Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-1373-716/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-17
Bylos Nr.
T-1373-716/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42897-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nuteistasis
U. B.
Advokatai
Virginija Balčiūnienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1373-716/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42897-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.12 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Evelinai Verbickaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovei A. Z.,gynėjai advokatei Virginijai Balčiūnienei,nuteistajam U. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo gynėjos prašymą ir Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu U. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį U. B. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Laisvės apribojimo bausmės pabaiga 2023 m. spalio 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 4 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau ir – Vilniaus skyrius) teikimas Nr. T-1373-716/2023, kuriuo siūloma nuteistajam U. B. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 22 straipsnis 1 dalies 2 punkto nuostatomis, probacijos tarnyba turi teisę kontroliuoti nuteistajam teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymųsi – vykdymą ir laikymąsi elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau nuteistasis atsiako, kad jam aukščiau minėto teismo paskirto įpareigojimo vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis, todėl toks U. B. atsisakymas (arba nesutikimas), kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 5 d. gautas nuteistojo U. B. gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės teikimas Nr. T-1391-716/2023, kuriuo prašoma patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. baudžiamąjį įsakymą, nurodant, kad U. B. intensyvi priežiūra netaikoma. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus skyrius U. B. informavo, kad jis privalo atvykti į Vilniaus skyrių, nes jam bus uždėta „apykojė“. Vilniaus skyriuje U. B. buvo paaiškinta, kad neatsižvelgiant į tai, jog teismas nenurodė, jog turi būti taikoma intensyvi priežiūra, pasikeitus įstatymui nuteistajam bus dedama „apykojė“. Elektroninio stebėjimo priemonė sukeltų U. B. papildomus suvaržymus, kadangi nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, kuriems stengiasi rodyti autoritetingą elgesį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi teikimas Nr. Nr. T-1373-716/2023 ir teikimas Nr. T-1391-716/2023 buvo sujungti, paliekant sujungtai bylai Nr. T-1373-716/2023.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas ir prašymas netenkintini.

BVK 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba, be šio kodekso 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę: nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis (aktuali įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.).

Lietuvos probacijos tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-106 „Dėl Reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir - PTĮ) 4.3 punktas leidžia naudoti elektroninio stebėjimo priemones nuteistiesiems laisvės apribojimu, kuriems įpareigojimas būti namuose paskirtas vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, – pirmus 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, šį terminą skaičiuojant nuo elektroninio stebėjimo įtaiso faktinio uždėjimo.

BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

BVK 21 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas ar netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tai, ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Iš Vilniaus skyriaus teikimo ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad U. B. elgesį Vilniaus skyrius kontroliuoja nuo 2023 m. birželio 6 d. Nuteistasis 2023 m. birželio 21 d. buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka, teismo skirtais įpareigojimais bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, asmeniui buvo sudarytas priežiūros planas (asmens b. l. 9-20). U. B. yra dirbantis, todėl tinkamai vykdo teismo skirtą įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (asmens b. l. 9). Duomenų apie nuteistojo netinkamą kito teismo paskirto įpareigojimo laikymąsi būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi nėra. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, priežiūros laikotarpiu U. B. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo (asmens b. l. 16), asmuo nebuvo baustas ir administracine tvarka (asmens b. l. 16).

Probacijos tarnyba vadovaudamasi BVK 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir PTĮ 4.3 punktu nutarė kontroliuoti U. B. teismo paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi nėra elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nuteistasis U. B. su tuo nesutiko, pateikdamas paaiškinimą išdėstė motyvus ir nurodė, kad teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi vykdo besąlygiškai, skirto įpareigojimo nėra ir nebuvo pažeidęs, neprieštarauja, kad būtų tikrinamas atvykstant pareigūnams į namus, o ir pats gali nuvykti į Probacijos tarnybą pasirodyti (asmens b. l. 22).

Teisme U. B. parodė, kad byloje prisipažino kaltu, turėjo galimybę bausmę rinktis, pasirinko laisvės apribojimo bausmę. Tuomet nežinojo, kad jam gali būti dedama apykoja. Po susitikimo su Probacijos tarnybos atstovais dėl to nustebo, to nesitikėjo. Domėjausi, ar jam tai privaloma. Paskambinus prokurorei ši patikino, kad ji tokios bausmės neteikė. Jis bausmės nevengia, nuo gegužės mėnesio vykdo įpareigojimą būti namuose, planuoju laiką taip, kad būti namuose nustatytu laiku. Jis yra dirbantis, yra logistikos vadovas. Apykojos atsisakė, nes jam tai didelis nepatogumas. Ją supranta kaip visiškai kitą bausmę. Jeigu apykoją skirtų tik nakčiai –būtų nepatogu, bet su tuo sutiktų.

