Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-193/2009

2.4.6.1.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gegužės 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės E. L. ir nuteistojo R. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-23 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal BK 137 str. 3 d. ir jam paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 d. 1 p., 68 str., 75 str. 2 d. 1 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – medžioti 2 metams, bei įpareigojant iki 2009-09-01 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai E. L. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Šiuo nuosprendžiu iš R. B. priteista: Valstybinei ligonių kasai – 10 304,80 Lt gydymo išlaidų, nukentėjusiajai E. L. – 1590,11 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 1000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, valstybei – 23,30 Lt proceso (pašto) išlaidų. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuspręsta R. B. priklausantį ginklą TOZ BM Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo odinį dėklą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Panevėžio apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, o penkis šratus ir tūtelę – perduoti Ginklų Fondui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad R. B. kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. liepos 26 d., apie 23.30 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), baigiantis medžioklei išnarstydamas medžioklinį šautuvą TOZ BM 16x70 Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – medžioklinį šautuvą) automobilio „Isuzu Trooper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent:

pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 XI d. 72 p., kuris numato, kad prieš išlipant iš bokštelio, būtina išimti šovinius iš šautuvo vamzdžių, –

pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 XI d. 64 p., kuris numato, kad medžioklinis šautuvas nešiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Lygiavamzdis ar kombinuotas medžioklinis šautuvas nešiojamas tik perlaužus –

neišėmęs šovinių ir išlipęs iš bokštelio nešė medžioklinį šautuvą su šoviniu lizde, narstė medžioklinį šautuvą su šoviniais lizde nenuleidęs mušamojo mechanizmo, dėl ko įvyko šūvis, o šovinio grankulkės kliudė automobilio „Isuzu Trooper“ galinėje sėdynėje sėdėjusią nukentėjusiąją E. L., padarydamos jai šautinę kairiojo klubakaulio sparno žaizdą, nusitęsiančią į pilvo ertmę, kairės šlaunies bei kairiojo dilbio žaizdas, atvirus skeveldrinius kairiojo klubakaulio sparno, kairio alkūnkaulio lūžius, plonųjų žarnų pažeidimą vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, taip dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. L. sveikatą, ir ją susargdino.

Skunde teigiama, kad jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal tokį kaltinimą, dėl kurio nedavė parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, ir kuris jam nebuvo pareikštas ir žinomas Panevėžio m. apylinkės prokuratūros prokurorės, keitusios kaltinimą bylos eigoje. O būtent, jam nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pranešta, jog jo veiksmuose gali būti požymiai specialaus norminio akto dalies – Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 XI d. 72 p. (BPK 256 str. pažeidimas). Tokiu būdu pakeitus kaltinimą teismo iniciatyva buvo sudaryta situacija, kuri iš esmės pažeidžia jo, kaip kaltinamojo teisės, taip pat rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą jo atžvilgiu, pažeidžiamas proceso šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principai ir suponuoja nepagrįsto, neteisėto nuosprendžio priėmimą (BPK 6 str., 7 str., 369 str. 3 d. principų pažeidimas). Apeliantas teigia, kad jam visiškai neteisėtai ir nepagrįstai inkriminuotas pažeidimas, numatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 XI d. 64 p., kuris numato, kad „medžioklinis šautuvas nešiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Lygiavamzdis kombinuotas medžioklinis šautuvas nešiojamas tik perlaužus“. Nurodo, kad savo medžioklinio šautuvo niekur nesinešiojo – tik nusileido iš bokštelio prie privažiavusio a/m „Isuzu Trooper“, kuris sustojo visiškai šalia bokštelio, ir jo bagažinėje pradėjo ardyti šautuvą. Jo ginkle medžiokliniame šautuve TOZ BM 16x70 Nr. (duomenys neskelbtini), 1962 m. laidos, nėra saugiklio. Be to, jis nėra lygiavamzdis kombinuotas šautuvas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nieku nepagrįstas išvadas dėl minėtų taisyklių 64 p. pažeidimo inkriminavimo jam. Kadangi pirmosios instancijos teismas, neteisingai taikydamas tiek procesines teisės normas, tiek materialinės teisės normas, suponavo situaciją, dėl kurios nepagrįstai konstatuojama, jog jis yra pažeidęs specialiąsias, teisės aktų reglamentuojamas, taisykles, todėl esant priešingai, jo atžvilgiu taikytina kita teisės norma – BK 137 str. 1 d., dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, jam švelnintina bausmė.

Nuteistasis R. B. atsikirtimu į civilinės ieškovės E. L. apeliacinį skundą prašo E. L. apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-02-23 nuosprendžiu priteistas 40 000 Lt žalos atlyginimas ir taip, atsižvelgiant į jo galimybes, savo dydžiu yra aiškiai per didelis. Jis supranta turintis atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, tačiau ji turi būti pagrįsta, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Nurodo, kad dirba UAB „Dyzelita“ autošaltkalviu, jo gaunamas darbo užmokestis – 900 Lt, atskaičius mokesčius jis gauna 751,50 Lt. Kartu su juo bei jos sutuoktine gyvena jų dukra Renata su mažamečiu vaiku, kurie neremiami sutuoktinio bei vaiko tėvo ir yra visiškai materialiai priklausomi nuo jų – tėvų. Butas, kuriame jie visi gyvena, priklauso jo sutuoktinei ir jos broliui lygiomis dalimis pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi jis neturi realių finansinių galimybių padengti užaukštintus nukentėjusiosios finansinius reikalavimus, R. B. prašo E. L. apeliacinį skundą atmesti ir mažinti jam priteistą civilinį ieškinį.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. L. prašė tenkinti jos skundą, dėl nuteistojo skundo paliekant spręsti teismui, nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir atmesti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. L. skundą, prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios E. L. ir nuteistojo R. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies – apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Teisė į nešališką teismą yra vienas pagrindinių asmens teisių užtikrinimo principų. Pagal įstatymo prasmę ir esamą teismų praktiką teismo nešališkumo principo turinį sudaro garantijos, jog bylą nagrinėjantis teismas nėra suinteresuotas bylos baigtimi vienos iš šalių naudai ir dėl to nekyla pagrįstų abejonių. Nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, būtent pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Iš minėtos teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Įstatymas draudžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių nėra perduoti teismui.

BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo taisyklės: kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

Kaltinimo pakeitimo teisme procedūra nustatyta BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse. BPK 256 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti nuteistas pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba pagal faktines aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinime išdėstytųjų, tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytiniam prašymui, apie kurį privalo būti informuotas kaltinamasis ir jo gynėjas. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos skirtos užtikrinti vieną esminių kaltinamojo teisių – teisę į gynybą. Ir jeigu tokiais atvejais kaltinamajam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę, kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma, nes BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių į gynybą apsaugą baudžiamojo proceso metu, nustato, kad kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kad būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai.

BPK 256 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje veika pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, nebuvo perkvalifikuota. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esminis teisės klausimas yra toks: ar R. B. nuteisus pagal teismo suformuluotą naują kaltinimą, kuris skiriasi nuo prokuroro pareikšto kaltinimo, kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis. Atsakant į šį klausimą, t. y. ar, iš esmės pasikeitė faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, reikia analizuoti tas aplinkybes ir padaryti atitinkamas išvadas, ar jos skiriasi, ar ne, o jeigu skiriasi, tai kurios iš jų skiriasi ir ar tie skirtumai yra esminiai.

Iš apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos matyti, kad pirmos instancijos teismas ne tik papildė kaltinimą nauju R. B. nežinomu (jam kaltinime nepareikštu) vienu Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punkto (72) pažeidimu, be jokio pagrindo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodydamas, kad tokiu (72 p.) pažeidimu R. B. buvo kaltinamas, bet ir pakeitė tam tikras kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes kitomis: kaltinamajame akte buvo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas – po medžioklės ir ne medžioklės metu, tuo tarpu teismas nuosprendyje nurodė kitą laiką – baigiantis medžioklei bei papildomai nurodė dar kitas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios R. B. kaltinime (priešingai negu teigiama nuosprendžio nustatomojoje dalyje) nebuvo nurodytos - kad „neišėmęs šovinių ir išlipęs iš bokštelio nešė medžioklinį šautuvą su šoviniu lizde“. Kaip seka iš Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 1 p., šalia kitų dalykų minimos taisyklės nustato ir saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus, t. y. specialias elgesio saugumo taisykles medžioklėje, kurių pažeidimas nagrinėjamoje byloje būtų pagrindu taikyti R. B. BK 137 str. 3 d. nuostatas. R. B. prokuroro suformuluotame pakeistame kaltinime tvirtinama, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė po medžioklės ir ne medžioklės metu, o teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. B. kaltinamas tuo, kad nusikalstamą veiką padarė baigiantis medžioklei, t. y. galiojant specialioms elgesio taisyklėms medžioklėje metu. Taigi, nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo prokuroro pakeistame kaltinime išdėstytųjų, nes teismas savo iniciatyva padidino R. B. nusikalstamos veikos apimtį, pakeitė nusikalstamos veikos padarymo laiką, jos padarymo aplinkybes. Duomenų teisiamojo posėdžio protokole, kad teismas apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę pranešė R. B. nėra. Tuo buvo pažeisti BPK 255, 256 straipsnių reikalavimai ir nepagrįstai suvaržyta R. B. įstatymo jam garantuota teisė į gynybą.

Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, surašydamas R. B. apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, nes vietoj aprašomojoje dalyje privalomų išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, apylinkės teismas nuosprendyje aprašė nusikalstamą veiką, kurią pats suformulavo priimdamas nuosprendį, kaip veiką, kuria R. B. kaltinamas, nors R. B. prokuroro pareikštas pakeistas kaltinimas buvo visiškai kitoks, negu nurodyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Kita vertus, tokia nuosprendžio aprašomosios dalies, kuria aprašyta R. B. veika, formuluotė atitinka BPK 305 str. 3 d. 1 p. nurodytus išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai taikomus reikalavimus ir neatitinka BPK 305 str. 1 d. 1 p. nurodytų apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai taikomų reikalavimų.

Pirmos instancijos teismas, aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, savo iniciatyva pakeisdamas kaltinimą R. B. iš esmės skirtingu pagal faktines aplinkybes nuo prokuroro pareikšto kaltinimo bei surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatitinkantį BPK 305 str. 1 d. reikalavimų, pažeidė BPK 44 str. 5 d., 255, 256 str., 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai rodo, kad nagrinėdamas R. B. baudžiamąją bylą pirmos instancijos teismas buvo šališkas, nes pripažino R. B. kaltu pagal savo iniciatyva suformuluotą didesnės apimties kaltinimą, iš esmės pagal faktines aplinkybes skirtingą nuo prokuroro pareikšto kaltinimo, todėl nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu. Nuosprendis naikintinas BPK 326 str. 1 d. 4 p. pagrindu ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Iš naujo nagrinėjant R. B. baudžiamąją bylą, iš naujo nagrinėtini ir E. L. turtiniai ir neturtiniai reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.