Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, panaikinant jos vykdymo atidėjimą ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas S. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 12 d., 16.20 val. iki 2021 m. sausio 13 d., 15.05 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir R. Ž. pagal BK 284 straipsnį, tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu už tai, kad kartu su R. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. sausio 12 d. apie 16.20 val., viešoje vietoje – prie Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos, esančios adresu: Kauno m., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio (S. M. nustatytas 2,33 promilių girtumas, R. Ž. nustatytas 1,97 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, neturėdami leidimo įeiti brovėsi į Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją, S. M. laikydamas rankoje butelį su skaidriu skysčiu, pagrasino apipilti ir padegti (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojus, po ko S. M. ir R. Ž. apsipylė ir padegė savo drabužius, taip pat S. M. plyta daužė Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos duris ir šiais savo bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų vertinimą BK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas S. M. ir R. Ž. dėl viešosios tvarkos pažeidimo veikiant bendrininkų grupėje pasitvirtino. Kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti viešajai tvarkai pažeisti ir kaltininkai tai suprato, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį.

2.2. S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, jog nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

2.3. S. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis, baigtas, praeityje teistas 7 kartus, teistumas yra neišnykęs, baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba. Teismas sprendė, kad S. M. skirtina griežčiausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas artimas sankcijos vidurkiui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. iš esmės neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas apeliantui skiriant ir individualizuojant bausmę.

7. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. M. nuteistas pagal BK 284 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme, o vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta ir jos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes – nuteistasis teistas ir turi neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktas).

10. Apeliaciniu skundu prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis nurodė, jog nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos nuteistojo padėties. Tokie apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, įpareigoja aukštesnės instancijos teismą įvertinti, ar ši aplinkybė neturi būti pripažinta S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

11. Pagal galiojančią teisminę praktiką atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų, pavyzdžiui, nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan., BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, 2K-531/2014, 2K-194-895/2015). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinė nutartis Nr. 2K-194-895/2015). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam ir R. Ž. buvo pažadėta suteikti laikiną būstą, kadangi namas, kuriame gyveno prieš tai, sudegė, tačiau kreipiantis į seniūniją, gavo atsakymą, kad nėra laisvų būstų, todėl su R. Ž. nusprendė nueiti į seniūniją ir save pasidegti, suprato, kad pasielgė blogai, tačiau neturėjo kitos išeities. Tokius nuteistojo parodymus patvirtino ir R. Ž. parodymai. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

12. Nors aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad be pirmosios instancijos teismo pripažintos S. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau vien tai, įvertinus kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teigti, kad apylinkės teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, ar sumažinti jų dydžius, kurie nustatyti mažesni nei inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai, nėra pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas septynis kartus teistas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams, neatlikęs, padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Kadangi pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti S. M. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliantui skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, kad būtų užtikrinti visi BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.

13. Prie skundžiamu nuosprendžiu S. M. paskirtos galutinės 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pridėta Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, tai yra keturi mėnesiai, panaikinus jos vykdymo atidėjimą, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai tokią išvadą dėl bausmių subendrinimo grindė S. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, kilusiais padariniais, nuteistojo veiksmų intensyvumu ir atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, taip pat į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Tačiau subendrinęs skundžiamu bei Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo S. M. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

14. Kaip minėta aukščiau, S. M. bausmės rūšis ir dydis parinkta tinkamai. Tačiau, įvertinus veikos pavojingumą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo resocializaciją, anksčiau jo padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai S. M. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymą S. M. atžvilgiu, atkreipė dėmesį į tai, kad pastarajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir tai jokios žymesnės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė.

15. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nenustato tiesioginio draudimo asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, vėl taikyti šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika (jos pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu), tiek su nuteistojo asmenybe, jo asmeninėmis savybėmis, amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi, darbine veikla ar mokslu, elgesiu iki ir po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K‑130-648/2016). Įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma pagal BK nuostatas, nustatančias reikalavimus skiriamai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-27-746/2015).

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. M. nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, taigi šiuo atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo. Tuo tarpu vertinant materialaus pagrindo buvimą svarbu tai, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, kaltę pripažino, davė nuoseklius ir išsamius parodymus, nusikalstamą veiką padarė dėl beviltiškos nuteistojo padėties. Apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis priverstas aplinkybių (būsto praradimas, neturėjimas kur gyventi, gyvenimas sandėliuke žiemos metu) padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl S. M. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui. Nuteistajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tikslinga skirti tas pačias pareigas paskirtas Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Esant nustatytoms aplinkybėms nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

18. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu S. M. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

19. Pagal gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš S. M. prašoma valstybės naudai priteisti 162,00 Eur (3 t., b. l. 28). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo turtinę padėtį (nedirba ir pajamų negauna), prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. M. netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies, 5, 6, 7 ir 8 punktų nuostatomis, S. M. paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. M. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.