- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-22
- Bylos Nr.
- 2A-1242-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07220-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė (pran.)
- Atsakovas
- AAS Gjensidige Baltic
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, VSDFV Kauno skyrius
- Trečiasis asmuo
- I. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS Gjensidige Baltic apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AAS Gjensidige Baltic dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – I. J.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė priteisti iš AAS Gjensidige Baltic 3688,72 Lt žalos atlyginimo. Paaiškino, kad 2012-08-20 įvykusio eismo įvykio metu nukentėjo vieno iš autoįvykyje dalyvavusių automobilių keleivė – V. A. Š.. Eismo įvykio kaltininku pripažintas I. J.. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga nuo 2012-08-22 iki 2012-09-30. Už šį laikotarpį ieškovas priskaičiavo ir išmokėjo A. Š. 3688,72 Lt ligos pašalpą. Kadangi trečiasis asmuo I. J. buvo apsidraudęs pas atsakovą, todėl ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajai ligos pašalpą, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Išmokant ligos pašalpą yra sumokami visi mokesčiai, o reikalaujama priteisti suma sudaro visą dėl ligos pašalpos sumokėjimo patirtą žalą.
AAS Gjendsige Baltic ieškinio nepripažino. Atsakovo teigimu, ne visa ieškinyje nurodyta suma buvo išmokėta nukentėjusiajai, kadangi buvo sumokėti mokesčiai, todėl reikalaujama priteisti suma viršija padarytos žalos dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-24 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš atsakovo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialo 3688,72 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos, o draudimo išmokas sumokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba žalą padariusį asmenį (tuo atveju jei draudiko nėra). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimais, vadovaujantis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo Įstatymo nuostatomis, LR Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr.309 patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais, padarė išvadą, kad sužalojimas pripažintas draudiminiu įvykiu ir nukentėjusiajai išmokėta 3688,72 Lt dydžio ligos pašalpa, t.y. ieškovui padaryta žala, kuri privalo būti atlyginta draudiko (atsakovo).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas AAS Gjensidige Baltic apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad remiantis Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimu ir suformuota teismų praktika, VSDFV įstaigos gali reikalauti iš žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko tik tiek, kiek socialinio draudimo išmokomis buvo kompensuota nukentėjusiajam padaryta žala, o tais atvejais, kai socialinio draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiajam asmeniui padaryta žalą – gali reikalauti tik tokios išmokėtos socialinio draudimo išmokos dalies, kuri neviršija nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos. Socialinio draudimo išmokos dalis, kuri viršija nukentėjusiojo patirtos žalos dydį laikytina valstybės socialinės apsaugos funkcijos vykdymu, o ne žala socialinio draudimo įstaigos patirta žala. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime padarė priešingą išvadą, kad byloje nebūtina nustatinėti nukentėjusiojo asmens žalos dydžio, o svarbus tik valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos dydis. Tačiau 3688,72 Lt suma nebuvo išmokėta nukentėjusiajai, nes dalis šios sumos buvo išskaičiuota į valstybės biudžetą kaip gyventojų pajamų mokestis, todėl ši dalis nelaikytina nukentėjusios patirta žala. Apeliantas nurodo, kad pajamų mokesčiu yra neapmokestinamos pajamos gautos kaip ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ir žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti. Kadangi prašoma priteisti ne gyvybės draudimo išmoka, kuri kompensuotų eismo įvykio metu patirtą žalą, ši išmoka, anot apelianto, nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir šis mokestis iš draudiko nepriteistinas.
Atsiliepimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas byloje nevertino tarp valstybinio socialinio draudimo įstaigos ir draudimo bendrovės susiklosčiusio teisinio santykio pasekmių 2012-04-18 Konstitucinio teismo nutarime pateikto išaiškinimo kontekste. Paaiškino, kad VSDFV Kauno skyriaus V. A. Š. apskaičiuota 3688,72 Lt ligos pašalpa, kuri yra ir V. A. Š. negautų pajamų atlyginimas, apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Kadangi, nukentėjusioji turėjo prievolę nuo gautos valstybinio socialinio draudimo išmokų sumos sumokėti gyventojų pajamų mokestį, akivaizdu, jog atsakingam už žalą asmeniui ar atsakingam draudikui atlyginus tik valstybinio socialinio draudimo išmokų sumą (be privalomųjų mokesčių į biudžetą) nukentėjusiosios patirta žala nebūtų pilnai atlyginta. Šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, VSDFV Kauno skyriaus, kuris išmokėdamas valstybinio socialinio draudimo išmokas veikia ir kaip gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo, patirta žala turėtų būti pilnai atlyginta. Ieškovas nurodo, kad V. A. Š. teisės į žalos atlyginimą atsiradimo metu galiojo Gyventojų pajamų mokesčio 17 str. 1 d. redakcija (2008-12-23 Nr. XI-111, Žin., 2008, Nr. 149-6033), kuri numatė negautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu, todėl nukentėjusios dėl eismo įvykio prarastos pajamos tiek nuo šių pajamų privalomai sumokamas gyventojų pajamų mokestis vertintinas kaip nukentėjusios patirta žala. Nukentėjusiam asmeniui socialinio draudimo išmoka apskaičiuota ir išmokėta ne draudimo sutarties pagrindu, o pagal specialius valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančius įstatymus, todėl gauta ligos pašalpa, kuri kompensuoja nukentėjusiojo negautas pajamas, apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 31 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas grindžiamas ta aplinkybe, kad nukentėjusiajam dėl įvykio išmokėjus netekto darbingumo pašalpą, Socialinio draudimo įstaiga neturi teisės reikalauti atlyginti ryšium su šia pašalpa valstybei sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos yra pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Nukentėjusiajam apskaičiavus pašalpą dėl ligos, kuri yra susijusi su jo darbingumo tam tikrą laiką netekimu, Socialinio draudimo fondo valdybos atitinkamas skyrius, išmokėdamas pašalpą, remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 4 d. 5 p., iš šios pašalpos privalėjo išskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų atitinkamą mokestį. Jei tokio mokesčio nesumokėtų Socialinio draudimo įstaiga, o nukentėjusiajam išmokėtų visą paskaičiuotą sumą, tuomet pasibaigus metams, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. nustatyta tvarka, nukentėjusioji A. Š. nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį už gautą ligos pašalpą turėtų sumokėti pati. Taigi visa paskaičiuota ligos pašalpa yra susijusi su įvykiu, dėl kurio nukentėjusioji A. Š. buvo nedarbinga. Ieškovas turi teisę iš draudiko gauti išmokėtų sumų atlyginimą, įskaitant ir iš A. Š. paskaičiuotos pašalpos sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, kadangi dėl autoįvykio A. Š. netekus laikino darbingumo mokama nedarbingumo pašalpa yra jos dalies darbo užmokesčio atlyginimas, kurį atlygina valstybė įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.290 str. 3 d.). Todėl į nukentėjusios žalos dydį įeina visa jos darbo užmokesčio, išmokėto ieškovo kaip laikino nedarbingumo pašalpa, kompensacija, kuri apimą ir nukentėjusiosios prievolę sumokėti valstybei darbo užmokesčio pajamų mokestį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimą palikti nepakeistą.