Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. D., jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, išnagrinėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad 2013 m. gegužės 29 d. 21 val. 29 min. Šakių mieste, V. Kudirkos gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, nepakluso tarnybinio automobilio su skiriamaisiais ženklais švyturėlių ir garso signalų stabdymui. Šiais savo veiksmais E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus.

E. D. neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesutinku su protokolu. Teigė, kad jo niekas nestabdė, jis nežino, ar važiavo tą dieną. Nurodo, kad tikrai nevažiavo nurodomu greičiu per miestą. Jis gavo šaukimą į policiją ir nuvyko. Šaukimą pasirašė žmona. Jis nežino, ar galėjo tokiu laiku važiuoti per Šakius, nes neprisimena. Jis negirdėjo jokių garsinių signalų, ir per miestą tokiu greičiu, tikrai nevažinėja. Automobilis priklauso jam. Žmonos klausė, ar ši vairavo, tačiau ji patvirtino, kad nevažiavo su automobiliu niekur. Sūnus teisių neturi, todėl mano, kad taip pat negalėjo važiuoti.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad jis gavo medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Jis apklausė E. D. ir šis aiškino, kad apie įvykį nieko nežino. Jam buvo pateikta medžiaga, kad automobilis nestojo ir važiavo dideliu greičiu per miestą.

Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis važiavo paskui automobilį, nes buvo gautas telefono skambutis, kad Mercedes Benz važinėja po miestą, galimai vairuotojas neblaivus. Jo pareiga yra reaguoti į kiekvieną pranešimą. Jis išvažiavo ir pamatė nuo ligoninės atvažiuojantį minėtą automobilį, kuris važiavo labai greitai, jis įjungė garso signalą ir šviesos signalą. Tačiau automobilis nestojo, garso ir šviesos signalus įjungė tuo momentu, kai pastebėjo automobilį. Teigė, kad vairuotojas vengė stoti, todėl taip elgėsi. Jis važiavo apie 10-15 m. atstumu nuo to automobilio. Važiavo paskui automobilį. Jis važiavo Kudirkos gatve, o nurodomas automobilis priešais jį atvažiavo ir įvažiavo į pagrindinį kelią. Buvo šviesus paros metas, matė, kad prie vairo sėdėjo vyras, plaukai buvo žili.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Pažymėtina, kad ATPK 130 straipsnio dispozicijoje numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tik tyčia. E. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, nepakluso tarnybinio automobilio su skiriamaisiais ženklais švyturėlių ir garso signalų stabdymui. Tačiau teismo posėdžio metu E. D. teigė, jog jis negali pasakyti, ar tuo metu automobilį vairavo, teigė, jog tokiu greičiu mieste nevažinėja. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. V. nurodė, jog jis važiavo paskui automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo dideliu greičiu. Liudytojas patvirtino, jog matė ir atpažino automobilyje sėdintį E. D.. Nors teismo posėdžio metu E. D. teigė, jog jis negalėjo važiuoti, tačiau teismas pripažįsta aplinkybę, jog nurodytu laiku ir vietoje automobiliu Mercedes Ben, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nenustatytas asmuo. Tai patvirtina ne tik liudytojo S. V. parodymai, tačiau byloje yra pateikti duomenys apie pateiktą įvykį policijoje, kuriame nurodoma, kad buvo gautas pranešimas, jog Šakių mieste gali važinėti sidabrinės spalvos Mercedes Benz, kurio valstybinio numerio skaičiai 342. (b.l. 8). Pagal šį gautą pranešimą S. V. išvyko į nurodytą įvykio vietą ir pranešimas pasitvirtino, nes buvo pastebėtas sidabrinės spalvos automobilis, kurio valstybiniai numerio skaičiai 342. Nors teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo neigė galimybę tuo metu būti įvykio vietoje, tačiau teismas pripažįsta, jog jam priklausančiu automobilius buvo važinėjama po Šakių miestą. Taigi E. D. privalo nurodyti, kas su jam priklausančiu automobiliu nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje važinėjo. Teismo posėdžio metu S. V. teigė, jog jis atpažino už vairo sėdėjusį vyriškį, kaip E. D., teismas neturėdamas pagrindo abejoti liudytojo parodymais pripažįsta, jog automobilį galimai vairavo pats E. D..

