- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 2A-1811-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08014-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- BAB banko SNORAS
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BAB banko SNORAS ieškinį atsakovei A. D. dėl likusių mokėjimų, delspinigių, metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas BAB bankas SNORAS (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. D. (toliau - Atsakovė) 8 319, 84 Lt likusių mokėjimų, 3 764, 80 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškinyje nurodyta, kad Ieškovas, remdamasis su Atsakove 2007 m. spalio 15 d. sudaryta Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartimi Nr. SL071002K990011 (toliau - Sutartis) suteikė Atsakovei kreditą su sąlyga, kad Atsakovė laiku grąžins panaudoto kredito sumą kas mėnesį (įmokos mokėjimo dieną) mokėdama Sutartyje nustatytas įmokas, palūkanas ir kitus įkainiuose numatytus mokesčius. Laiku nesumokėjusi eilinės įmokos ar kito mokėjimo, Atsakovė įsipareigojo mokėti Ieškovui delspinigius pagal Sutartį nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Savo prievolės Atsakovė tinkamai nevykdė.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į Ieškovo ieškinį su juo nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartimi G. D. (jos sutuoktinio) įmonei buvo iškelta bankroto byla. G. D., kaip individualios įmonės savininkas, buvo įtrauktas į bylą bendraatsakoviu, kreditorių reikalavimams užtikrinti areštuotas turtas priklausantis G. D. ir A. D.. Taip pat, kadangi bankroto byla buvo iškelta neribotos atsakomybės juridiniam asmeniui, pagal pareikštus reikalavimus bankroto byloje buvo patvirtinti tiek G. D. įmonės, tiek įmonininkų (G. D. ir A. D.) kreditorių finansiniai reikalavimai. Atsakovė pažymėjo, kad G. D. įmonės bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi yra patvirtintas BAB Snoras kreditorinis reikalavimas, kylantis iš Ieškovo ieškinyje nurodytos pirkimo išsimokėtinai sutarties Nr. SL071002K990011, ir pateiktas tvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pagal Ieškovo pareikštą reikalavimą bankroto byloje. Tokiu būdu, Ieškovas yra kreditorius G. D. IĮ bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš Atsakovės Ieškovo naudai 12 084, 64 Lt įsiskolinimą su delspinigiais, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 12 084, 64 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas nustatė, kad šalys 2007 m. spalio 15 d. pasirašė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele Sutartį, pagal kurią Atsakovei buvo suteiktas 11 191, 63 Lt kreditas, kredito limitas – 10 000 Lt. Atsakovė sutartimi įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Ieškovas raštu įspėjo Atsakovę dėl paskolos sutarties nevykdymo. Atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, Ieškovas siuntė Atsakovei įspėjimą dėl įsipareigojimų nevykdymo bei įspėjo, kad nepadengus susidariusių įsiskolinimų, sutartis bus nutraukta. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas tenkino Ieškovo reikalavimą priteisti iš Atsakovės 12 084, 64 Lt (8 319, 84 Lt + 3 764, 80 Lt) įsiskolinimą su delspinigiais (CK 6.71 straipsnis, 6.874 straipsnis, 6.889 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju Ieškovas pareiškė ieškinį, susijusį su vartotojo teisėmis ir ginčas kyla iš vartojimo sandorio, todėl turėtų būti taikomos vartojimą reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai specialūs vartotojo teisių apsaugos mechanizmai, tarp jų teismo pareiga ex officio vertinti sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams. Teismo manymu, 6 procentų metinių palūkanų dydis už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikytinas neatitinkančiu kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningas. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas iš dalies tenkino Ieškovo reikalavimą priteisti iš Atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Ieškovui iš Atsakovo priteisiant 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad imperatyvios įstatymo normos nedraudžia Ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu Atsakovei, nes būtent pastaroji pasirašė 2007 m. spalio 15 d. Sutartį ir yra atsakinga Ieškovui. Kitą vertus, teisinis reglamentavimas nedraudžia kreditoriui kelti reikalavimą Ieškovės sutuoktinio įmonei, ir šios bylos nėra tapačios. Ieškovas neturi jokių duomenų apie paskolintų lėšų panaudojimą būtent G. D. IĮ veikloje, nes, Ieškovo duomenimis, paskolinti pinigai buvo Atsakovės išgryninti bankomate. