Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai A. L., jos atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei ir suinteresuotiems asmenims A. M. ir P. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M. ir P. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime (b.l. 4-6), bei patvirtintais pareiškėjos A. L. ir jos atstovės advokatės Laimutės Leonavičienės teismo posėdžio metu: pareiškėjos tėvai A. M. ir P. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini), mama P. M. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama P. M. iki pat mirties gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) Po P. M. mirties liko jos įpėdiniai: pareiškėja ir jos broliai – A. M. ir P. M.. P. M. testamento nesudarė, po jos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Po P. M. mirties liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas: pagal įrašą 1991-1998 m. Kruonio apylinkės tarybos ūkinėje knygoje Nr. 3 eilės Nr. 112 namų valda, esanti adresu: (duomenys neskelbtini) Pareiškėja po mamos P. M. mirties prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius, tvarkė žemės sklypą – priėmė mamos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. M. nurodė, kad yra pareiškėjos A. L. brolis. Paaiškino, kad po mamos P. M. mirties visi jos daiktai liko pas seserį A. L., ji mokėjo visus mokesčius ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. M. nurodė, kad yra pareiškėjos brolis. Paaiškino, kad jo sesuo A. L. faktiškai priėmė mirusios mamos P. M. palikimą – moka mokesčius už namą, rūpinasi likusiu turtu. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. nurodė, kad yra pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų kaimynas. Paaiškino, kad po P. M. mirties likusiu turtu rūpinosi A. L..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo (b.l. 21) matyti, kad A. M. ir P. M. yra pareiškėjos A. L. (b.l. 22) tėvai. Pareiškėjos tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), pareiškėjos mama P. M. mirė (duomenys neskelbtini)(b.l. 8).

Iš Kaišiadorių rajono 2 notaro biuro notarės Vidos Bietkienės liudijimo (b.l. 13) matyti, kad paveldėjimo byla po P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Iš Testamentų registro išrašo (b.l. 14) matyti, kad P. M. testamento įregistravusi nebuvo.

Iš Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos pažymos (b.l. 12) matyti, kad pagal įrašą 1991-1998 m. Kruonio apylinkės tarybos ūkinėje knygoje Nr. 3 eilės Nr. 112 P. M. vardu registruota namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), kur P. M. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (b.l. 11).

Pareiškėjos A. L. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad ji po mamos P. M. mirties priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė mamos paliktą turtą, patvirtina ir suinteresuotų asmenų P. M. ir A. M. bei liudytojo R. A. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, taip pat pareiškėjos atstovės teismui pateikta atsiskaitymo už elektrą knygelė.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. P. M. duktė A. L. iš karto po palikėjos mirties priėmė palikimą savo vardu, nes visu turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios mamos turtą negavo. P. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad A. L. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini)mirusios mamos P. M. turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d., 1 p., 5.13 str., 5.56 str.). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys P. M. ir A. M. neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja A. L. mirusios P. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. , 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė mamos P. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.