- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- 1-522-791/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nesusituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji V. S. 2022 m. balandžio 6 d. apie 05.27 val. Alytaus r., Alovės sen., (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Audi A2“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
Kaltinamoji V. S. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog 2022 m. balandžio 5 d. vyko giminės susitikimas. Šio renginio metu vartojo alkoholį. Kitos dienos ankstų rytą automobiliu vyko iš Varėnos į darbą Alytuje. Jautėsi gerai, nepagalvojo, kad gali būti apsvaigusi nuo alkoholio. Policijos pareigūnai sustabdė apie 6 valandą ryto. Buvo patikrintas jos neblaivumas, nustatytas 2,23 promilės girtumas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją sesers A. I. atsakomybėn, kuri jai turi didelę įtaką.
Panašius parodymus kaltinamoji V. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 51–52).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo P. G. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog 2022 m. balandžio 6 d. apie 05 val. 27 min. Alytaus r., Alovės sen., (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus pareigūnai sulaikė vairuotoją V. S., kuri neblaivi vairavo jai priklausantį automobilį Audi A2, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 1).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 7–15).
Iš 2022 m. balandžio 6 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog V. S. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 ARJK-0143 pirmuoju tikrinimu 05:32 val. nustatyta 2,23 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 05:55 val. 2,23 prom. girtumas (b.l. 22).
Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina V. S. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji V. S., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2022 m. balandžio 6 d. apie 05.27 val. Alytaus r., Alovės sen., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Audi A2“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamosios V. S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kaltinamoji V. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.
Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. V. S. pirmą kartą padarė nusikaltimą, praeityje neteista. Teismas įvertinęs visus bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, žalos klausimas šioje byloje nėra spręstinas. Tokiu būdu konstatuotinos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimas. Įvertinęs visus kaltinamosios charakterizuojančius duomenis, bylos aplinkybes, tai, kad po šios nusikalstamos veikos nėra jokių neigiamai kaltinamąją charakterizuojančių duomenų, laikytina, kad yra ir ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji praeityje yra vieną kartą bausta administracine tvarka, baudą su mokėjusi (b.l. 76–78). Kaltinamoji kritiškai vertina savo elgesį, dėl netinkamo poelgio išgyvena. V. S. atestuota dėl alkoholio vartojimo poveikio žmogaus sveikatai (b.l. 127). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamoji V. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Pagal BK 40 str. 1 ir 3 d., laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą galima padaryti įvertinus laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje pateiktas kaltinamosios V. S. prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąją laiduotojos A. I. atsakomybėn pagal laidavimą, o A. I. sutinka būti kaltinamosios laiduotoja (b.l. 91–102).
Laiduotoja A. I. yra neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai (b.l. 103, 105, 106). Teismas, įvertinęs A. I. charakterizuojančią medžiagą, teisiamojo posėdžio metu duotus jos paaiškinimus ir šių reikšmingų duomenų visetas duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad A. I. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojai A. I. be užstato, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).
BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismo vertinimu V. S. skirtinos šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir konfiskuotina V. S. priklausanti transporto priemonė – automobilis AUDI A2 valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajai, pažymėtina, jog V. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas taip pat pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatyta 2,23 promilės girtumas. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. S. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, į tai, kad nėra duomenų, kad būtų sistemingai pažeidinėjusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus, į tai, kad ši veika yra atsitiktinio pobūdžio, prižiūri neįgalųjį tėvą, teismas spendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtai bausmės paskirčiai pasiekti pakaks V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienų metų šešių mėnesių laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos – 2022 m. balandžio 7 d.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajai nustatytas 2,23 promilės etilo alkoholio, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį. Tai patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Be transporto priemonės tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymas nėra įmanomas. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis Audi A2 valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. S. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio vertė yra 1470 eur, tai yra vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamoji šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajai priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Baudžiamosios priemonės paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri pagal BK 41 straipsnio 2 dalį nėra vien tik galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimas ar apribojimas, bet ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimas, bausmę atlikusių asmenų paveikimas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Tokios bausmės paskirties įgyvendinimo kontekste teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas aktualiu atveju būtinas. Kartu pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuoja asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturi realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, ši baudžiamoji poveikio priemonė turi ir turtinę paskirtį, kuria siekiama padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taigi, automobilio konfiskavimo taikymas gali padėti pasiekti bausmės tikslus ir proporcingumo principo nepažeidžia. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (b.l. 55–57, 59–61, 65–67), panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Prie baudžiamosios bylos esantis V. S. vairuotojo pažymėjimas, įsiteisėjus nuosprendžiui perduodamas valstybės įmonei ,,Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 303-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją A. I. atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Nustatyti vienų metų laidavimo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienus metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 7 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti V. S. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi A2“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (Vin kodas (DUOMENYS NESKELBTINI)).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
V. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai valstybės įmonei „Regitra“.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį AUDI A2 valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), registruotą V. S. vardu, palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.
Išaiškinti V. S., jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai A. I., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.