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu kaip Ieškovas, taip ir Atsakovė teigė, kad G. D. IĮ bankroto byloje kreditoriaus BAB banko SNORAS 15 194, 79 Lt kreditorinis reikalavimas, susidedantis iš 8 319, 84 Lt negrąžinto kredito sumos su palūkanomis bei 6 874, 95 Lt delspinigių, nebuvo sumokėtas, ginčo dėl šios aplinkybės nėra, taigi, yra pagrindas šioje civilinėje byloje priteisti 8 319, 84 Lt negrąžinto kredito sumos su palūkanomis bei delspinigius, kurių dydis Ieškovo sumažintas iki 3 764, 80 Lt iš Atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu Atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas BAB banko Snoras ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2010 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinus Ieškovo kreditorinius reikalavimus, kilusius iš Sutarties, Ieškovas jau realizavo savo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių, todėl antrą kartą prisiteisti objektą, kuris bus išieškomas ir per bankroto procedūras, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė taip pat teigia, kad Ieškovo reikalavimo dalykas ir reikalavimo pagrindas šioje ir bankroto bylose yra tapatūs, t. y. dalyku yra negrąžinta pagal Sutartį pinigų suma ir delspinigiai, o reikalavimo pagrindas yra ta pati Sutartis. Taip pat akivaizdu, kad Ieškovo pareikštas reikalavimas bankroto byloje yra pareikštas ne tik įmonei, bet ir jos savininkams, nes jie abu yra atsakingi už jos prievoles. Anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad sutampa ne tik nagrinėjamos bylos ir bankroto byloje Ieškovo pareikšto reikalavimo dalykas ir pagrindas, bet ir šalys. Anot Atsakovės, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį. Nurodė, kad šios bylos baigtimi yra suinteresuota G. D. IĮ, kurios interesams atstovauja bankroto administratorius. Šios bylos baigtis gali būti pagrindas patikslinti kreditorių sąrašą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Ieškovas prašė palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad Sutartis buvo sudaroma asmeniškai su Atsakove. Pažymėjo, kad Atsakovė su bankrutuojančia įmone yra susijusi tiek, kiek įmonės ir įmonės savininko turtas nėra atskirtas, todėl iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei ir neužtenkant įmonės turto, kreditoriniai reikalavimai būtų tenkinami iš viso įmonės savininko turto, įskaitant ir bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą. Ieškovas pažymi, kad teismo nutartimi patvirtintas kreditorinis reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje yra procesinis teismo sprendimas, priimtas dėl Ieškovo ir individualios įmonės, kuri bankroto byloje yra atsakovas. Pati Atsakovė bankroto byloje nėra atsakovė. Tai reiškia, kad kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau šalys bankroto byloje ir nagrinėjamoje byloje yra skirtingos. Bankroto byloje teisminio nagrinėjimo objektas yra finansinio įsipareigojimo įtraukimas į bankrutuojančios individualios įmonės turto balansą, o nagrinėjamoje byloje reiškiamas ieškinys Atsakovei pagal Sutartį kaip fiziniam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Byloje nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl sutartinės prievolės pagal 2007 m. spalio 15 d. naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį nevykdymo (b. l. 3-4). Sutarties šalimis yra Ieškovas ir Atsakovė, kaip fizinis asmuo, kuriai buvo suteiktas 10 000 Lt kredito limitas (b. l. 3). Atsakovei nevykdant prievolių pagal Sutartį ir Atsakovės sutuoktinio individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, Ieškovas kreipėsi į bankrutuojančios G. D. IĮ bankroto administratorių su prašymu jį įtraukti į įmonės kreditorių sąrašą (b. l. 22-23). Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi Ieškovas su 15 194, 79 Lt kreditoriniu reikalavimu buvo įtrauktas į bankrutuojančios G. D. IĮ trečios eilės kreditorių sąrašą (b. l. 21).
