Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo suinteresuoto asmens M. K. (M. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. K., M. K., antstoliui Dainiui Šidlauskui dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. T. 2010-12-20 pateikė antstoliui D.Šidlauskui, o antstolis 2010-12-20 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-06-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 176V/2008 dėl 308235,28 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės M. K.. Vykdymo procese antstolio D.Šidlausko buvo išreikalauti oficialūs duomenys apie skolininkės turtinę bei šeimyninę padėtį, pagal kuriuos buvo nustatyta, skolininkė yra ištekėjusi 1975-11-15, sutuoktinis M. K., nepilnamečių vaikų neturi, VSDFV duomenimis – nedirba, kad skolininkės vardu registruotas automobilis Mitsubishi Colt, kuris 2010-12-20 antstolio patvarkymu buvo areštuotas, skolininkė turi dvi sąskaitas: Nr. 167300010106468035 AB ,,Swedbank“ ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, kurias antstolis 2010-12-30 patvarkymais areštavo, kitokio turto skolininkė neturi. Antstolis taip pat nustatė, kad skolininkės sutuoktinis dirba AB ,,City Service“, gauna darbo užmokestį bei gauna socialinę pašalpą arba pensiją; 2011-05-23 turto arešto aktu 322143,55 Lt sumai buvo areštuotos M. K. gaunamas darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos (b.l. 4-6). Antstolio 2011-05-23 patvarkymu buvo pasiūlyta išieškotojui R. T. CPK 667 str. nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininkei M. K. priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (b.l. 3). Kaip nustatyta byloje, nei skolininkė M. K., nei išieškotojas R. T. skundų dėl antstolio D.Šidlausko veiksmų, atliekant vykdymo veiksmus, pateikę nebuvo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, aptariama CPK norma numato veiksmus, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu yra reikalinga areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: nustatęs, kad skolininkės sutuoktinis dirba, areštavo jo darbo užmokestį ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo. Pagal LR CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas t.y. teismas nustatė apelianto priklausančią turto dalį iš kurio gali būti išieškomas įsiskolinimas, teismas nenustatė, kad gali būti išieškoma iš šeimos turto.

Apeliantas skunde nurodo, kad M. K. prievolė yra asmeninė, todėl išieškojimas negali būti nukreipiamas į apelianto turtą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad iš skolininkės turimo turto ir/ar gaunamų lėšų išieškojimas nėra įmanomas, todėl buvo areštuotas skolininkės sutuoktiniui M. K. mokamas darbo užmokestis ir pasiūlyta išieškotojui nustatyti skolininkei M. K. priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi, pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: nustatęs, kad skolininkės sutuoktinis dirba, areštavo jo darbo užmokestį (apribojo disponavimo juo teise) ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto argumentai, jog M. K. prievolė yra asmeninė, todėl išieškojimas negali būti nukreipiamas į apelianto turtą, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, jog išieškojimas į jo turtą negalimas, kadangi 2009 m. gegužės 21 d. yra sudaryta povedybinė sutartis, kurios 1.6 punktas nurodo, kad pajamos (pinigine ir natūrine forma), gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, įskaitant bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusiojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotų asmenų povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininkės prievolės atsiradimo, t.y. skolininkės M. K. prievolė išieškotojui R. T. atsirado Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-05-27 sprendimo ir jo pagrindu išduoto 2008-06-04 vykdomojo rašto Nr. 176V/2008 dėl 364912,00 Lt skolos išieškojimo iš Marijos K. R. T. ir A. K. naudai pagrindu, skolininkei būnant santuokoje. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) įtvirtinta CK 3.83 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodo, jog vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB Nord v. SL.G ir AG, bylos Nr. 3K-3-493/2006). Apelianto minima povedybinė sutartis neapriboja apelianto atsakomybės iešieškotojui iki povedybinės sutarties atsiradusius įsipareigojimus.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo klausimą, CK ir CPK normų nepažeidė, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.