- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- I-3315-422/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- Palangos miesto rinkliavų centro
- Atsakovas
- T. R.
- Trečiasis asmuo
- L. R.
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro atstovui Ričardui Pociui, atsakovei T. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro skundą atsakovei T. R., trečiajam suinteresuotam asmeniui L. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Palangos miesto rinkliavų centras su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės T. R. 3100,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ( b.l. 4-5).
Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugpjūčio 20 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo mažinimo, kuriame nurodoma, jog UAB „Palangos miesto rinkliavų centras“ panaikino atsakovei 1000,00 Lt dydžio vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už 5 nesudėtingus statinius, skirtus trumpalaikiam apgyvendinimui, perskaičiavo vietinę rinkliavą už kempingą – turistinę stovyklą pagal prašyme nurodytą plotą ir liko nesumokėtas įsiskolinimas 1350,00 Lt, kurį prašoma priteisti (b.l 28).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde (b.l. 4-5) ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Palangos miesto rinkliavų centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263, pakeistu 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Palangos savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovė T. R. Palangos m. savivaldybėje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja 1500/2000 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjas, atlikdamas patikrą vietoje nustatė, kad atsakovės nuosavybės teise valdomame sklype stovi 5 nesudėtingi statiniai, skirti trumpalaikiam apgyvendinimui, kurie nėra registruoti nekilnojamojo turto registre, todėl vadovaujantis Palangos m. savivaldybės tarybos (toliau – Tarybos) 2013 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70, 1 priedo 15 punktu buvo apskaičiuota 500,00 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava už 2012 m. ir 2013 m. Taip pat pareiškėjas nustatė, kad atsakovės žemės sklype yra verčiamasi komercine veikla, teikiamos kempingo, turistinės stovyklos paslaugos, todėl vadovaujantis Tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T2-350, 2 priedo 41 punktu atsakovei buvo apskaičiuota 900,00 Lt dydžio metinė rinkliava už 2011 metus, o vadovaujantis Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70, 2 priedo 41 punktu apskaičiuota 600,00 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava už 2012 m. ir 2013 m.
Atsakovė 2014 m. liepos 31 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto rinkliavų centrą, siekdama, kad jai apskaičiuota vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų panaikinta. Palangos miesto rinkliavų centras, išnagrinėjęs atsakovės prašymą, 2014 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą prašymą tenkinti iš dalies, t. y. panaikino 1000,00 Lt dydžio vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už 5 nesudėtingus statinius skirtus trumpalaikiam apgyvendinimui ir perskaičiavo vietinę rinkliavą už kempingą – turistinę stovyklą pagal prašyme nurodytą plotą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas nurodė, jog Palangos miesto rinkliavų centras, išnagrinėjęs LR Turizmo įstatyme nurodytu turistinės stovyklos apibrėžimu ir 2003 m. kovo 27 d. Valstybinio turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos direktoriaus priimtame įsakyme Nr. 28-V nurodytus reikalavimus, keliamus turistinėms stovyklavietėms, sutinka, kad atsakovės T. R. adresu (duomenys neskelbtini) , vykdoma veikla neatitinka turistinės stovyklos sąvokos, tačiau atsakovei vykdant veiklą susidaro komunalinės atliekos, o LR Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, todėl vadovaujantis juo, atliekų turėtojas privalo apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovė T. R. su skundu nesutiko. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančioje 1500 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalyje vasaros ir rudens laikotarpiu kilnojamuose nameliuose ant ratų apsistoja ji su šeimos nariais ir draugais, nes užsiima aktyviu sportu, t. y. jėgos aitvarais ir buriavimu. Tačiau jokios komercinės veiklos nevykdo, kempingo paslaugų niekam neteikia. Žemės sklype nėra jokių statinių, nėra komunikacijų, t. y. vandens ir kanalizacijos, todėl reikiamomis paslaugomis (tualetu, dušu, maitinimusi) ji su svečiais naudojasi šalia esančiose įstaigose, paplūdimyje, kurios teikia šias paslaugas ir už tai susimoka. Sklype nesusidaro jokių atliekų, už kurias pareiškėjas reikalauja susimokėti. Pažymėjo, jog su pareiškėju atsakovė nėra sudariusi jokių sutarčių, kadangi minėtame sklype negyvena ir jokios veiklos nevykdo. Prašė skundą atmesti.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės T. R. pareigos mokėti Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T3-83, pakeistu 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarką nustatoma visiems Palangos miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį.
Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1500/2000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9, 41-42). Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų Nr. (3.35)-C29-664 (b.l. 6) matyti, kad pareiškėjas vadovaudamasis aptartais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis suformavo atsakovei mokėjimo pranešimus, kurių pagrindu 2011-2013 metų laikotarpiu apmokestino laikinai nesudėtingus statinius, skirtus trumpalaikiam apgyvendinimui, už kuriuos susidarė 3100,00 Lt įsiskolinimo suma ir tai pažymėta priminimuose sumokėti vietinę rinkliavą (b.l. 7-8).
Šalies argumentai
Atsakovė T. R. 2014 m. liepos 31 d. Palangos miesto rinkliavų centrui pateikė prašymą „Dėl vietinės rinkliavos“, iš kurio matyti, jog ji nesutiko su paskaičiuotu įsiskolinimu, susidariusiu dėl nemokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b.l. 31). Palangos miesto rinkliavų centras 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (1.14.)-1452-C23-565 informavo atsakovę, jog jos 2014 m. liepos 31 d. prašymas tenkintas iš dalies: apskaičiuota 1000,00 Lt dydžio vietinė rinkliava už 5 nesudėtingus statinius, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) , panaikinta, o vadovaujantis Nuostatų 2 priedo 41 punktu apskaičiuota 2100,00 Lt vietinė rinkliava už 20 arų dydžio kempingą – turistinę stovyklą bus sumažinta ir perskaičiuota pagal prašyme nurodytą plotą (b.l. 35).
Taigi byloje ginčo dėl reikalavimo už vietinę rinkliavą, siejamą su nesudėtingų statinių žemės sklype buvimu, nėra. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (1.14.)-1452-C23-565 pripažino, jog minėtame sklype statinių nėra, tačiau konkrečiu atveju vietinės rinkliavos už 2011-2013 metų laikotarpį reikalaujama Nuostatų 2 priedo 41 punkto pagrindu už teikiamas kempingo ( turistinės stovyklos) paslaugas ( b.l. 28,29, 30).
Nuostatai kempingo, turistinės stovyklos paslaugų sąvokos nepateikia. Tačiau minėtų paslaugų sąvoka ir jos požymiai bei esminiai reikalavimai yra išdėstyti Lietuvos Respublikos Turizmo įstatyme ( toliau – ir Įstatymas) bei iki 2011-09-16 galiojusiuose Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 28-V patvirtintuose Turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimuose (toliau –ir Reikalavimai). Reikalavimuose numatyta, jog turistinės stovyklos paslauga yra trumpalaikio poilsio organizavimas ir (ar) nakvynės suteikimas palapinėse ar apgyvendinimui skirtose patalpose tam tikslui įrengtoje stovyklavietėje (1 punktas). Turistinės stovyklos paslaugas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, turi turėti savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti. Turistinės stovyklos paslaugas teikiantys asmenys turi turėti verslo liudijimą (2 punktas).
Respublikos Turizmo įstatymo paskirtis – nustatyti turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų teisių apsaugai, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje ( 1 str.). Įstatymo 2 straipsnio 30 punkte nurodoma, jog turistinė stovyklavietė –tai specialiai įrengta teritorija, kurioje aikštelės nuomojamos turistams nakvoti palapinėse, kemperiuose ar kilnojamuosiuose nameliuose. Įstatymo 2 straipsnio 31 punktas turistinės stovyklos paslaugą apibrėžia kaip savarankišką, už užmokestį turistams teikiamą paslaugą, kai turistinėje stovyklavietėje išnuomojama aikštelė palapinei, kemperiui ar kilnojamajam nameliui statyti. Pagal Įstatymo 3 straipsnyje numatytų turizmo paslaugų rūšį turistinės stovyklos paslauga atitinka apgyvendinimo paslaugas ( 3 str. 3p.).
Įstatymo 11 str. 4 punktas numato, jog privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjas, teikdamas apgyvendinimo paslaugas, turi turėti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas gyvenamosios paskirties patalpas, jų grupę ar sodybą, vasarnamį ar turistinę stovyklavietę, atitinkančius turistų apgyvendinimo saugumo ir higienos normų reikalavimus, to paties straipsnio 7 punktas įtvirtina, jog turistinės stovyklos paslaugos gali būti teikiamos turistinėje stovyklavietėje, kurioje yra maisto ruošimo, higienos poreikių tenkinimo, atliekų surinkimo ir kita trumpalaikiam poilsiui organizuoti reikalinga įranga.