Atsakovė ginčija Ieškovo teisę inicijuoti nagrinėjamą bylą, kadangi, anot jos, patvirtinus Ieškovo kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, Ieškovas realizavo savo teisę ginti pažeistas teises, kilusias iš Sutarties. Apeliacinės instancijos teismas su tokia Atsakovės nuomone nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009 yra nurodęs, kad tuo atveju kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, šios įmonės dalyvio (ne įmonės) kreditoriui negavus įmonės savininko prievolės įvykdymo ir nesant kitų Civiliniame kodekse nustatytų prievolių pabaigos pagrindų, nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinio asmens prievolė kreditoriui yra pasibaigusi. Esant tokiam kasacinio teismo išaiškinimui, darytina išvada, jog fizinio asmens prievolė savaime dėl fizinio asmens personalinės įmonės bankroto nepasibaigia, o ieškovo reikalavimo teisė iš atsakovo pagal sutartį išlieka.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bankrutuojančios G. D. IĮ savininku yra Atsakovės sutuoktinis (b. l. 19-20). Ieškovo reikalavimo individualios įmonės bankroto byloje patvirtinimas buvo nulemtas individualios įmonės specifiniu statusu, kuomet individualios įmonės savininkas (Atsakovės sutuoktinis) subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas Atsakovės sutuoktiniui priklauso dalis bendrosios jungtinės nuosavybės, dėl ko įmonės bankrotas gali įtakoti Atsakovės turtinę padėtį, Ieškovui kaip Atsakovės kreditoriui suteikiama teisė patvirtinti kreditorinius reikalavimus individualios įmonės bankroto byloje. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad Atsakovės prievolė Ieškovui pasibaigė. Bendrieji prievolių pasibaigimo pagrindai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IX skyriaus pirmajame skirsnyje. Prievolės pabaiga yra paskutinė prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. CK normų nenustatyta, kad fizinio asmens prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis yra fizinio asmens sutuoktinis. Taigi, Atsakovės prievolė Ieškovui negali pasibaigti dėl G. D. IĮ bankroto. Byloje taip pat nėra duomenų apie Ieškovo reikalavimo patenkinimą bankroto byloje, todėl pagrindo teigti, jog Atsakovė yra laisva nuo iš Sutarties kilusios pareigos Ieškovui, nėra.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su Atsakove, jog Ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus reikalavimui, patvirtintam G. D. IĮ bankroto byloje. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.
Nagrinėjamoje byloje prievolės šalys yra Ieškovas ir Atsakovė, kaip fizinis asmuo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, šios bylos specifiškumas pasireiškė tuo, kad Atsakovė (skolininkė pagal prievolę) yra individualios įmonės, kuriai buvo iškelta bankroto byla, savininko sutuoktinė. Bankroto byla – tai yra teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Pripažintina, kad ir bankroto ir nagrinėjamoje byloje Ieškovas kelia reikalavimą remdamasis ta pačia Sutartimi ir jos neįvykdymo aplinkybėmis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas Ieškovo finansinis reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje, yra procesinis teismo sprendimas, priimtas dėl Ieškovo ir individualios Atsakovės sutuoktinio įmonės. Taigi, bankroto byloje priimta nutartis patvirtinti Ieškovo finansinį reikalavimą yra priimta dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir nagrinėjamoje byloje, tačiau ne tarp tų pačių šalių, vertinant tai prievolinių teisinių santykių aspektu. Bankroto byloje teisminio nagrinėjimo objektas yra fizinio asmens (įmonės savininko ir jo sutuoktinės) skolos įtraukimas į bankrutuojančios įmonės turto balansą, t. y. materialinis teisinis santykis tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės įmonės. Nagrinėjamu gi atveju reiškiamas ieškinys Atsakovei (skolininkei pagal Sutartį), kaip fiziniam asmeniui, kuris nėra įvykdęs sutartinių įsipareigojimų.
Esant anksčiau išdėstytiems motyvams konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.