dėl savo sveikatos būklės jam nieko nėra sakęs. Kad greitąją kvietė, tai čia kai dirbo prie (duomenys neskelbtini), kas ten tiksliai buvo negali pasakyti, nes kartu nebuvo. Žino, kad ar išsikvietė greitąją ar žadėjo kviesti greitąją. Tai, kad D. P. smurtavo prieš žmoną, jam sakė pati K.. Kokiomis aplinkybėmis ji jam tai pasakė – nepamena. Gal kai buvo išvažiavę, sakė, kad skriaudė, bet nepamena tiksliai, nelabai gilinosi į visą šitą reikalą.

2.19.3. D. P. jam nėra pasakojęs, kad darė neteisėtas veikas. Tokiomis temomis nėra kalbėję. Kaip bendradarbiui nėra tekę bendrauti su D. P. tokiu metu, kai šis būtų išgėręs. Jis pats nevartoja alkoholio ir su tokiais nesusideda, kas išgėrinėja. Jis nėra K. draugas, nes tik kelis kartus yra ją matęs, keliais žodžiais persimetęs, jis yra labiau pažįstamas nei draugas. Artimiau, nei kad dabar nurodė teismui, neteko su ja bendrauti.

2.20. Liudytojas E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo tolimas giminaitis, o Š. J. taip pat pažinojo, su juo bendravo. Dabar atsukant viską atgal, kai dabar viską sužinojo, tai D. P. po to įvykio panašiai ir išsikėlė iš (duomenys neskelbtini). Jis tada nežinojo kur šis gyvena, jokio ryšio su juo nepalaikė. Š. J. jam pažįstamas, nes per 300 metrų gyveno, su šio tėvais bendraudavo. Su T. bendrauja, labai geras vaikiukas jam buvo. E. K. yra jo sūnus. D. P. ir Š. J. ar bendravo, negali pasakyti, bet (duomenys neskelbtini) yra kaimas, tai daugiau mažiau vienas su kitu bendrauja. Kažkokių piktumų tarp D. P. ir Š. J. nebuvo. D. kažkur iki 18 metų buvo vaikiukas nekrentantis į akiratį. Paskui, pas juos į kaimą atėjo P., nes šį pastatė įgaliotiniu. Dabar tokie laikai, kai visi pagal žargonus kalbant „prisitraukia ožių“, tai šis užsiverbavo D.. Prasidėjo visokios „dielos“. Negali to įrodyti, bet D. pradėjo daryti teises per P.. Tokio vaiko, kaip D., jei neturi pažinčių, tai niekas nepadarys (duomenys neskelbtini). P. šį vežiojo per visus ir matyt užtarinėjo ir padarė (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Buvo (duomenys neskelbtini), juos atrestauravo. Jo nuomone ten buvo iš E. S. pinigų, o tuos pinigus nusiplovė ir pasidalino su P.. D. įmontavo ragus jo draugui A. Š.. Šis jis paskambino ir papasakojo, kad sudėjo tai (duomenys neskelbtini) langus. Š. iš jaunimo savo žodį turėjo, o P. tokie žmonės nepatiko. To negali įrodyti, bet P. pasakė Š.: „tu (duomenys neskelbtini) nebūsi“. Jo versija, kad Š. norėjo teises kažkam padaryti, o D. pinigų skonį paragavęs, pinigus paėmė, teisių nepadarė. Š. kaltinamąjį sutikęs pasakė, kad arba teises turi duoti, arba pinigus grąžinti. Kaltinamasis mato, kad nieko nebus, tai jei rado nukentėjusįjį šiltnamyje, tai susidorojo su šiuo. Bet čia tik jo pamąstymai. Tai, jog E. K. ir Š. J. iš D. P. reketavo pinigų, pirmą kartą girdi. Tie vaikiukai susiremontavo ir vyko šokiai, o D. per P. pradėjo įsivedinėti savo taisykles. Maža trintis buvo, bet jis pats niekur nesivėlė ir nepamena, kaip ten baigėsi. Kažkaip ten langus lyg ir išvogė ir užsibaigė „(duomenys neskelbtini)“. Kas langus išdaužė ir nusiaubė „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Kad jo sūnus E., ar Š. būtų smurtavę prieš D. ar D. sumušę, nieko nežino, tokių dalykų negirdėjęs.

