- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2006-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-501/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Jonas Algimantas Venckus
- Advokatai
- Antanas Danielius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 3 d. ir nubaustas 100 MGL (12 500 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 24 d., apie 15.10 val., veikdamas bendrininkų grupėje su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įrankiu, skirtu automobilių spynelių sugadinimui, sugadinant automobilio „Man 18.232“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, šį automobilį užvedus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą- UAB „Požeminių linijų statyba“ priklausantį automobilį „Man 18.232“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį Kaune, Aukštaičių g. 52, kurio vertė 58 650 Lt, su priekaba „Mueller T-2“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 12 045 Lt, o pagrobto turto bendra vertė 70 695 Lt, o taip pat pagrobė automobilyje buvusius nukentėjusiojo D. G. daiktus: juodos spalvos krepšį, neturintį materialinės vertės, 20 Lt vertės piniginę su pinigais, sumoje 150 Lt, bei D. G. vardu išduotus dokumentus - vairuotojo pažymėjimą, traktorininko pažymėjimą, darbo pažymėjimą, automobilio „Citroen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažintos A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir, pritaikius BK 62 str. 2 d. 1 p., paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė, bei už A. K. padarytą veiką pagal BK 178 str. 3 d. paskirti trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šis nuosprendis naikintinas.
Apeliantė nurodo, kad pagal BK 62 str. 2 d. 1 p. teismas gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę tik tuomet, kai yra ne mažiau nei dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti.
Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant teisėsaugos institucijoms parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytai lengvinančiai aplinkybei konstatuoti neužtenka, kad kaltininkas teisiamajame posėdyje formaliai prisipažintų esąs kaltas. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti jo parodymų visumą, nustatyti, ar kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių. Apeliantė nurodo, kad A. K. iš esmės pripažino tik akivaizdžius faktus – automobilio vairavimo bei daiktų, kurie buvo rasti pagrobtame automobilyje – racijos ir laužimosi įrankio, kuriuo bandė atsikratyti policijos automobilyje, turėjimo faktą. Tokių aplinkybių pripažinimas, apeliantės nuomone, laikytinas ne nuoširdžiu ir savanorišku prisipažinimu, o aplinkybių paaiškinimu, parodymų davimu dėl byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, ir tai negali būti vertinama kaip A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pašalino padarytą žalą. Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, žalos faktas nustatytas nebuvo. Byloje esančiame UAB „Požeminių linijų statyba“ direktoriaus A. M. 2005 m. lapkričio 25 d. rašte nurodyta, jog civilinis ieškinys nereiškiamas, kadangi automobilis ir tralas surasti. Apklaustas UAB „Požeminių linijų statyba“ technikos direktorius civilinio ieškinio taip pat nepareiškė. Nukentėjusiuoju pripažintas D. G. , parodęs, kad, suradus pagrobtąjį automobilį, visus daiktus jis atgavo, civilinio ieškinio taip pat nepareiškė. Kadangi žalos padarymo faktas nustatytas nebuvo, apeliantės manymu, negalima ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savanoriškas padarytos žalos atlyginimas ir pašalinimas. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad, policijos pareigūnams sulaikius A. K. , jo pagrobtos materialinės vertybės – automobilis „Man 18.232“ bei jame buvę D. G. daiktai – buvo grąžinti jų savininkams, ir toks pagrobtų daiktų grąžinimas jų savininkams nėra savanoriškas turtinės žalos atlyginimas.
Taigi, apeliantės nuomone, nesant lengvinančių aplinkybių, A. K. bausmė skirtina vadovaujantis BK 41 str., 54 str. nustatytomis bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus apibrėžiančiomis taisyklėmis, įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką (BK 178 str. 3 d.), sankcijos ribose.
Nuteistasis A. K. atsikirtime į prokurorės apeliacinį skundą nurodo, kad prokurorės apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Ji nepagrįstai ginčija teismo pripažintą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis nurodė visas jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir negali nurodyti to, kas jam nėra žinoma. Taip pat nurodo, kad jo vaidmuo buvo antraeilis, šio nusikaltimo tikslų, motyvų ir masto jis nežinojo.