Tačiau teismas susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta patikimų duomenų, įrodančių E. D. priešingą teisei, kaltą (tyčinį) veikimą. Kaip jau buvo nurodyta teismas daro prielaidą, jog nurodytu laiku ir vietoje E. D. galimai vairavo jam priklausantį automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau ATPK 130 str. 1 d. atsakomybė yra numatyta už nepaklusimą policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi turi būti nustatyta E. D. tyčia nepaklusti policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis automobilį stabdė pasinaudodamas švyturėliais ir garso signalais. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad E. D. veiksmai pasireiškia tuo, kad jis vairuodamas transporto priemonę, nepakluso tarnybinio automobilio su skiriamaisiais ženklais švyturėlių ir garso signalų stabdymui. Šie jo veiksmai kvalifikuot pagal ATPK 130 str. 1 d. Taip pat protokole nurodoma, kad E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 p., kuriame nurodoma, kad tikrinančio pareigūno stabdomos transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad automobilio stabdymo tvarka yra nurodoma KET 84 p., kuriame nurodoma, kad vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Šiuo atveju policijos pareigūnas važiavo paskui E. D. vairuojamą automobilį, taigi norėdamas jį sustabdyti turėjo per garsiakalbį liepti sustoti, kai tuo tarpu stabdymui buvo pasitelkti tik garso ir šviesos signalai. Tai leidžia daryti išvadą, kad automobilį vairavęs asmuo galėjo nesuprasti policijos pareigūnų signalų, tai yra galėjo nesuvokti, kad jis yra stabdomas, nes policijos automobilio tik garso ir šviesos signalai gali būti suprantami kaip reikalavimas duoti jiems kelia (KET 190-191 p.). Teismo posėdžio metu liudytojas S. V. nurodė, jog jis garsiakalbio nenaudojo, kas parodo, kad automobilį vairuojantis asmuo galėjo nesuprasti policijos automobilio signalo ir nesustoti ne siekdamas tyčia nepaklusti, tačiau nesuprasdamas policijos pareigūnų reikalavimo, kas parodo, jog E. D. veiksmuose nėra jo tyčios nepaklusti policijos pareigūnams. Teismo posėdžio metu liudytojas S. V. nurodė, jog jo nuomone, automobilį vairavęs asmuo, vengė sustoti, nes padidino greitį, tačiau teismas negali laikyti, tai E. D. kaltę patvirtinančiais įrodymais, nes tai yra liudytojo padarytos prielaidos, nepatvirtintos byloje esančiais objektyviais duomenimis.

Šie byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad E. D. galimai vairuodamas automobilį Mercedes Benz nesuprasdamas policijos pareigūnų signalų neturėjo tyčios nepaklusti policijos pareigūnų stabdymui, kas leidžia daryti išvadą, jog veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Teismas išanalizavęs, nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurie išskaidytų abejones dėl E. D. veiksmų priešingumo teisei, neįmanoma, todėl nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina nenustačius teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnų persekiojamas automobilis Mercedes Benz, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas viršijo leistiną greitį bei nevykdė KET 190-191 p. numatytų reikalavimų, kas parodo, jog automobilį vairavusio asmens veiksmuose yra požymių kitų administracinių teisės pažeidimų, todėl dėl šių galimų pažeidimų būtina pranešti institucijai, turinčiai įgaliojimus surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 130 str. 1 d. bylos teiseną dėl E. D. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pranešti institucijai, galinčiai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, apie galimus KET 190-191, 135 p. pažeidimus administracinei teisenai inicijuoti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.