2.20.1. Kur jis buvo tuo metu, laisvėje ar laisvės atėmimo vietoje, kai dingo Š. J., jis neprisimena. Taip pat neprisimena, ar su nukentėjusiuoju susirašinėjo, negali atsakyti, ar jis prieš keturiolika metų galėjo susirašinėti, juk aiškiai paaiškino, kad kai buvo „lagery“ nukentėjęs jam atsiuntė du sykius papildymą. Tai reiškia bendravo, bet negali pasakyti, kur buvo tuo momentu, kai nukentėjęs dingo.

2.20.2. Pagarsinus 2024 m. sausio 23 d. daiktų apžiūros protokolą, esantį 3 tome, bylos lapai 20–23, gali nurodyti, kad tikrai nežino kur buvo, nes jeigu „lageryje“ tai ten nėra kas veikti ir skambinėjiesi su kažkuo. Neneigia, kad bendravo su Š., bet nepamena, kur tuo metu buvo. Jeigu tiek daug bendravo, tai supranta, kad buvo „lageryje“. Jei būtų laisvas buvęs, būtų susitikę su žmogumi ir kalbėję, o nesiskambinėjęs po 15 sekundžių.

2.21. Liudytoja V. S., kuri teisiamojo posėdžio metu pateikė atsisakymą duoti parodymus šioje byloje, nes kaltinamasis yra sūnus, tačiau jos parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti.

3. Be nurodytų ir teismo posėdžio metu ištirtų asmenų parodymų, kaltinamojo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. iš 2023-05-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-05-18 atliekant sankcionuotą kratą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17568-23 pagal priimtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-05-17 nutartį Nr. IBPS-V-1346324-23 adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo sklypo teritorijoje rasti užkasti žmogaus palaikai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 7–12);

3.2. iš 2023-05-18 - 2023-06-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (nuotr. Nr.1-8) . Sodybos šiaurinėje ir rytinėje dalyje yra ūkinės paskirties pastatai, tarp kurių yra praėjimas (nuotr. Nr. 9-10). Už ūkinio pastato yra žalios vejos plotas. Apžiūros metu žalios vejos plote yra atkastos žemės, po kuriomis yra galimai žmogaus kaulai ( nuotr. 11-13). Nuo ūkinio pastato (sodybos šiaurinėje pusėje), 14.27 m atstumu yra pažymėta atžyma Nr. 1, nuo kurios į dešinę 4.09 m pažymėta žyma Nr. 2. Nuo žymos Nr. 1 rytų kryptimi 5.85 m yra žyma Nr. 3. Nuo žymos Nr. 2 rytų kryptimi 5.8 m yra žyma Nr. 4. Tarp žymų Nr. 3 ir Nr. 4 yra 4.06 m atstumas. Atkastų žemių sluoksnyje apie 1 m gylyje matomi žmogaus kaulų fragmentai ( nuotr. Nr. 14-24). Atkasus viršutinį žemių sluoksnį ir surinkus paviršiuje esančius kaulus, yra matoma baltos spalvos masė, galimai kalkės. Baltos spalvos masė, galimai kalkių, paimtas ėminys į stiklinį indą Nr. 1 su paaiškinamąja etikete, plombuota plomba S 5615. Tarp baltos spalvos masės ir žemės atkastas rankos fragmentas (nuotr. Nr. 25). Po žemėmis yra matoma viršutinių rūbų fragmentas (nuotr. Nr. 26). Atkasus žemių sluoksnį ir baltos masės medžiagą yra galimai žmogaus viršutinė kūno dalis su rūbais (nuotr. Nr. 27-30). Tarp rūbų likučių yra galimai žmogaus kaukolė (nuotr. Nr.31; Nr. 35-36). Žemėje rasti kaulai supakuoti į dėžę Nr. 1, plombuota plomba POLICIJA Nr. S 5616. Kūno dalis su rūbais (nuotr. Nr.34) supakuota į dėžę Nr. 2, plombuota plomba POLICIJA Nr. S 5617. Žemėse prie kaukolės yra rudos spalvos masė – galimai plaukai (nuotr. Nr. 32-33. Paimtas ėminys į indą Nr. 2, plombuota plomba POLICIJA Nr. 5618. Baltoje masėje prie galvos yra raudonos spalvos dėmės galimai kraujas. Paimtas ėminys į indą Nr. 3, plombuota plomba POLICIJA Nr. 5619. Iš vietos kurioje buvo iškelta kūno dalis paimtas žemės ėminys į indą Nr. 4, plombuota plomba POLICIJA Nr. 5620 (1 t., b. l. 15 - 41);