Nuteistasis nurodo, kad abu jo tėvai yra II grupės invalidai, serga sunkiomis ligomis; jis pats yra paskirtas visiškai neįgalios G. G. , kuri yra I grupės invalidė, rūpintoju; jo vaiko besilaukianti draugė gulėjo ligoninėje, o šiuo metu gydosi namuose, jai skirtas lovos režimas; šeimos materialinė padėtis yra sunki. Nuteistasis mano, kad teismas, tinkamai individualizavęs bausmę, pagrįstai jo atžvilgiu taikė BK 62 str. ir paskyrė pakankamai didelę 12 500 Lt baudą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo A. K. gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir kvalifikavo nuteistojo A. K. nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 3 d., ko apeliaciniame skunde neginčija ir prokurorė. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo D. G. , liudytojų, paties nuteistojo A. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, automobilio apžiūros protokolu, daiktų pateikimo bei apžiūros protokolais, specialisto išvada ir kitais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.
Tačiau, kolegijos nuomone, apygardos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir, nepagrįstai pritaikęs BK 62 str. 2 d.1 p. ir 3 d. 3 p., nuteistajam A. K. paskyrė švelnesnę bausmės rūšį, negu BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Prokurorė skunde nurodė, kad apygardos teismas nepagrįstai nuosprendyje pripažino dvi A.K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes: tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, bei tai, kad jis pašalino padarytą žalą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino visas jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jis parodė, kad vairuoti sunkvežimį autostrada link Klaipėdos jo paprašė pažįstamas, vardu Rimas, ir jis sutiko, nes nežinojo, kad automobilis vogtas. Nuvykęs kartu su Rimu prie minėto sunkvežimio, kurio variklis jau buvo užvestas, o durelės atrakintos, į jį įsėdo ir jį vairavo apie 50 km, kol jį sustabdė policija. Įtarimas, kad automobilis vogtas, jam kilo įsėdus į automobilį, nes užvedimo spynelėje nebuvo raktelių. Kodėl juo važiavo, paaiškinti negali, tačiau nuoširdžiai gailisi, kad vairavo vogtą automobilį (t. 1, b. l. 118-120; t. 2, b. l. 34-36). Šie jo parodymai neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Todėl, kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai pripažino A. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi.
Kita vertus, pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. lengvinančia aplinkybe gali būti pripažintas toks žalos pašalinimas, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygino iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. K. buvo sulaikytas, vairuojant pagrobtą UAB „Požeminių linijų statyba“ pagal lizingo sutartį (t. 1, b. l. 25-26) valdomą ir naudojamą sunkvežimį „Man18.232“, kuris tą pačią dieną buvo grąžintas UAB „Požeminių linijų statyba“ darbuotojui V. J. bei bendrovės technikos direktoriui R. S. (t. 1, b. l. 36-37). Nukentėjusiajam D. G. taip pat grąžinti daiktai, buvę minėtame automobilyje jo pagrobimo metu. Toks pagrobtų daiktų grąžinimas jų savininkams nelaikomas savanorišku žalos pašalinimu ir negali būti pripažintas A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, byloje civilinių ieškinių pareikšta nebuvo, pats teismas nuosprendyje nurodė, kad pagrobtas turtas buvo grąžintas jų savininkams ir jokia žala padaryta nebuvo. Taigi teismas nepagrįstai A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino padarytos žalos pašalinimą.
BK 62 str. 2 d. 1 p. numato, kad tuomet, kai kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, tik tuo atveju, kai yra ne mažiau nei dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala. Šiuo atveju yra tik viena A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 2 p.), kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl nėra įstatyminio pagrindo A. K. atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatas bei skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numato BK 178 str. 3 d. Bausmė jam skirtina, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 41 str. ir 54 str.
Teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika, nors ir priskiriama prie sunkių nusikaltimų, sunkių padarinių nesukėlė (žala nepadaryta, pagrobtas turtas grąžintas), jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, jis teisiamas pirmą kartą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas patenkinamai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad A.K. išlaiko sunkius ligonius – savo motina II grupės invalidę I. K. ir tėvą E. K. , netekusį 80 procentų darbingumo, yra paskirtas I grupės invalidės G. G. rūpintoju (t. 1, b. l. 171-192; t. 2, b. l. 24-30), o iš A. K. apeliaciniam teismui pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad jo vaiko besilaukianti draugė (t. 2, b. l. 45-46) yra sunkios būklės.
Todėl, kolegijos manymu, įvertinus visas minėtas aplinkybes, A. K. skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, t. y. baudžiamojo įstatymo straipsnyje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės minimumui artima laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savanoriškas padarytos žalos pašalinimas, ir pritaikytas Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p.
A. K. , nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.