Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartį, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro E. C. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Raseinių r. sav., teistas 2020 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. 2024 m. sausio 17 d. apie 18:20 val. (duomenys neskelbtini) Raseinių r. sav., gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,90 prom. neblaivumas), konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis kartus abiejų rankų kumščiais į veidą savo šeimos nariui – sugyventinei D. A., padarydamas kaktos sumušimą, poodinę hematomą kairio skruosto srityje, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas D. A. sveikatą.

Dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas

Kaltinamasis E. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2024 m. sausio 17 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Raseinių r. sav., buvo vienas, nes sugyventinė D. A. buvo darbe. Po pietų, kiek buvo valandų nežino, į namus buvo atėjęs draugas ir su juo išgėrė degtinės, kiek išgėrė nežino, gal 0,7 litro talpos butelį. Išgėrus degtinę draugas išėjo namo. Paskui į namus grįžo sugyventinė D. , ji galėjo grįžti apie 18 val. Ji supyko, kad jis yra išgėręs, dėl to jam pradėjo priekaištauti ir taip kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu ji jam su delnu sudavė per galvą vieną kartą, kadangi buvo girtas, tai to smūgio ar fizinio skausmo nepajuto ir jis jai dėl to neturi jokių pretenzijų. Kaip viskas tiksliai įvyko jis nepamena dėl girtumo, tačiau jam atrodo, kad jis ją tik pastūmė. Jis neatsimena ar nuo to pastūmimo ji nugriuvo ar kur atsitrenkė. Nurodė, kad pamena, kad jis išėjo į kiemą ir lyg daugiau nekonfliktavo. Sugyventinė irgi kažkur išėjo, kaip paskui suprato ji buvo išėjusi pas kaimynę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis neatsimena, kad jai būtų sudavęs tiek smūgių į veidą ir dėl to savo kaltės nepripažįsta. Jie namuose buvo vieni, todėl niekas negalės patvirtinti jo parodymų. Su sugyventine D. A. kartu gyvena apie 20 metų, veda bendrą ūkį, turi 1 bendrą sūnų ir ji turi iš kitų santykių dukrą ir sūnų. Visi vaikai jau pilnamečiai ir kartu gyvena tik jų bendras sūnus. Konflikto metu sūnaus namuose nebuvo ir jis jų konflikto nematė. Yra ir anksčiau smurtavęs prieš savo sugyventinę ir užtai buvo gavęs arešto bausmę, kurią atliko. Jis galės laikinai apsistoti pas draugą, kuris gyvena kaimynystėje, adresu Raseinių r., (duomenys neskelbtini) tik namo numerio šiuo metu neatsimena. Jam yra nustatytas plaučių uždegimas, turi vartoti vaistus, kurie yra namuose. Jis prieš tai alkoholio nevartojo nuo Kalėdų, tik sužinojęs diagnozę susinervino ir dėl to išgėrė degtinės (e. b. l. 1 t. 91-94)

Kaltinamasis E. T. apklaustas papildomai parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2024 m. sausio 17 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Raseinių r. sav., buvo vienas, nes sugyventinė D. A. buvo darbe. Po pietų, kiek buvo valandų nežino, į namus buvo atėjęs draugas ir su juo išgėrė degtinės. Išgėrus degtinę draugas išėjo namo. Paskui į namus grįžo sugyventinė D. , ji galėjo grįžti apie 18 val. Netrukus grįžo ir jo draugas su alumi, tačiau sugyventinė tą draugą išvijo iš kiemo ir dėl to pradėjo jie konfliktuoti. Konflikto metu sudavė sugyventinei D. A. į veidą, kiek kartų sudavė nežino, bet sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Tada ji nuėjo pas kaimynę ir iškvietė policijos pareigūnus. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašė savo sugyventinės D. A. Pateiks prie bylos prašymą dėl bylos nutraukimo jiems susitaikius su nukentėjusiąja. (e. b. l. 1 t. 187-190)