3.3. iš 2023-05-19 tarnybinio pranešimo dėl dingusių nerastų asmenų (duomenys neskelbtini) matyti, kad, siekiant nustatyti rastų žmogaus palaikų tapatybę, buvo užklausta (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės poskyrio pateikti duomenis apie dingusius asmenis pagal kodą (duomenys neskelbtini) kodą, (duomenys neskelbtini) nuo 2003 metų. Pateikti duomenys, kad šiuo laikotarpiu buvo dingę 10 asmenų su nurodytais paieškos bylų numeriais ir fabulomis. Vienintelis asmuo dingęs be žinios ir iki šiol nerastas yra Š. J. (duomenys neskelbtini). Jo paieškos byla nutraukta dėl kitų priežasčių. Š. J. pasas galiojo iki 2012-10-15, asmens tapatybės kortelė iki 2017-10-12, galiojančių dokumentų neturi, gyvenamąją vietą deklaravęs nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra 2,6 km atstumas (pagal Gooogle Maps žemėlapį). Taip pat buvo bendrauta su Valstybinės teismo medicinos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertu L. J., kuris nurodė, kad rastų palaikų amžius yra jaunas, galimai iki 40 metų. Tikėtina, kad rasti žmogaus palaikai yra dingusio be žinios Š. J., gimusio (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 186–188);

3.4. iš 2023-06-19 - 2023-06-23 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurios registracijos Nr. 86-1-00091-10. Medžiagą sudaro 2 tomai, 1 tomo vidaus apyrašas 219 lapų, 2 tomo vidaus apyrašas 91 lapas. Medžiaga susiūta (3 t., b. l. 8–19);

3.5. iš 2024-01-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD-R kompaktinė plokštelė su užrašu „(duomenys neskelbtini) Išklotinės pagal (duomenys neskelbtini) aplinkės prokuratūros 2010-03-15 nutarimą“. Nustatyta, kad 2010-02-22 18:47 val. Š. J. skambino J. R., pokalbio trukmė 45 s. Skambino iš tel. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė D. P. (2010-03-29 liudytojo apklausos protokolas, 91 psl.). 2010-02-22 21:10 Š. J. skambino J. R., pokalbio trukmė 52 s. Paskutinis įvykęs pokalbis, vėliau, bandant susisiekti su Š. J., nepavyksta (3 t., b. l. 20–23);

3.6. iš 2023-06-21 VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

3.6.1. Nežinomo asmens kaulai ūgiui, lyčiai ir amžiui nustatyti nesiųsti; jie deponuoti VTMT Šiaulių skyriuje iki atskiro pareikalavimo, jei nebus tapatybė patvirtinta kitais tyrimais.

3.6.2. Nežinomo asmens pateiktuose kauluose trauminės kilmės pakitimų nenustatyta.

3.6.3. Nežinomo asmens mirties priežastis nenustatyta dėl pažengusio irimo.

3.6.4. Tyrimui pateiktos ne visi žmogaus kaulai; pateikti kaulai išvardinti tiriamojoje dalyje. Nebuvo pateikti apatinės kūno dalies kaulai, nėra pilnai visų stuburo slankstelių, šonkaulių bei plaštakų kaulų.

3.6.5. Kadangi visi kaulai yra panašaus suirimo laikotarpio, panašaus dydžio ir nėra anatomiškai pasikartojančių kaulų, labiausiai tikėtina, kad tyrimui pateikti kaulai priklauso vienam žmogui.

3.6.6. Nežinomo asmens pateiktuose kauluose trauminės kilmės pakitimų nenustatyta.

3.6.7. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu rodo, kad nuo mirties praėjo daugiau nei 3 metai laiko.