Pareiškėjo atstovas pripažino, jog atsakovės vykdoma veikla neatitinka turistinės stovyklos sąvokos, tačiau vadovaujantis LR Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintu principu „teršėjas moka“, atsakovė privalo apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas, kurios susidaro dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu.
Tačiau pareiškėjas, tvirtindamas, jog dėl atsakovės ir kitų asmenų naudojimosi ginčo žemės sklypu, susidaro atliekos, privalo šią aplinkybę įrodyti ( ABTĮ 57 str.).
Konkrečiu atveju iš byloje pateiktų fotonuotraukų ( b.l. 15-16) matyti, jog ginčo žemės sklype yra užfiksuoti keli stovintys nameliai ant ratų, tačiau jokių duomenų apie tai, kad atsakovė užsiimtų veikla, kuri atitiktų turistinės stovyklos, kempingo bent minimalius požymius, įtvirtintus Turizmo įstatyme, Reikalavimuose, nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad žemės sklypas būtų suskirstytas į atskiras aikšteles, kad jame būtų nutiestos vandens ir kanalizacijos komunikacijos (apie tai nėra įrašų viešojo registro pažymėjime). Nėra jokių duomenų, kad tame žemės sklype būtų įrengtas tualetas, kad būtų sudarytos galimybės ruošti maistą, sudarytos tam tikslui minimalios sanitarinės-higieninės sąlygos. Atsakovė šias aplinkybes kategoriškai neigia. Jos nurodytos aplinkybės apie asmenų, kurie pasistato namelius jos žemės sklype, naudojimąsi paslaugomis (tualetu, dušu, maitinimusi), dėl kurių atsiranda atliekų, kitose įstaigose, paplūdimiuose, kitais įrodymais nepaneigtos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir išanalizavęs faktines bylos aplinkybes daro išvadą, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių apie atsakovės organizuojamą trumpalaikį poilsį ir (ar) nakvynės suteikimą tam tikslui įrengtoje stovyklavietėje, žemės sklype įrengtas komunikacijas, gaunamas pajamas iš vykdomos veiklos. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas, nesudaro teisinio aiškumo ir konkretumo, kuris leistų konstatuoti, kad vietinė rinkliava apskaičiuota teisėtai ir pagrįstai.
Konstatavus, kad pareiškėjas atsakovei T. R. vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už nuosavybės teise valdomame nekilnojamojo turto objekte adresu (duomenys neskelbtini) esantį objektą apskaičiavo neįrodęs skaičiavimo pagrįstumo teisinio pagrindo, pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centras prašymas priteisti 1350,00 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą yra nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu).
Atsakovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos ir realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Bylos nagrinėjimo išlaidoms patvirtinti kartu su prašymu dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo (b.l. 48-49) atsakovė pateikė 2014-10-06 pinigų priėmimo kvitą Nr. 777355 250,00 Lt sumai (b.l. 50).
Ir nors minėtame kvite nėra konkrečiai įvardinta, kokioje konkrečiai byloje jos buvo patirtos, tačiau, įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog jas pareiškėja turėjo, siekdama apsiginti nuo reiškiamo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Bylos medžiaga patvirtina, jog 2014-09-24 teismo posėdžio metu pareiškėjai teismas išaiškino teisę ABTĮ 10 str. pagrindu kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ginčijant 2014-08-18 pareiškėjo raštą Nr. (1.14.)-1452-C23-565, kuriuo ji buvo atleista nuo vietinės rinkliavos iš dalies (b.l. 35, 45). 2014-10-06 skundas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l.51-55) bei 2014-10-09 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis (b.l.55-56) patvirtina, jog pareiškėja šia teise pasinaudojo. Ta aplinkybė, jog minėtoje nutartyje teismas jos reikalavimą atsisakė priimti ir nurodė, jog ginčas spręstinas Kauno apygardos administracinio teismo byloje, nepaneigia atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ginču dėl skundo surašymo teismui. Atsakovės prašoma priteisti iš atsakovo 250 Lt neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už skundo surašymą, todėl atsakovės prašymas dėl jos priteisimo yra pagrįstas. Iš pareiškėjo atsakovei priteistina 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 44 straipsniu, 45 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro skundą atmesti.
Iš Palangos miesto rinkliavų centro (į/k 3022902562) T. R. (a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 250,00 Lt ( 72,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.