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji D. A. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Raseinių r. sav., pas sugyventinį E. T. Gyvenamasis namas priklauso sugyventiniui, su kuriuo gyvena apie 20 metų. Turi du vaikus, sūnų, kuris gyvena kartu su jais ir yra bendras vaikas su sugyventiniu. Kitas sūnus yra iš pirmos santuokos, kuris gyvena užsienyje ir grįžta tik atostogų. 2024 m. sausio 17 d. apie 18:10 val. sūnus E. A. automobiliu parvežė ją į namus. Parėjusi į namus, virtuvės kambaryje už stalo rado sėdintį akivaizdžiai neblaivų sugyventinį E. T., kuris ant stalo buvo pasidėjęs stikliuką, kuriame buvo įpilta alkoholio, o alkoholio butelį rado vėliau padėta virtuvės kambaryje už spintelės tuščią. Tik įėjus į virtuvės kambarį jis jai pradėjo priekaištauti dėl buitinių dalykų, maisto gaminimo, praeities dalykų ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Ji tuo metu virtuvės kambaryje pradėjo gaminti maistą ir pasakė, kad nusiramintų, tačiau jis į pasakymą nekreipė dėmesio ir būdamas šalia pradėjo ją mušti abiejų rankų kumščiais, smūgiavo į veidą, ji tuo metu veidą užsidengė rankomis ir pradėjo nuo sugyventinio E. T. gintis jį atstumdama. Veido srityje pajuto fizinį skausmą ir kaip pradėjo tvinkčioti kairiame skruoste, sudavė ne mažiau kaip šešis kartus. Pavykus atstumti sugyventinį nuo savęs, ji atsidarė šalia esančio kambario duris ir per ten išbėgo į kiemą ir nuėjo pas šalia gyvenančią kaimynę ir paprašė, kad iškviestų policiją, nes mobiliojo ryšio telefonas buvo namuose. Būdama pas kaimynę laukė atvykstant policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams juos pasitiko kieme ir paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis E. T., kuris šiuo metu yra namuose. Nurodė, kad sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, buvo iškeltos baudžiamos bylos. Sugyventinis E. T. niekur nedirba ir nuolatos girtauja, kai būna neblaivus visados elgiasi agresyviai. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Civilinio ieškinio nereikš. Pageidauja, kad sugyventinis būtu iškeldintas iš gyvenamosios vietos ir neieškotų ryšių. Pageidauja, kad būtu pranešta apie jo paleidimą. Patirtą fizinį skausmą dešimtbalėje sistemoje įvertina trimis balais. Kai įvyko konfliktas, tuo metu namuose buvo tik dviese su sugyventiniu. Buvo atvykę GMP medikai, kurie ją apžiūrėjo, ji į gydymo įstaigą atsisakė vykti (e. b. l. 1 t. 9-16).

Liudytoja D. V. parodė, kad 2024 m. sausio mėn. viduryje, tikslios dienos nepamena, vakare, kiek buvo valandų nežino, bet jau buvo tamsu, į namų duris kažkas pasibeldė. Atidariusi duris pamatė savo kaimynę D. A.. Ji paprašė, kad duotų telefoną, nes norėjo pasiskambinti. Ji sakė, kad savo telefoną pametė. Ji paaiškino, kad nori skambinti į policiją, nes sumušė sugyventinis. Ji atrodė susijaudinusi ir sakė, kad skaudą skruostą, kurį skruostą šiuo metu jau nepamena. Akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo, nes iškart atnešė ledo iš šaldiklio ir ji laikė ledą pridėjusi prie skruosto. Per tą laiką ji jau buvo paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. (e. b. l. 1 t. 140-142).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) Raseinių r. sav. esantis gyvenamasis namas. Apžiūros metu nieko nepaimta (e. b. l. 1 t. 9-16).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame nurodoma, kad D. A. pranešė, kad ją sumušė sugyventinis, trenkė kumščiu į veidą (e. b. l. 1 t. 116-118).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios D. A. apžiūra. Kairiajame skruoste matomas patinimas kraujosruva, kaktoje yra patinimas (e. b. l. 1 t. 40-42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G531/2024(02) nurodyta, kad D. A. konstatuotas kaktos sumušimas, poodinė hematoma kairio skruosto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas vietas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024 m. sausio 17 d. ir būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (e. b. l. 1 t. 162-163).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis E. T. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventinei D. A. ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas už analogišką veiką, nebaustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką įstatyme numatytą viešųjų darbų bausmę, kurios terminas ilgesnis už vidurkį (BK 46 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesių laikotarpį (BK 72² straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. T. sumažintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti E. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 17 d. 19:23 val. iki 2024 m. sausio 18 d. 13:40 val., 1 (vieną) parą.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, E. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. T. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.