3.6.8. Nėra galimybės atsakyti, ar mirusiojo kūno dalys buvo paveiktos cheminėmis medžiagomis (3 t., b. l. 31–32);

3.7. iš 2023-11-06 ŠAVPK Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateiktuose Š. J. kauluose trauminės kilmės pakitimų nenustatyta, minkštieji audiniai neišlikę. Atsakyti, ar mirties priežastis galėjo būti mechaninė asfiksija suspaudus kaklą virve, nėra galimybės (3 t., b. l. 42);

3.8. iš 2023-05-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateikta: bliuzonas juodai žalsvos spalvos - 1 vnt., juoda striukė, dėžė su žemėmis, vokas su plaukais - 1 vnt. (perduota saugoti į ŠAVPK daiktų saugyklą adresu (duomenys neskelbtini)), vokas su monetomis- 1 vnt., žastikaulio fragmentas – 1 vnt. (grąžinti Š. J. broliui P. J.) (3 t., b. l. 34–37);

3.9. iš 2023-05-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos 4 monetos, kurios - 2 monetos 1 cento, 2 monetos – 2 centų. Monetos aliuminio spalvos, ant jų matyti galimai grunto likučiai, paveiktos korozijos (1 t., b. l. 42–49);

3.10. iš 2023-06-15 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad:

3.10.1. Nustatytas žmogaus palaikų, 2023-05-18 rastų gyvenamojo namo sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini), kaulo fragmento genotipas, tinkamas artimos giminystės ryšiui nustatyti, ir Y haplotipas, tinkamas lyginamajam tyrimui atlikti.

3.10.2. Ant plaukų kuokštų, tiriant pažymėtų Nr. 1-5, žmogaus kraujo nerasta. Ant plaukų kuokštų Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5 nustatytas vyro genotipas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, ir Y haplotipas, tinkamas lyginamajam tyrimui atlikti. Ant plaukų kuokštų Nr. 2, Nr. 3 rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

3.10.3. Ant tirti pateiktos striukės žmogaus kraujo nerasta (mėg. Nr. 12-15), rasta vyro biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 12), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 13-15), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

3.10.4. Ant tirti pateikto bluzono žmogaus kraujo nerasta (mėg. Nr. 16-18), rasta vyro biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 18), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 16, Nr. 17), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

3.10.5. Ant plaukų kuokštų Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, striukės (mėg. Nr. 12) ir bluzono (mėg. Nr. 18) rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su tirto kaulo fragmento genotipu (3 t., b. l. 49–54);

3.11. iš 2023-06-15 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad:

3.11.1. Tikimybė, kad vyras, kurio palaikai 2023-05-18 rasti gyvenamojo namo sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini), paveldėjo nustatytą alelių rinkinį iš R. J., yra ne mažesnė nei 99,99997 proc.

3.11.2. Tikimybė, kad vyras, kurio palaikai 2023-05-18 rasti gyvenamojo namo sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini), ir V. J., K. A., P. J., T. L. yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jie yra tų pačių tėvų poros biologiniai vaikai yra 99,999999999997 proc. (3 t., b. l. 62–66);

3.12. iš 2023-11-22 - 2023-12-01 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su 2023-10-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose atlikta liudytojos K. V. apklausa, įrašo trukmė 1:14:24 (1 t., b. l. 120–122 );

3.13. iš 2024-01-12 tarnybinio pranešimo Dėl pokalbio su V. P. matyti, jog liudytojas V. P. paaiškino, kad prisiminė, jog D. P. į jį buvo kreipęsis dėl to, kad E. K. iš jo reikalavo pinigų. V. P. D. P. teiravosi dėl kokių priežasčių iš jo reikalaujama pinigų, tačiau D. nepaaiškino. D. pinigų E. K. nemokėjo, smurto nepatyrė. Dėl tokio kreipimosi tyrimas atliekamas nebuvo (1 t., b. l. 193–194);

3.14. iš 2024-05-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta iš Šiaulių apygardos teismo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-33-35/2014 (Reg. 2024-05-13 Nr. (duomenys neskelbtini)). Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokolas, kuris surašytas 2012-04-15 ir fotolentelė (padarytos kopijos) (11 t., b. l. 89–97);

3.15. iš 2024-05-23 tarnybinio pranešimo Dėl šiltnamio vietos nustatymo matyti, kad patikslinta šiltnamio buvimo vieta (11 t., b. l. 108–113);

3.16. iš 2024-01-25 tarnybinio pranešimo matyti, jog pranešama apie pokalbį su J. R., kuri buvo Š. J. draugė turinį (2 t., b. l. 8);