Teismas pažymi, kad priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. baudžiamajame įsakyme U. B. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, dėl ko nuolatinė nuteistojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis šiuo atveju nėra galima. Iš priimto teismo 2023 m. gegužės 8 d. baudžiamojo įsakymo turinio ir surašytos rezoliucinės dalies intensyvios priežiūros neskyrimas yra aiškus ir suprantamas, intensyvios priežiūros nuteistajam nevykdo ir bausmės vykdymą prižiūrinti bei kontroliuojantis Probacijos tarnyba. Dėl to tenkinti advokatės Virginijos Balčiūnienės prašymo tikslinti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra pagrindo.

Visgi, nuo 2023 m. gegužės 5 d. įsigaliojusi BVK 22 straipsnio redakcija ir 2023 m. balandžio 25 d. priimtas minėtas Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos direktoriaus įsakymas (4.3 punktas) suteikia teisę probacijos pareigūnams naudoti elektroninio stebėjimo priemones kontroliuojant nuteistiesiems paskirtą laisvės apribojimo bausmės įpareigojimą būti namuose laiku, kurį nustato teismas. Tokiu atveju elektroninių stebėjimo priemonių naudojimas neturėtų trukti ilgiau nei 3 mėnesius. Bausmių vykdymo kodeksas taip pat suteikia teisę Probacijos tarnybos pareigūnams kontroliuoti nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Tokiu būdu, nuteistojo gynėjos motyvai, kad nuteistojo kontroliavimas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis būtų perteklinė ir neproporcingai griežta priemonė nėra pagrįsti.

Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas numato teisę Probacijos tarnybai naudoti elektroninių stebėjimo priemones kontroliuoti laisvės apribojimu nuteistiems asmenims skirtų įpareigojimų draudimų vykdymą, kuriems nėra paskirta intensyvi priežiūra (BVK 22 str. 1 d. 2 p.). Ši teisė neturėtų kiekvienu atveju virsti prievole skirti nuteistiesiems elektroninio stebėjimo priemonių dėvėjimą. Dėl to ir vengimas vykdyti laisvės apribojimo bausmę negali būti pripažįstamas vien formaliais pagrindais tam prilyginant nuteistojo atsisakymą arba nesutikimą jo įpareigojimų ar draudimų kontrolę vykdyti elektroninio stebėjimo ir (ar) specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Bausmės vengimui būtinas akivaizdus neteisėtas nuteistojo elgesys ir piktybinė valia nevykdyti laisvės apribojimo bausmės turinio.

Nagrinėjant teikimą šiuo atveju teismas nustatė tik vieną iš elementų – formaliai neteisėtą nuteistojo elgesį – dėl jam skirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo. U. B. nesutikdamas, kad jam paskirto įpareigojimo būti nustatytu laiku namuose vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo techninėmis priemonėmis tokiu būdu vengė vykdyti bausmės turinį visa apimtimi. Tai, kad apie tokį nuteistajam nuo 2023 m. gegužės 5 d. galimą taikyti bausmės turinį U. B. nežinojo, nuteistojo nuo atsakomybės neatleidžia. Vertindamas vengimą vykdyti bausmę teismas kartu atsižvelgia į tai, kad nuteistasis iš esmės neatsisako ir vykdo teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pažeidimų dėl šio įpareigojimo netinkamo vykdymo nenustatyta. Be to, U. B. tinkamai vykdo ir nepažeidė teismo skirto įpareigojimo dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad atsisakymas būti kontroliuojamam elektroninio stebėjimo techninėmis priemonėmis yra tik formalus, nes jis susijęs tik su nuteistojo atsisakymu dėvėti apykoją, o ne su techninių priemonių panaudojimu apskritai. Teisme nuteistasis sutiko, kad jo elgesys būti kontroliuojamas tik naktimis, tiek teoriškai, tiek praktiškai tai yra įmanoma. Tokiu būdu įvertinęs visumą aplinkybių, naujas įstatymo nuostatas ir jų taikymą nuteistajam, teismas pripažįsta, kad nuteistasis neapdarė tokio turinio pažeidimų, dėl kurių jo elgesys turėtų būti vertinamas kaip vengimas vykdyti laisvės apribojimo bausmę. Dėl to nėra pagrindo tenkinti Probacijos tarnybos prašymo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, net ir nustačius bei pripažįstant U. B. neteisėtą elgesį dėl atsisakymo, kad jam paskirto įpareigojimo būti nustatytu laiku namuose vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo techninėmis priemonėmis. Šiuo atveju BVK 21 straipsnio 7 dalyje numatytų nuostatų pagrindu bausmės pakeitimas būtų akivaizdžiai formalus įstatymo taikymas, neatitinkantis baudžiamojoje teisėje privalomų teisingumo ir proporcingumo principų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu

nutarė:

atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Netenkinti gynėjos prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. baudžiamojo įsakymo patikslinimo nurodant, kad U. B. skirta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas