- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- A-1734-502/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00132-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Milda Vainienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo užsieniečiui (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas pratęsti užsieniečiui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – terminą dar 3 (trims) mėnesiams.
2. Užsienietis su teikimu nesutiko, prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino iš dalies ir pratęsė Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės –apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminą 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
4. Teismas nustatė šias aktualias aplinkybes:
4.1. 2023 m. spalio 10 d. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai perdavė Lietuvos Respublikos pareigūnams (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusį (duomenys neskelbtini), kuris vyko autobusu (duomenys neskelbtini), neturėdamas asmens tapatybės dokumentų ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę būti Šengeno valstybėse.
4.2. VSAT 203 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. MD-2203, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalimi Užsienietis buvo apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. spalio 24 d.
4.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 24 d. sprendimu Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2024 m. sausio 24 d., bet ne ilgiau nei bus nustatyta Užsieniečio teisinė padėtis.
4.4. Centras kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl Užsieniečio tapatybės nustatymo.
4.5. 2024 m. sausio 18 d. Užsienietis pateikė paso nuotrauką, kurioje nurodyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini)¸ gimęs (duomenys neskelbtini).
4.6. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 24S26311 priėmė nagrinėti skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Byloje nesant duomenų, kad yra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, konstatuojama, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.
4.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2024 m. vasario 22 d. bet ne ilgiau nei bus nustatyta Užsieniečio teisinė padėtis ir jis išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
4.8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 23 d. sprendimu pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar įgalioto asmens leidimo – taikymo terminas 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose, 5 dalies 1–4 punktuose, nes Užsienietis neturi tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl būtina nustatyti jo tapatybę, nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Užsieniečio prieglobsčio prašymas buvo pateiktas praėjus daugiau trims mėnesiams nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, nes jis turėjo galimybę pateikti tokį prašymą anksčiau. Įvertinus tai, kad Užsienietis teikė klaidinančių informaciją apie save, nes prisistatė kito asmens vardu ir pavarde, ir tik 2024 m. sausio mėn. pateikė savo paso nuotrauką, tokie Užsieniečio veiksmai negali būti vertinami kaip bendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis.
6. Teismo vertinimu, Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti jo teisinę padėtį ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, todėl Teikimas buvo tenkintas ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas pratęstas 3 (trims) mėnesiams.
III.
7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą, Teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
8. Užsienietis apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Užsienietis pažymi, kad jam alternatyvi sulaikymui priemonė buvo paskirta remiantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 punktais, tačiau šios nuostatos nėra taikomos sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo (alternatyvios sulaikymui priemonės).
8.2. Nors teismas sprendė, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo tapatybę, tačiau Užsienietis 2024 m. sausio 18 d. pateikė savo paso nuotrauką, siekdamas bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis.
8.3. Užsienietis yra apgyvendintas sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš jo į bendrą Centro teritoriją jam nėra suteikiama teisė išeiti. Užsienietis, remdamasis, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pažymi, kad tokios sąlygos yra prilyginamos sulaikymui. Taigi, Užsienietis yra sulaikytas nuo 2023 m. spalio 11 d., t. y. daugiau, nei 6 mėnesius.
8.4. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, pateikęs paso kopiją siekdamas bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis dėl tapatybės nustatymo, teismo sprendime nenustatyta duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju nėra kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas. Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
9. Pareiškėjas Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka.
10. Centras pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga ir proporcinga. Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip pažeisdamas Europos Sąjungos teisės normas ir Lietuvos įstatymus, prisistatydavo skirtingais vardais, todėl tikėtina, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvoje siekdamas įgyti laisvą judėjimą bei išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Taip pat nėra duomenų apie Užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitokius ryšius su Lietuvos Respublika. Užsienietis gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties. Užsieniečio laisvės apribojimo priemonė yra proporcinga, siekiant išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Neribojant užsieniečio judėjimo laisvės kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.
10.2. Užsienietis nepagrįstai teigia, kad pasikeitus jo teisinei padėčiai, Sprendimas tapo nepagrįstu. Užsienietis sulaikytas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–3 punktais bei 5 dalies 1 punktu. Pareiškėjas pažymi, kad Užsienietis piktybiškai nebendradarbiauja nustatant jo tapatybę, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai suprato, jog jo atžvilgiu yra pradėta grąžinimo procedūra. Užsienietis pateikė paso kopiją, tačiau ši kopija nepatvirtina asmens tapatybės.
10.3. Asmenys, kuriems, kaip Užsieniečiui, taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, turi daugiau laisvių, nei sulaikyti asmenys. Užsienietis gali nevaržomai judėti bendrabučiui priklausančioje teritorijoje, naudotis savo mobiliuoju telefonu, naudotos sporto aikštele ir sale, lankytis bibliotekoje, naudotis poilsio kambariu. Taip pat jam visapusiškai suteikiamos socialinės, psichologinės ir medicininės paslaugos. Negalima teigti, kad Užsieniečio judėjimo laisvė yra visiškai atimta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino Centro Teikimą bei pratęsė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminą 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teisėtumas ir pagrįstumas.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas pratęsti Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, siekiant priimti ir įgyvendinti sprendimą prieglobsčio procedūroje.
13. Užsienietis apeliaciniame skunde, akcentuodamas, kad byloje nėra duomenų, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, ar kad keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, o jam taikoma judėjimo apribojimo priemonė prilygsta sulaikymui, teigia, jog yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
16. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.).; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.). Pagal to paties straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).
17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 104¹⁹ straipsnio 2¹ dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.
18. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos šios alternatyvios priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).
19. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; ir kt.).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką bei bandė iš jos išvykti, prisistatinėdavo skirtingais vardais, Užsienietis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, neapribojus jo laisvės judėti, jis gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, nesulaukus galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje. Užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro prielaidų teismui kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Be to, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra siejama su galimybe išvykti iš Centro teritorijos, gavus Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, todėl vertintina kaip proporcinga bei būtina.
21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Užsieniečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.