3.17. iš 2024-01-03 akistatos tarp įtariamojo D. P. ir liudytojo E. K. protokolo matyti, kad įtariamasis D. P. ir liudytojas E. K. patvirtino savo ankščiau duotus parodymus (4 t., b. l. 118–120);

3.18. iš 2024-04-04 akistatos tarp įtariamojo D. P. ir liudytojos L. V. protokolo matyti, kad įtariamasis D. P. ir liudytoja L. V. patvirtino savo ankščiau duotus parodymus (4 t., b. l. 142–145 );

3.19. iš 2024-04-04 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, jog užfiksuotas V. S. telefoninis pokalbis, kad V. S. užšifruotai klausia moters apie (duomenys neskelbtini) rastus palaikus.

3.19.1. iš 2024-04-04 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, jog užfiksuotas V. S. telefoninis pokalbis, kad D. P. yra suprantama, jog jo ieško policija ir suvokia, kad jis bus sulaikytas kažkuriam tai laikui. Taip pat D. P. svarsto ir derina planus su mama V. S. dėl grįžimo į Lietuvą, grįžęs toliau ketina slapstytis, ketina nuomotis du butus, galimai atskirai nuo vaikų ir K. V., kad nebūtų surastas, o V. S. jį išlaikytų, padėtų slėptis (6 t., b. l. 27–48);

3.20. iš 2024-01-24 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, jog užfiksuotas D. K. telefoninis pokalbis, kad „baba“, kuri yra mirusi, galimai žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ nužudė žmogų (6 t., b. l. 145–148; 152–153);

3.21. iš 2024-04-04 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, jog užfiksuotas E. K. telefoninis pokalbis, kad E. K. nebendrauja su savo sūnumis, jokių ryšių nepalaiko (7 t., b. l. 25–27; 31–32);

3.22. iš 2023-09-18 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, jog iš banko „(duomenys neskelbtini)“ bankas atsiųstas D. P. turimos sąskaitos išrašas, yra užfiksuotos 54 finansinės operacijos (7 t., b. l. 142–144);

3.23. iš 2023-09-18 apžiūros protokolo matyti, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gauti dokumentai ir D. P. sąskaitų išrašai (7 t., b. l. 177–179);

3.24. iš 2023-10-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) bankuose D. P. turėtų sąskaitų išrašai nuo 2009-01-01 iki 2012-01-01 (8 t., b. l. 19–21);

3.25. iš 2023-09-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi K. V. sąskaitų išrašai, kuriose nurodoma bankinės operacijos data, laikas, mokestinio įvykio pavadinimas, bankomato adresas, pinigų suma. Pridėtuose failuose esančių nuotraukų turinyje nustatyta, kad dviejuose nuotraukose, kuriose užfiksuota data ir laikas 2023-06-18 16:22 val., kas atitinka aukščiau aprašyto pirmojo mokestinio įvykio datą ir laiką, yra užfiksuota moteris mūvinti šviesų galvos gaubtuvą ir dėvinti tamsius saulės akinius, galimai V. S. (8 t., b. l. 56–58);

3.26. iš 2023-10-31 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas iš banko „(duomenys neskelbtini)“ gautas dokumentas ir jo priedas, tai yra L. V. banko sąskaitos išrašas. Tarp fiksuotų operacijų yra 1 (vienas) pinigų pervedimas iš D. P. sąskaitos (8 t., b. l. 103–105);

3.27. iš 2023-12-07 apžiūros protokolo matyti, kad bankuose E. K. vardu sąskaitų nebuvo. Iš banko (duomenys neskelbtini) pateikiama E. K. sąskaitų finansinių operacijų išrašai. (8 t., b. l. 142–144);

3.28. iš 2023-08-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas K. V. telefonas yra „(duomenys neskelbtini)“, mėlynos ir pilkos spalvų nugarėle, kurio 1 IMEI: (duomenys neskelbtini), 2 IMEI: (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta sim kortelė „Lebara“, rasti 26 siunčiami skambučiai V. S. (8 t., b. l. 170–172);

3.29. iš 2024-02-08 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas D. R. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, mėlynos spalvos, įdėtas į rusvą dirbtinės odos apsauginį dėkliuką. Peržiūrint telefone esančios „Mesenger“ programėlės turinį yra rasti susirašinėjimai su asmeniu, kuris įvardintas L. K. (9 t., b. l. 5–7);

