- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- 1A-82-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42073-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- D. K., L. B.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos (3 metų ir 11 mėnesių) ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (ketveri) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio kaltinamosios sulaikymo momento.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 13 d., 18.30 val., iki 2018 m. rugsėjo 14 d., 14 val.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas L. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. K. nuteista už tai, kad ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 16.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), už 30 Eur (trisdešimt eurų) pardavė L. B. tris maišelius su 0,375 g psichotropine medžiaga – metamfetaminu, likusią dalį – 0,038 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), vienkartiniame švirkšte, tačiau šios psichotropinės medžiagos nepardavė, nes ją 2018 m. rugsėjo 13 d., nuo 19 val. iki 20 val., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistosios D. K. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti ir D. K., vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atleisti nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos. Netenkinus šio prašymo, prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, D. K. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti baudą, kurią subendrinus su 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.
2.1. Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiąsias teisės normas ir paskyrė D. K. neteisingą bausmę. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga, paskirtos bausmės atlikimas gali tapti prieštaraujančiu nurodytam draudimui. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis).
2.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo jo ginamajai, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino ginamosios sveikatos būklę, gydymo eigą ir taikomą gydymą. Taip pat visiškai nesiaiškino, ar pagal savo sveikatos būklę D. K. turėtų galimybę atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar laisvės atėmimo vietoje jai būtų užtikrintas jos sveikatos būklę atitinkantis gydymas. Pažymima, kad nuteistajai yra konstatuota sunki onkologinė liga, gyvybiškai svarbiuose organuose buvo aptikti susiformavę ar dar besiformuojantys navikai. D. K. intensyviai taikomas chemoterapijos kursas, po kurio jos sveikatos būklė itin pablogėja. Taip pat D. K. lanko dienos stacionarą, jai nuolatos yra atliekami įvairūs tyrimai, o sveikatos būklė sistemingai blogėja.
2.3. Skunde advokatas pažymi, kad apylinkės teismas jo ginamosios atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. pirmosios instancijos teismas vien tik formaliai pasisakė dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, visiškai neįvertinęs rūšinio nusikalstamos veikos pavojingumo, tinkamai neįvertinęs nuteistosios asmenybės. Konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Todėl bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas.
2.4. Advokato teigimu, šiuo atveju nustatyta, kad buvo parduotas nedidelis psichotropinės medžiagos kiekis, pats medžiagas įgijęs asmuo ieškojo kontakto su nuteistąja ir sukurstė ją parduoti psichotropines medžiagas, nustatyta tik viena nusikalstama veika, nors tokio pobūdžio bylose dažniausiai asmenys yra teisiami dėl kelių ar keliolikos veikų padarymo, veika padaryta dėl sunkios finansinės padėties, kuri yra nulemta blogos nuteistosios sveikatos būklės. Nuteistosios sunkią sveikatos būklę liudija ir aplinkybė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ji dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Taigi, D. K. asmenybės pavojingumas yra nedidelis.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistosios D. K. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis bei prokurorė prašė baudžiamąją bylą nutraukti, nes D. K. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl baudžiamasis procesas nebėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
4. Baudžiamoji byla nutraukiama.
5. Byloje nustatyta, kad po apeliacinio skundo padavimo – (duomenys neskelbtini) mirė nuteistoji D. K.. Jos mirties faktą patvirtina išrašas apie asmenį, gautas iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento. Taip pat nustatyta, kad D. K. po apeliacinio skundo padavimo buvo pasikeitusi pavardę į B..
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pažymėtina, jog procesas reabilitaciniais pagrindais po asmens mirties gali būti tęsiamas viso baudžiamojo proceso metu. Priešingu atveju, esant pareikštam nepagrįstam įtarimui, kaltinimui ar priimtam nepagrįstam nuosprendžiui, būtų užkirstas kelias mirusio asmens orumo, garbės, reputacijos gynimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra konstatavusi, jog vienas baudžiamojo proceso, mirus nuteistajam, tęsimo tikslų – tai galimos teismo klaidos dėl asmens pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, ištaisymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-1073/2018).
7. Mirusios nuteistosios gynėjas nenurodė, jog būtų tikslinga tęsti procesą nuteistąją reabilituojančiais pagrindais, šį klausimą paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui. Nuteistosios artimieji prašymo tęsti bylos nagrinėjimą taip pat nėra pareiškę, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas sprendimą, ar tęsti bylos nagrinėjimą reabilituojančiais pagrindais, turi priimti savarankiškai. Tokiam sprendimui priimti mirusiojo artimųjų prašymai tęsti procesą nėra būtini. Jie gali būti laikomi tik kaip papildomi argumentai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2005).
8. Vis dėlto, įvertinus tai, jog apeliacinis skundas buvo paduotas tik dėl D. K. paskirtos bausmės netinkamo individualizavimo – per griežtos laisvės atėmimo bausmės nustatymo, įpareigojant ją atlikti pataisos namuose, t. y. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir kaltės įrodytumo klausimas nebuvo keliamas, taip pat atsižvelgiant, kad prašymų tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais nėra gauta, kitos BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos sąlygos – tęsti baudžiamąjį procesą, kai byla reikalinga kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – taipogi nėra, spręstina, kad tolesnis proceso vykdymas reabilituojančiais pagrindais nėra tikslingas. Todėl baudžiamoji byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti nuteistajai D. K. (B.) mirus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.