3.30. iš 2023-09-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-09-05 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu siunčiamas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036648) (9 t., b. l. 28–30);

3.31. iš 2023-09-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-09-15 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu gautas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036655) (9 t., b. l. 33–35);

3.32. iš 2023-09-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-09-19 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu siunčiamas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036654) (9 t., b. l. 38–40);

3.33. iš 2023-09-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-09-28 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu gautas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036656) (9 t., b. l. 43–45);

3.34. iš 2023-12-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-11-30 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu siunčiamas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036681) (9 t., b. l. 80–82);

3.35. iš 2023-12-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-12-05 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu gautas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036682) (9 t., b. l. 85–87);

3.36. iš 2023-12-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-12-06 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu siunčiamas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036683) (9 t., b. l. 90–92);

3.37. iš 2023-10-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-10-18 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu gautas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036660) (9 t., b. l. 110–112);

3.38. iš 2023-10-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-09-18 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu siunčiamas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036661) (9 t., b. l. 115–117);

3.39. iš 2023-10-31 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-10-24 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu gauti laiškai. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036664) (9 t., b. l. 130–132);

3.40. iš 2023-10-31 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-10-25 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu siunčiamas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036665) (9 t., b. l. 135–137);

3.41. iš 2023-11-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-11-13 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu siunčiamas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036672) (9 t., b. l. 160–162);

3.42. iš 2023-11-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-11-15 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu gautas ir siunčiamas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036674) (9 t., b. l. 170–172);

3.43. iš 2023-11-22 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-11-20 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu siunčiamas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036676) (9 t., b. l. 175–177);

3.44. iš 2023-11-22 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-11-17 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu siunčiamas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036677) (9 t., b. l. 180–182);

3.45. iš 2023-12-19 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-12-13 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu gautas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036685) (9 t., b. l. 185–187);

3.46. iš 2023-12-19 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2023-12-14 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu siunčiamas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036686) (9 t., b. l. 190–192);

3.47 iš 2024-01-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagal 2024-01-17 pašto siuntos poėmio protokolą paimtas D. P. vardu siunčiamas laiškas. Laiško kopija įdėta į voką užplombuota „UŽPLOMBUOTA 036694) (10 t., b. l. 43–45);

3.48 iš 2024-02-12 slapto sekimo protokolo matyti, kad slapto sekimo metu garso įrašymo priemonėmis fiksuotas įtariamojo D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir liudytojos V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) susitikimas (duomenys neskelbtini) pasimatymo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Asmenų pasimatymas vyko 2024-02-08, registruota susitikimo pradžia 8 val. 15 min. Garso įrašo, kurio pavadinimas „08-02-2021 08-00-03“, trukmė 3 val. 30 min. Įraše užfiksuoti vyro ir moters balsai, kurie byloje atpažįstami kaip įtariamojo D. P. (toliau – V.) ir liudytojos V. S. (toliau – M.). Fiksuojama dalis pokalbio (10 t., b. l. 79–82);

3.49. iš 2023-09-12 tarnybinio pranešimo Dėl nustatytų aplinkybių matyti, kad jame pranešama apie pokalbį su V. P. ir G. D. (10 t., b. l. 83–85).

4. Kaltinamasis D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nukentėjusiojo Š. J. atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jis tik buvo įvykio vietoje kai E. K. virve pasmaugė nukentėjusįjį bei vėliau, išsigandęs grasinimų, kad ir jis bus nužudytas, davė kastuvą, o vėliau niekam nepranešė apie nužudymą. Taip pat nurodė, kad kai jo sugyventinė K. V. pasipasakojo jam apie tai, kad nužudė žmogų (duomenys neskelbtini) rajone, jis jai taip pat papasakojo apie Š. J. nužudymą, tik, norėdamas pasirodyti prieš ją, nurodė, kad tai padarė jis pats. Jo kaltė dėl Š. J. nužudymo yra grindžiama vien nenuosekliais, iš jo išgirstais K. V. parodymais, su kuria jo santykiai yra blogi, nes ji kelis kartus jį nepagrįstai buvo apkaltinusi dėl smurto. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį bei siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad tokie kaltinamojo parodymai, tai yra jo išsakyta pozicija dėl Š. J. nužudymo, prieštarauja liudytojų parodymams, specialistų išvadoms, kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

4.1.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje liudytoja K. V. nurodė iš esmės tas pačias, reikšmingas kaltinamojo kaltei pagrįsti, įvykio aplinkybes. Kaltinamojo ir jo gynėjo šios liudytojos parodymuose pastebėti neesminiai neatitikimai iš esmės K. V. parodymų patikimumo ir objektyvumo nesumenkina, nes, kaip jau buvo minėta, dėl esminių jos nurodomų aplinkybių jie yra nuoseklūs.

4.1.2. Taip pat teismas vertindamas šios liudytojos parodymus atkreipia dėmesį į tai, kad K. V. liudytoja pirmą kartą buvo apklausta 2023 m. rugpjūčio 16 d., po to 2023 m. spalio 30 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriam ji davė analogiškus parodymus, kaip ir pirmos apklausos metu. Pažymėtina tai, kad abiejų apklausų metu liudytoja nurodė tokias aplinkybes, kurios nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jai negalėjo būti žinomos – apie nužudymo būdą, būtent nukentėjusiojo pasmaugimą virve, kūno užkasimą šiltnamyje, vėlesnį bandymą nukentėjusiojo kūną išgabenti, ko pasėkoje nutrūko ir žemėje pasiliko viršutinė kūno dalis, kuri buvo apipilta kalkėmis. Taip pat liudytoja nurodė, kad kaltinamasis iš anksto buvo sukūręs versiją, jog kaltę stengsis suversti savo tolimam giminaičiui E. K.. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad K. V., kaip liudytojai, pagal jos procesinę padėtį ikiteisminio tyrimo medžiaga negalėjo būti žinoma, teismas daro išvadą, kad jos parodymai atitinka iš kaltinamojo išgirstą pasakojimą apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad būtent pagal liudytojos K. V. pateiktus pirminius duomenis policijos pareigūnams ir buvo rastas nukentėjusiojo Š. J. kūnas.

4.1.3. Teismas to, kad apklausiama liudytoja L. V. nepatvirtino kaltinamojo pasakojimuose nurodytos aplinkybės, jog jos nurodymu jis nužudė Š. J., teismo nuomone, nesumenkina liudytojos K. V. parodymų svarbos ir objektyvumo. Tuo labiau, kad liudytojos K. V. parodymai patvirtinami ir objektyviais bylos duomenimis – įvykio vietos apžiūros metu būtent liudytojos nurodytoje vietoje buvo rasta viršutinė žmogaus kūno dalis, galimai apipilta kalkėmis. Kaltinamojo ir jo gynėjo pateikti argumentai, jog K. V. nurodė, jog kūnas buvo užkastas 2 metrų gylio duobėje, o palaikai buvo rasti žemėje 1 metro gylyje, teismo nuomone, paaiškinami tik tuo, kad pati liudytoja darant nusikalstamą veiką nedalyvavo, o tik perpasakojo tai, ką jai sakė kaltinamasis. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal liudytojos R. V., kuri įgijo namą iš kaltinamojo mamos, parodymus šiltnamis buvo nugriautas, buvo atliekami žemės paviršiaus tvarkymo darbai, todėl galėjo kisti ir kūno užkasimo gylis.

4.1.4. Kaltinamasis ir jo gynėjas stengdamiesi sumenkinti liudytojos K. V. parodymų svarbą bei objektyvumą, taip pat akcentavo tai, kad ši liudytoja tris kartus kreipėsi dėl smurto, kurią jos atžvilgiu vartojo kaltinamasis, tačiau nei vienas ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas, o ir pati liudytoja buvo nubausta dėl melagingo pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo klausimu liudytoja K. V. nurodė, ir tokį jos aiškinimą teismas laiko visiškai logišku ir pagrįstu, jog po jos pareiškimų pateikimų tiek kaltinamasis, tiek jo mama jai grasino, kad atims iš jos vaikus, tame tarpe ir jų su kaltinamuoju bendrą sūnų, jeigu ji nepakeis savo parodymų ir neatsisakys pretenzijų. Todėl ji ir keisdavo savo parodymus, dėl ko ir pati nukentėjo, nes tuo metu ji nedirbo, buvo visiškai materialiai priklausoma nuo kaltinamojo bei jo mamos teikiamos materialinės paramos.